Naujausios
Idėja padaryti tai, kas jau turėjo būti padaryta
„Yra ubago problema. Mes tų pinigėlių vis trūkstam ir trūkstam. Aikštė nėra paprastas objektas, ypač Šiaulių aikštė, kuri yra komplikuota ir sudėtinga. Pirmą didelį žingsnį padarėme, daug kam pritrūko pinigų, daug kas liko nepadaryta. Liko nepadaryti darbai, kurie lengvai gali būti padaryti. Kol kas nebeprieinam. Bandau aš čia visur kalbėti, kad reikia padaryti, bet nelabai pavyko. Gal šį kartą pavyks“, – pristatydamas savo idėją sakė architektas V. Rudokas.
Jo pasiūlymai aikštės renginių erdvėje įgyvendinti keletą pokyčių yra teikiami mažos vertės projektų kategorijoje, kurių vertė – ne didesnė nei 50 tūkstančių eurų ir turėtų būti įgyvendinti per šiuos metus. Be architekto idėjos, šioje kategorijoje teikiami dar trys projektai.
V. Rudokas pabrėžė, kad renginių aikštė, kur anksčiau buvo turgus, yra skirta gyventojų saviraiškai ir jiems patiems. Aikštė, kaip urbanistinis architektūrinis ansamblis, yra išbaigta. Žmonių poreikiai, gyvenimas diktuoja įvairius pokyčius. Aikštė yra gyva ir gali kisti veikiama mažųjų elementų.
Pakalbinus aikštės projektų autorių, jis priminė, kad pradėdama rekonstrukciją valdžia, dar nežinodama, ką pirks, nusistatė pinigų limitą aikštei – 6 milijonus eurų.
„Čia buvo užkoduotos visos problemos. Sužinojus, kokie yra siūlymai ir laimėjimai, apskaičiavus gavosi 10 milijonų. Mums liepė sutaupyti 4 milijonus: du sutaupėm, du sumanipuliavom. Viską padarėme, kad išsisuktume iš situacijos. Tačiau gerai, kad tai padarėme. Mes atmetėme visus dalykus, kuriuos būtų galima padaryti vėliau. Tie siūlymai konkursui ir yra tai, ko mes taupydami atsisakėme“, – aiškino V. Rudokas.
Pasiūlymai sudėti į tris punktus: laiptų suolai prie renginių aikštės fontano, aikštės ekrano statinio apžvalgos aikštelės informacinis porankis ir jos želdiniai.
Aikštėje nuo Varpo gatvės yra įrengti laiptai. Maždaug pusė jų skirti lipti, tačiau kita dalis nuo fontano pusės yra retesni, aukštesni ir skirti pasėdėti. Mūsų oro sąlygomis sėdėti ant šalto betono nėra malonu. Buvo numatyta įrengti suolus. Dabar žmonės, nepamatę, kad toje pusėje laiptelis yra aukštesnis, eidami praranda pusiausvyrą ir griūva. Tai yra nesaugu, todėl, architekto teigimu, būtinai reikėtų suolų.
Juos galima gaminti iš medžio arba pirkti pagamintus iš plastiko ar panašios medžiagos, kuriuos pakaktų tiesiog prisukti. Reikia užbaigti šituos laiptus.
Ekrano statinio viršuje esanti apžvalgos aikštelė užtverta atramine sienute. Jos viršus taip ir liko betoninis. Matosi iškišti vamzdžiai komunikacijoms, elektros laidai, kurie turėtų būti uždengti. Ant sienutės viršaus reikia porankio, kuris suteiktų ne tik grožio, bet ir saugumo. Kad būtų ilgaamžis, jis turėtų būti pagamintas iš nerūdijančio plieno. Kadangi porankis būtų platokas, jame galėtų atsirasti informatyvus tekstas, nuotraukos apie aikštės istoriją, kuri tarnautų ir svečiams, ir patiems šiauliečiams.
Architektas pripažino, kad daug visokių vizijų žmonėms kilo, kas galėtų būti daroma su betonine apžvalgos statinio siena. Šis statinys skirtas žmonių saviraiškai ir negali būti užvaldytas vienu baigtiniu objektu, į kurį reikėtų žiūrėti ar džiaugtis prieš visą pasaulį.
„Gyvenimas keičiasi. Turime vertinti pokyčius. Tai mūsų aikštė, ne miesto valdžios. Čia mūsų aikštė ir joje viskas galima, išskyrus, kas uždrausta įstatymais, kertasi su morale ar etika. Ta betoninė siena daug kam kelia šaltą ir nemalonų įspūdį ir norisi ją apželdinti. Ta idėja nėra mano, bet aš jai pritariu. Ši galimybė yra laikina, bet suteiktų jaukumo“, – pristatyme teigė V. Rudokas.
Jis priminė, kad iš Varpo gatvės pusės ant sienos turi atsirasti informacinis stendas su žemėlapiu, kuriame būtų pažymėta, kur kokie renginiai vyksta. Visą sieną apželdinti netinkamas dalykas, nes atims šios plokštumos numatytas galimybes. Iš kitos pusės – tai aikštės scena, ant kurios turi atsirasti kintantys objektai.
