Anų metų kronika: nepaprastas išradėjas ir nepaprastas ąžuolas

Šiau­liuo­se gy­ve­na ne­pap­ras­tas iš­ra­dė­jas
„Mo­men­tui“ te­ko pa­tir­ti, kad Šiau­liuo­se gy­ve­na dar nie­kam ne­ži­no­mas, bet tik­rai di­de­lis iš­ra­dė­jas. Juo yra vie­nas vie­ti­nis gy­ven­to­jas, ku­ris ke­le­tą me­tų lau­žęs gal­vą pa­da­rė ne­pap­ras­tą iš­ra­di­mą elekt­ros sri­ty­je. Jei­gu jo pro­jek­tai bus tin­ka­mai rea­li­zuo­ti, tad šis iš­ra­di­mas pa­da­ry­tų tik­rą re­vo­liu­ci­ją da­bar­ti­nė­je pra­mo­nė­je ir bend­ra­ja­me pa­sau­lio gy­ve­ni­me.
Pa­da­ry­ta­sis mo­de­lis ir ne­no­rint ver­čia jo su­ma­ny­mais ti­kė­ti. Pa­žy­mė­ti­na, kad jis, kaip ir dau­ge­lis da­bar jau ga­na gar­sių jo pirm­ta­kū­nų, yra vi­sai ne­tur­tin­gas ir ne­ga­lė­da­mas sa­vo iš­ra­di­me pa­ts rea­li­zuo­ti da­bar ieš­ko jam pir­kė­jų. Mums yra ži­no­ma, kad jis jau ta­rė­si su žy­mes­niais Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kais – ka­pi­ta­lis­tais, bet ma­to­mai tei­gia­mų re­zul­ta­tų ne­pa­siek­ta, nes da­bar jis ban­do su­si­riš­ti su žy­mio­mis Vo­kie­ti­jos fir­mo­mis.
Ži­no­ma, šis iš­ra­di­mas yra mi­li­jo­ni­nės ver­tės tur­tas, tad rim­ti jo pir­kė­jai su­ras­ti ne vi­sai leng­va. Ypa­tin­gai daug par­da­vi­mui kliu­do iš­ra­dė­jo tie­siog ma­ni­ja­kiš­ka bai­mė, kad kas nors jo pa­slap­tį ne­deš­rif­ruo­tų. Ši­tos bai­mės per­se klo­ja­mas jis dar net neuž­pa­ten­ta­vo sa­vo iš­ra­di­mą, nors ro­dos ir bu­vo nu­vy­kęs fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jon.
„Mo­men­tas“, 
1928 m. lie­pos 1 d.

Pir­ma­sis „Mo­men­to“ nu­me­ris. 1928 m. lie­pos 1 d.

Reikš­min­gas skan­da­las Jo­niš­ky­je
Lie­pos mėn. 12 d. apie 12 vai. nak­ties ne­ži­no­mi jau­ni vy­rai pra­va­žiuo­da­mi au­to­mo­bi­liu su­sto­jo Jo­niš­ky­je paim­ti ben­zi­no. Jiems beieš­kant re­zer­vua­ro sa­vi­nin­ko te­ko su­si­dur­ti su kaž ko­kiu vie­tos žy­de­lis, ku­ris į lie­tu­viš­kus klau­si­mus at­sa­ki­nė­jo ru­siš­kai ir bend­rai ne­tak­tiš­kai el­gė­si.
 Po ke­le­to ašt­res­nių žo­džių ne­pa­žįs­ta­mie­ji pa­ma­tuo­tai ar ne­pa­ma­tuo­tai pa­si­ju­to įžeis­ti ir gat­vė­je įvy­ko gin­čas. Iš vie­no žy­do atim­tas re­vol­ve­ris, ku­rį pa­sta­ra­sis lai­kė be lei­di­mo. Kaip mums te­ko pa­tir­ti toks re­vol­ve­ris iš tie­sų pri­jung­tas prie kvo­tos, ku­rią Jo­niš­kio po­li­ci­ja ve­da ener­gin­gai.
Kai kas mi­nė­tam Jo­niš­kio įvy­kiui sten­gia­si pri­duo­ti po­li­ti­nio skan­da­lo reikš­mę. Tuo pa­si­nau­do­da­mi už­sie­nių laik­raš­čiai pri­ra­šė sen­sa­ci­jų apie iš­ti­sus žy­dų po­gro­mus, bet kaip ma­to­si praė­ju­siam įvy­kiui kiek di­des­nę reikš­mę duo­ti ne­ver­ta.
„Mo­men­tas“, 
1928 m. lie­pos 22 d.

