Istorinis ąžuolas žuvo, bet sužaliavo jo vaikai: perduoda Botanikos sodui

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Po sausuoliu ąžuolu sužaliavo mažieji ąžuoliukai.
Šiauliuose, Prisikėlimo aikštėje, nudžiūvusio istorinio Spaudos ąžuolo papėdėje sudygo jo gilės. Sužaliavo daug sėjinukų. „Šiaulių kraštas“ domėjosi, kas jų laukia? VU Šiaulių akademijos Botanikos sodas ąžuoliukus apsiima priglausti. Gal kada miestas suplanuos ąžuolų alėją?

Aikštės rekonstrukcijos auka tapusio galingo šimtamečio ąžuolo žūtis prieš mėnesį buvo oficialiai arboristų konstatuota. Dar pernai liepą ąžuolas staiga numetė lapus ir išbarstė daugybę gilių. Bandyta jam teikti pagalbą purenant dirvožemį, gerinant dirvos mikrobiologinę būklę, užklojant mulčiumi, bet senojo ąžuolo nepavyko atgaivinti. Tačiau visa tai padėjo gilėms gausiai sudygti. Per šimtą sėjinukų sužaliavo po žuvusiu ąžuolu.

„Šiaulių kraštas“ klausė Savivaldybės atstovų, ką ketinama daryti su ąžuolo sėjinukais, ar jų laukia pjūtis, kaip sausuolio jų tėvo?

Toma Vilutienė, Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo poskyrio vedėja, informavo, jog tariamasi ąžuolo sėjinukus persodinti į Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodą.

„Sutarėme su Botanikos sodo direktoriumi, kad įvertins ąžuolo sėjinukų būkę, atrinks geriausius, kokybiškiausius ir juos paaugins. Žiūrėsime, kas iš jų išaugs, ir planuosime, kur juos mieste pasodinti. O kur sodinsime, dar anksti apie tai kalbėti“, – sakė T. Vilutienė.

Kada senąjį ąžuolą pjaus, dar negalėjo atsakyti. Tik patikino, jog nupjovus, toje pačioje vietoje planuojama pasodinti jauną ąžuoliuką.

VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo direktorius dr. Martynas Kazlauskas „Šiaulių kraštui“ patvirtino, jog sutiko persodinti ąžuolo sėjinukus į sodą. Jo žodžiais, tokia jų gausa po senuoju ąžuolu, nėra kažkuo ypatinga.

„Palankios sąlygos po ąžuolu buvo susidariusios. Kai pureno dirvožemį ąžuolui, gilės ir įsiterpė, o ąžuolo gilės yra labai daigios. Dabar yra galimybė pratęsti to ąžuolo giminę“, – sakė M. Kazlauskas.

„Laisvos vietos sode neturime labai daug, bet pasiruošime dirvą ir perkelsime, – teigė sodo direktorius. – Toli siekiančių planų mes neturime, patys ąžuolų girios nesiruošiame sodinti. Šiek tiek paauginsime ir galbūt miestiečiams siūlysime juos įsigyti už simbolinę kainą. Nesame verslininkai, bet sąnaudos juos auginant bent kažkiek atsipirktų. O gal želdinant miestą, architektai iš šio ąžuoliukų rezervo kokį parkelį Salduvės link ar kokią alėją sugalvos?“

Botaniko sodo direktorius, akcentavo, jog šie ąžuoliukai ne vien gamtiniu požiūriu svarbūs.

„Jie svarbūs žmogiškuoju, kultūriniu požiūriu, nes turi savo istoriją. Šie ąžuoliukai tampa ypatingais, nes primena ir senąjį ąžuolą, ir miesto istoriją, – pabrėžė M. Kazlauskas. – O mes pasitarnausime visuomenės labui – jie bus auginami miestui ir miestiečiams.“

Prisikėlimo aikštėje keturi ąžuolai puošė miestą daugiau nei 90 metų, Jie buvo sodinti Spaudos atgavimo metinių proga, 1929 metų gegužę, todėl Spaudos medžiais pavadinti. Sodino ąžuolus žymūs tarpukario visuomenės veikėjai. Tarp jų – Šiaulių burmistrai Jackus Sondeckis, Kazimieras Venclauskis, „Aušros“ muziejaus įkūrėjas Peliksas Bugailiškis, poetas knygnešys Jonas Krikščiūnas-Jovaras.

Pirmuoju numeriu pažymėtasis pirmasis Spaudos ąžuolas ir žuvo. Sodino jį P. Bugailiškis kartu su Jurgiu Janulaičiu, mieste tuomet ėjusio savaitraščio „Momentas“ redaktoriumi.