Anų metų kronika

Lais­va­ma­nio lai­do­tu­vės
Sau­sio mėn. pa­si­mi­rė Jo­niš­kio lais­va­ma­nių va­das. Ka­dan­gi ve­lio­nis mi­rė ne­ti­kin­čiu, nea­ti­tai­sęs sa­vo gy­ve­ni­mo klai­dų, tai drau­gams te­ko ir pa­lai­do­ti lais­va­ma­niš­kai, nes kle­bo­nas ka­ta­li­kiš­kai lai­do­ti ne­su­ti­ko.
Jau pa­ti bu­dy­nė da­rė pa­si­gai­lė­ti­ną vaiz­dą. La­vo­nas gu­li vie­nas – nei kry­žiaus, nei šv. pa­veiks­lo, vien tik men­ka žva­ku­tė mirk­si... Ny­ku... Žmo­nės bu­vo pra­dė­ję gie­do­ti ta­čiau grei­tai iš­si­skirs­tė...
Dar keis­tes­nės bu­vo lai­do­tu­vės. Kad su­trauk­ti dau­giau žmo­nių, lais­va­ma­niai prieš pa­čios naš­lės no­rą su lai­do­tu­vė­mis ne­pap­ras­tai pa­sku­bė­jo. Ant ry­to­jaus, kaip tik bai­gė­si baž­ny­čio­je pa­mal­dos pa­si­ro­dė ir lai­do­tu­vių „pro­ce­si­ja.“ Nu­mi­rė­lį ly­dė­jo gais­ri­nin­kai – žy­dai su rau­do­na vė­lia­va ir de­gan­čiais sma­lin­gais ži­bu­riais.
Ši­to­kios keis­tos apei­gos ir rau­do­nas skar­ma­las žmo­nė­se vie­toj pa­gar­bos su­kė­lė daug juo­ko. Dar dau­giau žmo­nės ste­bė­jo­si ir juo­kė­si, kaip vai­sė.. virš.. pa­dė­jė­jas Bri­jū­nas lie­pė pa­si­mels­ti už ve­lio­nies „dū­šią“.
Lai­do­tu­ves ren­gė ir ce­re­mo­ni­jas at­li­ko lais­va­ma­nių „bam­bi­zas“ V. Preikš­tas su sa­vo pa­dė­jė­ju P. Vait­kū­nu, ka­da tai bu­vu­siu pa­va­sa­ri­nin­kų „vei­kė­ju“.
„Šiau­lie­tis“, 1927 m. sau­sio 16 d.

Ir mū­sų po­li­ci­ja pra­dė­jo gau­dy­ti emig­ra­ci­jos agen­tus
Šio­mis die­no­mis Šiau­liuo­se po­li­ci­jos pa­stan­go­mis ta­po suim­tas slap­tas emigr. agen­tas, ve­žęs ir kurs­tęs pi­lie­čius vyk­ti už­jū­rio –Jachas Ben­ja­mi­nas, ku­rį dau­ge­lis varg­šų ži­no­jo tik kaip žy­dą iš Šim­šės. Pa­si­ro­do, kad šis tam­sios praei­ties ti­pas jau ke­le­tas me­tų be jo­kios at­sa­ko­my­bės ir vals­ty­bi­nių mo­kes­čių, va­rė blė­din­gą dar­bą, ne­re­tai akip­lė­šiš­kai ap­gau­di­nė­da­mas pi­lie­čius. Su­lai­ky­ta­sis per­duo­tas ka­ro ko­men­dan­tui nu­baus­ti ir spė­ja­ma, kad jis taps iš­trem­tas į Var­nius.
Rei­kia ti­kė­tis, kad vie­tos ad­mi­nist­ra­ci­ja, nors ir vė­lai pra­dė­ju­si ko­va su šiais gy­ven­to­jams ir vals­ty­bei kenks­min­gais slap­tais agen­tais ne­sus­tos pu­siau­ke­lyj, o iš­gau­dys vi­sus iki vie­no, ku­rių pa­sku­ti­niu lai­ku Šiau­liuo­se yra ga­na daug ir ku­rie, kon­ku­ruo­da­mi su lie­tu­vio ve­da­mu išei­vy­bės biu­ru tiek agi­ta­ci­ją, tiek emig­ra­ci­ją va­ro vi­sai at­vi­rai.
„Šiau­lie­tis“, 1927 m. ba­lan­džio 17 d.