Di­de­lės iš­kil­mės Ziū­nų kai­me
Jo­niš­kio valsč. Ziū­nų kai­me įvyks šioj apy­lin­kėj slap­to vai­di­ni­mo 25 me­tų su­kak­tu­vių pa­mi­nė­ji­mas. Ta­me kai­me vie­no ūki­nin­ko dar­ži­nėj 1903 m. įvy­ko Jo­niš­kio apy­lin­kės pir­mas slap­tas vai­di­ni­mas; su­vai­din­ta Ke­tu­ra­kio „Ame­ri­ka pir­ty“.
Vai­di­no tuo­met dar jau­nuo­liai, dail. A. Var­nas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas Preikš­tas, dr. Gai­liū­nie­nė ir ki­ti. Drą­sus žy­gis vai­din­to­jams ne­praė­jo tuš­čio­mis: suuo­dę ru­sų žan­da­rai vai­din­to­jus pra­dė­jo per­se­kio­ti. A. Var­nui te­ko pa­bėg­ti Aust­ri­jon; du suim­ti ir iš­trem­ti Ru­si­jon. iš kur jau ne­beg­rį­žo.
Šiam įvy­kiui pri­si­min­ti, pir­mo­jo slap­to vai­di­ni­mo da­ly­viai ruo­šia su­kak­tu­ves, kur toj pat dar­ži­nėj bus su­vai­din­tas vie­nas vei­ka­liu­kas. Vai­din­sią vi­si esą gy­vi slap­to­jo vai­di­ni­mo da­ly­viai. Į vai­di­ni­mą, kiek te­ko pa­tir­ti, vyks­ta daug vi­suo­me­nės vei­kė­jų ir tos apy­lin­kės in­te­li­gen­tų iš Kau­no. Šiau­lių ir ki­tur.
„Mo­men­tas“, 
1928 m. lie­pos 29 d.

Ne­pap­ras­tas ąžuo­las Šau­kė­nuo­se
Kaip šia­me pa­veiks­lė­ly­je ma­to­si šis jau se­nas ir ne­gy­vas ąžuo­las yra toks di­de­lis, jog tuš­čia­me jo vi­du­ry­je įtai­sy­tas ma­žas kam­ba­rė­lis, ku­ria­me ga­li­ma su­tal­pin­ti net ke­le­tą žmo­nių. To­kių ąžuo­lų Lie­tu­vo­je yra la­bai ma­žai.
„Mo­men­tas“, 
1928 m. lie­pos 15 d.

Su­gau­ti len­kų žval­gy­bos kar­ve­liai
Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos I ra­jo­no ri­bo­se – Tau­ra­gės ap­skri­ty, šio­mis die­no­mis vie­nas po ki­to su­gau­ti du len­kų ka­ri­nės žval­gy­bos pa­što kar­ve­liai su ata­tin­ka­mais ženk­lais ir pri­tai­sy­mais raš­tams pa­slėp­ti. Gy­vu pa­vy­ko su­čiup­ti tik vie­ną kar­ve­lį, ku­rį Šiau­lių kri­mi­na­li­nė po­li­ci­ja jau per­siun­tė Kau­nan. Pa­žy­mė­ti­na, kad su­gau­ta­sis kar­ve­lis bu­vo ne­pap­ras­tai iš­ba­dė­jęs ir su­var­gęs.
Vė­les­nė­mis ži­nio­mis vie­nas toks pat kar­ve­lis da­bar su­gau­tas Klai­pė­das kraš­te –Kukoraičiuose. Įta­ria­ma, kad šiais len­kų ka­ri­nės žval­gy­bos kar­ve­liais be jų tie­sio­gi­nių šei­mi­nin­kų nau­do­ja­si ir pleč­kai­ti­nin­kai sa­vo tiks­lams.
Mums te­ko pa­tir­ti, kad grįž­da­mas iš me­džiok­lės to­kį pat len­kų kar­ve­lį-šni­pą ne­to­li Šiau­lių nu­šo­vė ži­no­mas Šiau­lių me­džio­to­jas, gink­lų krau­tu­vės sa­vi­nin­kas p. Šu­tas.
„Mo­men­tas“, 
1928 m. rugp­jū­čio 12 d.

Į Bu­bių pu­šy­nus
(šar­žas)

Ka­ri­ka­tū­ros pie­ši­nį ir ei­lė­raš­čio teks­tą pa­ruo­šė 
„Mo­men­to“ bend­ra­dar­bis Juo­zas Ra­mu­sis.

Šiau­liuos troš­ku, karš­ta, dul­kės.
Neb­gy­ve­ni­mas Šiau­liuos.
Bet šiau­lie­tis juk ne mul­kis —
Į pu­šy­nus nu­va­žiuos.

Ten, Bu­biuo­se, — tai ga­dy­nė!
Koks ten oras įsta­bus!
Gry­nas oras ten, pu­šy­ne.
Žmo­gaus plau­čiams –lyg me­dus

Na, tai nu­tar­ta, – va­žiuo­jam!
Au­to­mo­bi­liu? – bran­gu.
Ech, lie­tu­viš­ku bė­ruo­ju
Bus pa­to­gu ir pi­gu.

Pri­ga­min­ta bu­terb­ro­dų,
Pi­ra­gai­čių ir deš­ros.
Į ve­ži­mą, tar­tum puo­dai,
Šei­ma til­po vos – ne – vos.

Kiek čia džiaugs­mo: ra­tai rie­da.
Kve­pia šie­nas, do­bi­lai,
Vy­tu­rė­liai čiul­ba, gie­da...
Į Šiau­lius grį­šim vė­lai.
„Mo­men­tas“, 1928 m. lie­pos 29 d.

Kal­ba ir sti­lius ne­tai­sy­ti. 
Iš Viliaus PURONO ir Vla­do Ver­te­lio se­no­sios spau­dos rin­ki­nio