Anų metų kronika

G. Bag­do­na­vi­čius. Mo­te­riš­kų ko­ji­nių pa­kuo­tės eti­ke­tės es­ki­zas. Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jus.

Šiau­lie­tis Du­by­sos ka­na­le
Bu­biuo­se Du­by­sos ka­na­le (kur liep­tu va­žiuo­ja dvi­ra­čiais) sken­do šiau­lie­tis A. Lip­ne­vi­čius (au­to­bu­sų sto­ty me­cha­ni­kos dirbt, sa­vi­nin­kas).
Lip­ne­vi­čius, smar­kiai įsi­kau­šęs, no­rė­jo „įro­dy­ti“ ge­gu­ži­ni­nin­kams, kad per tą ka­na­lą ga­li­ma per­plauk­ti ir su dra­bu­žiais. Iš tik­rų­jų, į vie­ną pu­sę per­plau­kė.
Gal žmo­ge­lis at­gal plauk­ti ne­bū­tų mė­gi­nęs, bet jį su­gun­dė iš kaž kur at­si­ra­du­si ma­ža mer­gy­tė. Pa­ma­čiu­si gir­tą ir iš­si­pur­vi­nu­sį sė­dint, ji Lip­ne­vi­čiui pa­sa­kė, kad, gir­di, dė­dė la­bai kos­tiu­mą su­si­pur­vi­no.
– Nie­ko, – at­ver­tė šis, – plauk­siu ir iš­si­plaus.
– Na, pa­mė­gink...
Dau­giau pa­ra­gi­ni­mo ne­lau­kęs, Lip­ne­vi­čius kliunkt van­de­nin ir plau­kia. Jau bu­vo ir at­gal be­perp­lau­kiąs, bet apie P/s met­ro nuo kran­to stai­ga pra­dė­jo skęs­ti. Skęs­tan­čiam į pa­gal­bą su dra­bu­žiais šo­ko Šiau­lių V. Teat­ro ar­tis­tas p. Lau­cius, ku­ris, ki­tiems pa­de­dant, iš­trau­kė jį į kran­tą. Po 15 mi­nu­čių skau­tai su dak­ta­ru sken­duo­lį at­gai­vi­no ir jis au­to­mo­bi­liu bu­vo nu­ga­ben­tas į Šiau­lių li­go­ni­nę.


Lat­vių ka­ri­ka­tū­ris­tas
Šio­mis die­no­mis į Šiau­lius at­vy­ko lat­vių dai­li­nin­kas ka­ri­ka­tū­ris­tas p. Ed. Keišs, ku­ris Lie­tu­vo­je vie­ši jau 3-čias mėn. 
P. Keišs bend­ra­dar­biau­ja laik­raš­ty „Bri­va Že­me“ ir spor­to žur­na­luo­se. Jis įga­lio­tas vie­no lat­vių kny­gų lei­dė­jo, ku­ris 1935 mt. pra­džio­je ruo­šia­si iš­leis­ti di­de­lį al­bu­mą – kny­gą, pa­švęs­tą Pa­bal­ti­jo su­siar­ti­ni­mui.
P.Keišs lei­di­niui da­ro ži­no­mes­nių žmo­nių šar­žus ir Juo tiks­lu jau bu­vo Kau­ne, o iš Šiau­lių dar vyks į Klai­pė­dą, iš kur grįš Kau­nan ir iš­vyks Ry­gon. Kny­ga bū­sian­ti iš­leis­ta lat­vių, lie­tu­vių ir es­tų kal­bo­mis. Jo­je bus apie 300 lie­tu­vių šar­žų, ku­rių tar­pe apie 15 šiau­lie­čių.
Įdo­miau­sia, kad p. E. Keišs, tur­būt, Pa­bal­ti­jo tau­tų su­siar­ti­ni­mą įro­dys „gy­vu pa­vyz­džiu“ – bū­da­mas Kau­ne su­si­pa­ži­no su tū­la lie­tu­vai­te ir ne­tru­kus nu­ma­to­ma „tau­tų uni­ja“ – ve­dy­bos...
„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“, 1934 m. spa­lio 7 d.
Lais­va­ma­niui teks krikš­ty­ti vai­ką
Skaist­gi­ry (Šiau­lių a.) jau se­nai mo­ky­to­jau­ja lais­va­ma­nis mo­ky­to­jas p. Ed. Le­vins­kas. Jis tu­ri 1 mt. vai­ką, ku­ris dar ne­krikš­ty­tas. Le­vins­kas no­rė­da­mas gau­ti vai­kų prie­dus, krei­pė­si į sa­vo vir­ši­nin­ką, bet šis pa­reiš­kė, kad prie­dų tol ne­gaus, kol ne­pak­rikš­tys sa­vo vai­ko.
„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“, 1933 m. sau­sio 8 d.