Ja­ka­vi­čius Įk­liu­vo
Kad gar­su­sis lais­va­ma­nis ir po­rnog­ra­fi­ja per­sunk­tų kny­ge­lių au­to­rius bei lei­dė­jas Liu­das Ja­ka­vi­čius be šių da­ly­kų ver­čia­si dar ir ki­tu ne­gar­bin­gu ama­tu, bū­tent slap­tai ve­ža ne­są­mo­nin­gus gy­ven­to­jus Bra­zi­li­jon ir į ki­tas to­li­mas ša­lis, tai jau se­nai ži­no­jo pla­čio­ji vi­suo­me­nė, tik ji vis ne­ga­lė­jo su­pras­ti, ko­dėl ne­žiū­rint ke­lia­mų by­lų ir tei­kia­mų pra­ne­ši­mų tas dar­bas jam ne­truk­do­mas.
Bet pa­si­ro­do vis­kas vyks­ta sa­vu lai­ku. Taip ir Ja­ka­vi­čius,kad ir po 4 lais­vo vei­ki­mo me­tų, šio­mis die­no­mis, ka­da vy­riau­sy­bė rim­tai pra­dė­jo su slap­tais agen­tais ko­vo­ti, ga­lu­ti­nai įkliu­vo. Ne­se­nai pas jį po­li­ci­ja pa­da­rė kra­tą ir ra­du­si daug me­džia­gos, ro­dan­čios, kad jis yra slap­tas Šve­dų – Ame­ri­kos li­ni­jos agen­tas ir kad anks­čiau bu­vo to­kiu pat agen­tų Pran­cū­zų Li­ni­jos „Tran­sat­lan­ti­que“, jį areš­ta­vo iš­kel­da­ma kri­mi­na­li­nę by­lą. Pas­ku­ti­nio­mis die­no­mis iš areš­to jis, ro­dos, vėl pa­lio­suo­tas, bet nuo teis­mo tur būt jau neiš­si­suks.
„Šiau­lie­tis“, 1927 m. ge­gu­žės 22 d.

Ark­lių pir­ki­mas dėl SSRS
Nors ankš­čiau bol­še­vi­kai ir gąs­di­no nu­trauk­sią ve­da­mą ark­lių su­pir­ki­nė­ji­mą Lie­tu­voj, bet taip neį­vy­ko ir ark­lių su­pir­ki­nė­ji­mas ve­da­mas dar­gi pla­tes­niu maš­ta­bu. Ark­lius j Ru­si­ją pri­sta­ti­nė­ja Liet. Že­mės Ūkio Koo­pe­ra­ty­vų Są­jun­ga. Ji juos ir su­pir­ki­nė­ja.
Anks­ty­bes­nius ark­lių trans­por­tus pa­siųs­tus į SSRS, su­da­rė rink­ti­niai ark­liai pirk­ti Klai­pė­dos Kraš­te. Da­bar jau per­ka­ma ir Didž. Lie­tu­voj. Taip va­sa­rio m. 25 d. ark­liai bus per­ka­mi ir Šiau­liuo­se. Ark­liai per­ka­mi tik tin­kan­tie­ji ka­va­le­ri­jai.
„Šiau­lie­tis“, 1927 m. va­sa­rio 27 d.

Ban­kų kur­je­riai – ko­mu­nis­tai
Sau­gu­mo po­li­ci­ja Šiau­liuo­se su­lai­kė 6 žy­dų tau­ty­bės ko­mu­nis­tus: 2 mo­te­ris ir 4 vy­rus. Du iš su­lai­ky­tų­jų yra ban­kų tar­nau­to­jai: Cent­ra­li­nio Žy­dų Ban­ko ir Ko­mer­ci­jos Ban­ko kur­je­riai. Pas vi­sus suim­tuo­sius ras­ta ko­mu­nis­ti­nės li­te­ra­tū­ros. Ko­mer­ci­jos Ban­ko kur­je­ris ko­mu­nis­ti­nius at­si­šau­ki­mus spaus­di­no ban­ko ša­pi­rog­ra­fu. Prieš aukš­čiau mi­nė­tų ko­mu­nis­tų suė­mi­mą, sau­gu­mo po­li­ci­ja su­lai­kė dar du ko­mu­nis­tus: šiau­lie­tį Pra­ną Si­mu­tį ir jo­niš­kie­tį Jo­ną Be­niu­šį.
Pas­ta­rie­ji abu jau po ke­lis kar­tus baus­ti.