V. Rudokas siūlo kelis svyrančius augalus nuleisti viršutiniame kairės pusės kampe. Taip pat jie tiktų iš kitos statinio pusės (nuo Varpo gatvės) dešiniajame kampe aukštai. Želdiniais papuošta galėtų būti ir atraminė sienutė nuo Varpo gatvės.
„Taip atsitiko, jog su miesto valdžia buvome sutarę, kad visa tai darysime, tačiau tuos dvejus metus aš kalbėjau, bet niekas jau man nebeatsiliepė. Valdininkai padėjo varnelę ir viskas. Gerai, kad randame bendrą kalbą dėl apželdinimo“, – po pristatymo komentavo V. Rudokas.
Projektai, tarp kurių – ir V. Rudoko idėjos, šiuo metu pristatomos Savivaldybės interneto svetainėje. Vėliau bus teikiami gyventojų balsavimui. Įgyvendinama bus ta idėja, kuri surinks daugiausiai gyventojų balsų. Architektas atskleidė, kad jį teikti pasiūlymus idėjų konkursui paskatino mero patarėjas Justinas Švėgžda.
Juodi kubai dar kurį laiką bus be meninių akcentų
Prisikėlimo aikštėje nuo pat jos rekonstrukcijos vis dar stovi tušti juodi kubai. Pagal projektą čia turėtų atsirasi 8 mažosios architektūros objektai, kurių kiekvienas simbolizuotų vis kitą Šiaulių miesto gyvavimo amžių. Tačiau ši neįgyvendinta Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projekto vieta taip pat nejuda.
„Kokius semantinius ženklus mes turime šioje aikštėje? Keturi ąžuolai – vieninteliai. Na, gal dar „Senelis su anūkais“ – B. Kasperavičienės skulptūra „Poilsis“. Praktiškai todėl aikštė nėra jauki. Todėl reikia kurti tuos dalykus“, – dėstė savo nuomonę architektas.
Jo manymu, miesto centre yra daug vietų, kuriose trūksta išbaigtumo, akcentų. Tokios vietos turi didelį potencialą jas įpaminklinti, tai suteiktų joms reikšmės.
„Tik klausiu: kam rūpi, kas tuo užsiimtų kaip kompleksu, kas tai suvokia, kur yra kompetencijos tuo klausimu? Atsakau: niekas jų neturi. Valdžia varneles dėlioja – nei supranta, nei turi tokio tikslo. Nuleidžia per skyrius ir visuomenines organizacijas ir tiek“, – sakė V. Rudokas, pasidžiaugęs, kad skvere pagaliau atsiras paminklas „Tautos laisvei“.
Jis pasakojo, kad rudenį buvo į Savivaldybę sukviesti padiskutuoti dėl minėtų 8 įvairių miesto amžių simbolių. V. Rudokas sakė akcentavęs, kad negalima iškart skelbti konkursą ir statyti. Pirmiausia reikia susitarti, koks ženklas kokį amžių simbolizuoja. Tam reikia organizuoti konferencijas, diskutuoti. Ypač diskutuoti reikėtų tiems, kurie turi kompetencijos, yra šviesuoliai, intelektualai. Pasisakyti turėtų istorikai, kultūros veikėjai, „Aušros“ muziejaus atstovai.
V. Rudokas siūlo iš pradžių susitarti bent dėl dviejų – trijų simbolių, procesą pratęsti vėliau. Jis prisipažino rengiąs medžiagą, tačiau dar neužbaigęs.
„Turime sudėlioti, kad atvykęs į aikštę svečias čia gautų visą informaciją apie Šiaulius. Reikia grįžti prie tų dalykų ir šiais metais padaryti žingsnį. Tada atsirastų laikas į aikštę ateiti menininkams, jau turint jiems konkrečią užduotį. Negalima leisti atsirasti atsitiktinumams. Bet tai ilgas procesas“, – aiškino architektas, prisiminęs, kad buvo gavęs pasiūlymą ant juodų kubų pastatyti baltų ženklus, tačiau sumanyta buvo kitaip.
V. Rudokas turi ir kitą idėją. Prie ekrano sienos, kairiajame krašte, pritariant Šiaulių valstybinio dramos teatro teatralams, įprasminti 1974 metais režisierės A. Ragauskaitės pastatytą spektaklį „Valdovas“, kuriame valdovą vaidino legendinis aktorius Pranas Piaulokas. Pastatytas valdovo, sėdinčio krėsle, akcentas įprasmintų kovą už lietuvybę. Ant sienos ir aikštės krašto tiktų išrašyti V. Mykolaičio-Putino „Valdovo“ teksto vietas.
„Bet čia jau tolimesnės idėjos, jeigu kas leis mums jas įgyvendinti“, – užbaigė pokalbį V. Rudokas.
