Naujausios
Laisvamanio laidotuvės
Sausio mėn. pasimirė Joniškio laisvamanių vadas. Kadangi velionis mirė netikinčiu, neatitaisęs savo gyvenimo klaidų, tai draugams teko ir palaidoti laisvamaniškai, nes klebonas katalikiškai laidoti nesutiko.
Jau pati budynė darė pasigailėtiną vaizdą. Lavonas guli vienas – nei kryžiaus, nei šv. paveikslo, vien tik menka žvakutė mirksi... Nyku... Žmonės buvo pradėję giedoti tačiau greitai išsiskirstė...
Dar keistesnės buvo laidotuvės. Kad sutraukti daugiau žmonių, laisvamaniai prieš pačios našlės norą su laidotuvėmis nepaprastai paskubėjo. Ant rytojaus, kaip tik baigėsi bažnyčioje pamaldos pasirodė ir laidotuvių „procesija.“ Numirėlį lydėjo gaisrininkai – žydai su raudona vėliava ir degančiais smalingais žiburiais.
Šitokios keistos apeigos ir raudonas skarmalas žmonėse vietoj pagarbos sukėlė daug juoko. Dar daugiau žmonės stebėjosi ir juokėsi, kaip vaisė.. virš.. padėjėjas Brijūnas liepė pasimelsti už velionies „dūšią“.
Laidotuves rengė ir ceremonijas atliko laisvamanių „bambizas“ V. Preikštas su savo padėjėju P. Vaitkūnu, kada tai buvusiu pavasarininkų „veikėju“.
„Šiaulietis“, 1927 m. sausio 16 d.
Ir mūsų policija pradėjo gaudyti emigracijos agentus
Šiomis dienomis Šiauliuose policijos pastangomis tapo suimtas slaptas emigr. agentas, vežęs ir kurstęs piliečius vykti užjūrio –Jachas Benjaminas, kurį daugelis vargšų žinojo tik kaip žydą iš Šimšės. Pasirodo, kad šis tamsios praeities tipas jau keletas metų be jokios atsakomybės ir valstybinių mokesčių, varė blėdingą darbą, neretai akiplėšiškai apgaudinėdamas piliečius. Sulaikytasis perduotas karo komendantui nubausti ir spėjama, kad jis taps ištremtas į Varnius.
Reikia tikėtis, kad vietos administracija, nors ir vėlai pradėjusi kova su šiais gyventojams ir valstybei kenksmingais slaptais agentais nesustos pusiaukelyj, o išgaudys visus iki vieno, kurių paskutiniu laiku Šiauliuose yra gana daug ir kurie, konkuruodami su lietuvio vedamu išeivybės biuru tiek agitaciją, tiek emigraciją varo visai atvirai.
„Šiaulietis“, 1927 m. balandžio 17 d.
Jakavičius Įkliuvo
Kad garsusis laisvamanis ir pornografija persunktų knygelių autorius bei leidėjas Liudas Jakavičius be šių dalykų verčiasi dar ir kitu negarbingu amatu, būtent slaptai veža nesąmoningus gyventojus Brazilijon ir į kitas tolimas šalis, tai jau senai žinojo plačioji visuomenė, tik ji vis negalėjo suprasti, kodėl nežiūrint keliamų bylų ir teikiamų pranešimų tas darbas jam netrukdomas.
Bet pasirodo viskas vyksta savu laiku. Taip ir Jakavičius,kad ir po 4 laisvo veikimo metų, šiomis dienomis, kada vyriausybė rimtai pradėjo su slaptais agentais kovoti, galutinai įkliuvo. Nesenai pas jį policija padarė kratą ir radusi daug medžiagos, rodančios, kad jis yra slaptas Švedų – Amerikos linijos agentas ir kad anksčiau buvo tokiu pat agentų Prancūzų Linijos „Transatlantique“, jį areštavo iškeldama kriminalinę bylą. Paskutiniomis dienomis iš arešto jis, rodos, vėl paliosuotas, bet nuo teismo tur būt jau neišsisuks.
„Šiaulietis“, 1927 m. gegužės 22 d.
Arklių pirkimas dėl SSRS
Nors ankščiau bolševikai ir gąsdino nutrauksią vedamą arklių supirkinėjimą Lietuvoj, bet taip neįvyko ir arklių supirkinėjimas vedamas dargi platesniu maštabu. Arklius j Rusiją pristatinėja Liet. Žemės Ūkio Kooperatyvų Sąjunga. Ji juos ir supirkinėja.
Ankstybesnius arklių transportus pasiųstus į SSRS, sudarė rinktiniai arkliai pirkti Klaipėdos Krašte. Dabar jau perkama ir Didž. Lietuvoj. Taip vasario m. 25 d. arkliai bus perkami ir Šiauliuose. Arkliai perkami tik tinkantieji kavalerijai.