Br. Nu­ro­kų odų fab­ri­kui auk­so me­da­lis
Šie­met Kau­ne įvy­ku­sioj vi­sos Lie­tu­vos že­mės ūkio ir pra­mo­nės pa­ro­do­je Br.Nu­ro­kų odų fab­ri­kas, ku­rį val­do ad­mi­nist­ra­ci­ja (p. p. M, Klei­nas, V. Ma­siu­lis, Zau­berb­la­tas ir Kar­tū­nas), ap­do­va­no­tas auk­so me­da­liu, t. y. šio fab­ri­ko iš­dir­bi­niai pri­pa­žin­ti aukš­čiau­sios rū­šies.
Br. Nu­ro­kų įmo­nių ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­ro­do­je bu­vo iš­sta­čiu­si:chro­mą, šev­ro, šev­rė­tą, la­ką, ve­liū­rą, juch­tą, pa­dams, dir­žams, po­rtfe­liams ir kt. rū­šių odas. Pa­vil­jo­nas bu­vo dai­liai, sko­nin­gai įreng­tas, pa­ro­dą lan­kiu­sie­ji šio fab­ri­ko iš­dir­bi­niais la­bai do­mė­jo­si.
Tai­gi, nors ir yra žmo­nių, ku­rie, ve­da­mi aš­me­nių su­me­ti­mų, no­rė­tų šiam fab­ri­kui pa­kenk­ti, įmo­nės dar­bo vai­siai ro­do, kad ad­mi­nist­ra­ci­ja dir­ba nuo­šir­džiai, at­si­da­vu­si pa­siim­tom pa­rei­gom.
„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“, 1936 m. lie­pos 14 d.

Pirks so­vie­tams kar­ves
Rug­piū­čio 5 d. Meš­kui­čiuo­se, rug­piū­čio 6 ,d. Bu­biuo­se ir rugp­jū­čio 7 d. Šiau­liuo­se „Mais­tas“ su­pir­ki­nės kar­ves eks­por­tui į SSSR. Kar­vės bus per­ka­mos:iki 5 ver­šių amž., svei­kos, įvai­rių veis­lių. Te­ly­čios — nuo 1 mt. amž.

Iš­bars­tė kaip žir­nius
Lie­pos 19 d., sek­ma­die­nį, Šiau­lių m. sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai su­ma­nė su sa­vo šei­mom paiš­ky­lau­ti Pa­ge­la­vo­je. Dau­giau 40 žmo­nių (vy­rai, mo­te­rys ir vai­kai) su­li­po į nau­ją­jį mies­to sa­vi­val­dy­bės sunk­ve­ži­mį „Stu­de­ba­ker“ ir, links­mai dai­nuo­da­mi, nu­va­žia­vo Šiau­liai –Tauragė plen­tu...
Po ke­lių va­lan­dų Šiau­lių m. li­go­ni­nė bu­vo pil­ną su­žeis­tų; vie­nam ko­ja su­žeis­ta, ki­tam šo­nas su­trenk­tas, tre­čiam vei­das nu­brėž­tas ir t. t. Pa­si­ro­do, va­žiuo­jant Bu­biuo­se plen­to vin­gy­je stai­ga at­si­da­rė vie­nas sunk­ve­ži­mio šo­nas ir apie 20 žmo­nų iš­bars­tė ant plen­to, leng­viau ar sun­kiau ke­lio­li­ka su­žeis­da­mas.
Pra­džio­je vaiz­das bu­vo la­bai šiur­pus: ant plen­to, dul­kė­se rai­čio­jo­si vai­to­da­mi ke­lio­li­ka žmo­nių, ku­rių ke­li bu­vo smar­kiai „krau­jais ap­te­kę“... Bet pra­dė­jus nu­ken­tė­ju­sius rink­ti, pa­si­ro­dė, kad krau­jo ne tiek jau daug, – ke­li ve­žė­si uo­gų, ku­rias kris­da­mi iš sunk­ve­ži­mio su­traiš­kė... Čia pat bu­vo su­teik­ta pir­mo­ji pa­gal­ba vie­tos va­sa­ro­to­jų ir pir­muo­ju au­to­bu­su sun­kiau su­žeis­tie­ji nu­ga­ben­ti į Šiau­lius. Pa­da­rius li­go­ni­nė­je per­ri­ši­mus, vi­si nu­vy­ko į na­mus.
„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“, 1936 m. rugp­jū­čio 2 d.