1

Ed.Keišs pieš.
Br.Bui­ša, „Mū­sų Mo­men­to“ re­dak­to­rius ir šiaip pa­ken­čia­mas žmo­gus. Jis įsi­ti­ki­nęs, jog ateis lai­kas, ka­da pa­sau­ly­je ne­bus vek­se­lių, įžū­lių kre­di­to­rių ir kad lie­tu­viai laik­raš­čių skai­ty­me pa­vys ame­ri­kie­čius, t. y. sau­lė švies 24 va­lan­das.


Ku­ni­gas iš­gel­bė­jo
Tū­las in­ži­nie­rius pa­vi­lio­jo vie­no žmo­ną. Tai su­ži­no­jęs vy­ras, gy­ve­nąs pro­vin­ci­joj, nuė­jo pas ku­ni­gą, kad šis su žmo­ną su­tai­ky­tų.
Sau­sio 9 d. mi­nė­tas ku­ni­gas at­va­žia­vo į Šiau­lius ir neiš­ti­ki­mo­sios bu­te ra­do in­ži­nie­rių. Kai in­ži­nie­rius at­si­sa­kė nu­ken­tė­ju­siam žmo­ną grą­žin­ti, tai jo žo­džius iš­gir­dęs vy­ras puo­lė kam­ba­rin ir no­rė­jo inž. nu­šau­ti.
Bet šis ir­gi bu­vo gink­luo­tas re­vol­ve­riu ir, kuo­met at­sta­tė re­vol­ve­rius, ku­ni­gas su­grie­bė už vamz­džių ir re­vol­ve­rius pa­len­kė že­myn. Šū­viai su­si­kry­žia­vo tarp abie­jų vy­riš­kių ko­jų.
„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“, 1933 m. sau­sio 15 d.

Nau­jas iš­ra­di­mas ki­no – teat­ro sri­ty
Šiau­lių m. gy­ven­to­jas J. Mar­ci­ko­nis pa­da­rė nau­ją iš­ra­di­mą ju­do­mų­jų pa­veiks­lų sri­ty. Šis iš­ra­di­mas tu­ri šį tą bend­ro su ki­nu, bet žy­miai nuo jo ski­ria­si, nes šiam iš­ra­di­mui ne­rei­ka­lin­ga spe­cia­lių fil­mų, o var­to­ja­mos tie­siog pa­pras­tos fo­tog­ra­fi­jos ir taip pat pieš­ti bei li­tog­ra­fuo­ti vaiz­dai. Be to, šiuo iš­ra­di­mu de­monst­ruo­jant vaiz­dus ne­rei­ka­lin­ga tam­sios sa­lės.
Bet įdo­miau­sia šio iš­ra­di­mo ypa­ty­bė tai tas, kad žiū­ro­vai, t. y. pub­li­ka ma­to ek­ra­ne ne tik ro­do­muo­sius pa­veiks­lus, bet ir pa­tys sa­ve.
Šio iš­ra­di­mo pir­mie­ji ban­dy­mai pa­vy­ko la­bai ge­rai ir gal grei­tu lai­ku pa­sau­lis nau­ją­jį iš­ra­di­mą pa­ma­tys gy­ve­ni­me. Iš­ra­di­mo smulk­me­nas kol kas lai­ko­mos pa­slap­ty­je.
Iš­ra­dė­jas sa­ko, kad šis iš­ra­di­mas pri­tai­kius ma­si­nę ga­my­bą, kai­nuos apie 3–6 li­tus.
„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“, 1933 m. va­sa­rio 19 d.

Sve­čiuo­se „Tri­mi­tas“

„Tri­mi­tas“, Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos žur­na­las, nuo 1920 (su per­trau­ka 1940–90) ei­nan­tis Kau­ne. 1920–40 leis­tas kas sa­vai­tę, 1990, 1992–2009 – kas mė­ne­sį, 1991 – kas dvi sa­vai­tes (1990–91 ėjo kaip laik­raš­tis), nuo 2010 – kas du mė­ne­sius. Ra­šo apie są­jun­gos tiks­lus, už­da­vi­nius, veik­lą, Lie­tu­vos vi­suo­me­ni­nį ir kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą, spaus­di­na is­to­ri­nių straips­nių. 1920–40 tu­rė­jo prie­dus „Va­sa­rio 16“,“ Žal­gi­ris“.
Bend­ra­dar­bia­vo V. Alks­ni­nis, P. Al­šė­nas, V. Au­gus­ti­nas, P. Ba­bic­kas, V. Ba­kū­nas, J. K. Be­lec­kas, A. Dun­dzi­la, J. Ere­tas, V. Ja­sai­tis, S. Kui­zi­nas, A. Ma­čiui­ka, J. Mar­ti­nai­tis, S. Mig­li­nas, J. Rai­nis, A. Vie­nuo­lis, B. Vo­sy­lius, J. Žu­kaus­kas ir ki­ti.
Re­dak­to­riai: J. Tu­mas-Vaiž­gan­tas, A. Bu­si­las, A. Kli­mas (vi­si 1920), J. Prons­kus (1920–22), A. Bru­žas (1923–24), L. Vai­lio­nis (1925, 1926–27), M. Šal­čius (1925–26), T. Dau­kan­tas (1926), R. Ski­pi­tis (1927–28), V. Put­vins­kis-Pūt­vis (1928–29), A. Žmui­dzi­na­vi­čius (1929, 1931–34), A. Mar­cin­ke­vi­čius (1929–30), A. Grav­rog­kas (1930–31), V. Daudz­var­das (1934–35), J. Kal­nė­nas (1936–40), G. Jan­kus (1990), V. Ru­džians­kas (1991), A. Ra­ge­lis (1991–92), A. Čap­li­kas (1992–94), P. Abel­kis (1994–95), M. Lū­žy­tė (1998–2002), A. Gar­nie­nė (2002–04, 2005–06), L. Si­pa­vi­čie­nė (nuo 2008).
Ti­ra­žas 32 000 eg­zemp­lio­rių (1940).
Šal­ti­nis: Vi­suo­ti­nė lie­tu­vių en­cik­lo­pe­di­ja.

1
 

Ten kur nė­ra Tri­mi­to

J.Mar­ti­nai­čio ka­ri­ka­tū­ros ir žo­džiai

1

1
Ir pa­pie­viais
Ir ru­gie­nom
Le­kia bo­ba
Su nau­jie­nom.
Tu­ri ji
Lie­žu­vį ge­rą –
Pra­na­šau­ja
Ma­rą, ka­rą...
2
Ji su­ti­ko
Bo­bą ki­tą –
Oi, kū­mu­te,
La­bą ry­tą...
Dar to­kios
Tik­rai ne­bu­vo –
Už Šiau­lių
Dan­gus su­griu­vo!!!

3
Šle­bed – šle­bed, šle­be­dai –
Mi­ni­mi šven­ti var­dai,
Ant Šiau­lių dan­gus nu­kri­to,
Va­kar pa­vo­gė Aly­tų,
Auš­tant iš­ga­ra­vo Kau­nas!!!
Vei­kia lie­žu­vė­lis liau­nas!
Šlu­bu – šlu­bu, šle­be­dai –
Tai tei­sy­bė, ne gan­dai!!!

4
Ne­šė bo­ba
Nau­ją gan­dą –
Krupt! Pa­šo­ko,
Iš­si­gan­do...
Ėmė upas
Ir nu­kri­to –
Su­si­ti­ko
Ji „Tri­mi­tą“!

„Tri­mi­tas“, 1935 m. lapk­ri­čio 21 d.

Kal­ba ir sti­lius ne­tai­sy­ti. 
Iš Viliaus PURONO ir Vla­do Ver­te­lio se­no­sios spau­dos rin­ki­nio

Susijusios naujienos