Šiau­liai – Re­ky­va ka­na­lo klau­si­mas vėl ju­di­na­mas
Prieš tris me­tus ra­šėm, kad no­ri­ma pra­kas­ti nuo Re­ky­vos eže­ro iki Šiau­lių ka­na­lą, ku­riuo bū­tų ga­li­mas su­si­sie­ki­mas val­ti­mis.
Pa­si­ro­do, mies­to sa­vi­val­dy­bė to pro­jek­to ne­pa­mir­šo ir šio­mis die­no­mis tuo rei­ka­lu pra­dė­ti ma­ta­vi­mo dar­bai. No­ri­ma iš­tir­ti, ar įvyk­do­mas tas pro­jek­tas ir kiek jis kaš­tuos.
Spe­cia­lis­tai ma­no, kad pro­jek­tas ne taip jau sun­kiai rea­li­zuo­ja­mas. Ka­na­lą kas­ti te­ga­li­ma bū­tų iki ge­le­žin­ke­lio. To­liau pra­ka­sus, bū­tų per di­de­lis van­dens kri­ti­mas. Pats ka­si­mas bū­tų ne­sun­kus – pel­kės. Ka­na­las su vi­sais įren­gi­mais kaš­tuo­tų 20 – 30 tūks­tan­čių li­tų.
„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“, 1936 m. rug­sė­jo 7 d.

Ba­la­kas sa­vo pa­sie­kė
Rug­sė­jo 4 d. Šiau­lių apy­l. teis­me bu­vo nag­ri­nė­ja­ma jau ke­lis me­tus be­si­tę­sian­ti Šiau­lių gyv. J. Ba­la­ko ir J. Po­ciaus by­la.
Kaip ži­no­ma, Ba­la­kas iš­kė­lė vie­šu­mon, kad Ju­lius Po­cius esąs gar­su­sis plė­ši­kas Pa­cas, prieš ka­rą api­plė­šęs ir nu­žu­dęs Pa­ne­vė­žio ap. dva­ri­nin­ką Kar­pį. Po­cius ap­skun­dė jį teis­mui, ku­ris Ba­la­ką nu­bau­dė 4 mėn. kal.
Ba­la­kas ne­nu­ri­mo. By­la pe­rė­jo vi­sas ins­tan­ci­jas ir, pa­ga­liau, bu­vo grą­žin­ta Šiau­lių apy­g. teis­mui iš nau­jo spręs­ti. Teis­mas Ba­la­ką iš­tei­si­no. Tai­gi, Ba­la­kas iš tik­rų­jų pri­kė­lė iš „nu­mi­ru­sių“ gar­sų­jį plė­ši­ką Pa­cą-Pa­cu­ką.
„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“. 1936 m. rug­sė­jo 21 d.

Prieš­ven­ti­nės nuo­tai­kos
1939 me­tai
Kat­ry­tė: Jur­gi, suk į ša­lį – ma­tai, jau ir vėl tas ta­vo mėš­luo­tas dė­dė mai­šo­si po Kau­ną... dar tat ap­si­nak­vos ma­no sa­lo­ne...
1941 me­tai
Kat­ry­tė: Die­vu­liuk dė­dy­tė: Svei­kas! Duok tą mai­še­lį pa­dė­siu ne­št. Jur­ge­li, kviesk dė­dę, imk už pa­ran­kės...
„So­dy­ba“, 1941 m. gruo­džio 15 d.

Kal­ba ir sti­lius ne­tai­sy­ti. 
Iš Vla­do Ver­te­lio se­no­sios spau­dos rin­ki­nio