„Šiaulietis“, 1927 m. vasario 27 d.
Bankų kurjeriai – komunistai
Saugumo policija Šiauliuose sulaikė 6 žydų tautybės komunistus: 2 moteris ir 4 vyrus. Du iš sulaikytųjų yra bankų tarnautojai: Centralinio Žydų Banko ir Komercijos Banko kurjeriai. Pas visus suimtuosius rasta komunistinės literatūros. Komercijos Banko kurjeris komunistinius atsišaukimus spausdino banko šapirografu. Prieš aukščiau minėtų komunistų suėmimą, saugumo policija sulaikė dar du komunistus: šiaulietį Praną Simutį ir joniškietį Joną Beniušį.
Pastarieji abu jau po kelis kartus bausti.
Br. Nurokų odų fabrikui aukso medalis
Šiemet Kaune įvykusioj visos Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje Br.Nurokų odų fabrikas, kurį valdo administracija (p. p. M, Kleinas, V. Masiulis, Zauberblatas ir Kartūnas), apdovanotas aukso medaliu, t. y. šio fabriko išdirbiniai pripažinti aukščiausios rūšies.
Br. Nurokų įmonių administracija parodoje buvo išstačiusi:chromą, ševro, ševrėtą, laką, veliūrą, juchtą, padams, diržams, portfeliams ir kt. rūšių odas. Paviljonas buvo dailiai, skoningai įrengtas, parodą lankiusieji šio fabriko išdirbiniais labai domėjosi.
Taigi, nors ir yra žmonių, kurie, vedami ašmenių sumetimų, norėtų šiam fabrikui pakenkti, įmonės darbo vaisiai rodo, kad administracija dirba nuoširdžiai, atsidavusi pasiimtom pareigom.
„Įdomus mūsų momentas“, 1936 m. liepos 14 d.
Pirks sovietams karves
Rugpiūčio 5 d. Meškuičiuose, rugpiūčio 6 ,d. Bubiuose ir rugpjūčio 7 d. Šiauliuose „Maistas“ supirkinės karves eksportui į SSSR. Karvės bus perkamos:iki 5 veršių amž., sveikos, įvairių veislių. Telyčios — nuo 1 mt. amž.
Išbarstė kaip žirnius
Liepos 19 d., sekmadienį, Šiaulių m. savivaldybės tarnautojai sumanė su savo šeimom paiškylauti Pagelavoje. Daugiau 40 žmonių (vyrai, moterys ir vaikai) sulipo į naująjį miesto savivaldybės sunkvežimį „Studebaker“ ir, linksmai dainuodami, nuvažiavo Šiauliai –Tauragė plentu...
Po kelių valandų Šiaulių m. ligoninė buvo pilną sužeistų; vienam koja sužeista, kitam šonas sutrenktas, trečiam veidas nubrėžtas ir t. t. Pasirodo, važiuojant Bubiuose plento vingyje staiga atsidarė vienas sunkvežimio šonas ir apie 20 žmonų išbarstė ant plento, lengviau ar sunkiau keliolika sužeisdamas.
Pradžioje vaizdas buvo labai šiurpus: ant plento, dulkėse raičiojosi vaitodami keliolika žmonių, kurių keli buvo smarkiai „kraujais aptekę“... Bet pradėjus nukentėjusius rinkti, pasirodė, kad kraujo ne tiek jau daug, – keli vežėsi uogų, kurias krisdami iš sunkvežimio sutraiškė... Čia pat buvo suteikta pirmoji pagalba vietos vasarotojų ir pirmuoju autobusu sunkiau sužeistieji nugabenti į Šiaulius. Padarius ligoninėje perrišimus, visi nuvyko į namus.
„Įdomus mūsų momentas“, 1936 m. rugpjūčio 2 d.
Šiauliai – Rekyva kanalo klausimas vėl judinamas
Prieš tris metus rašėm, kad norima prakasti nuo Rekyvos ežero iki Šiaulių kanalą, kuriuo būtų galimas susisiekimas valtimis.
Pasirodo, miesto savivaldybė to projekto nepamiršo ir šiomis dienomis tuo reikalu pradėti matavimo darbai. Norima ištirti, ar įvykdomas tas projektas ir kiek jis kaštuos.
Specialistai mano, kad projektas ne taip jau sunkiai realizuojamas. Kanalą kasti tegalima būtų iki geležinkelio. Toliau prakasus, būtų per didelis vandens kritimas. Pats kasimas būtų nesunkus – pelkės. Kanalas su visais įrengimais kaštuotų 20 – 30 tūkstančių litų.
„Įdomus mūsų momentas“, 1936 m. rugsėjo 7 d.
Balakas savo pasiekė
Rugsėjo 4 d. Šiaulių apyl. teisme buvo nagrinėjama jau kelis metus besitęsianti Šiaulių gyv. J. Balako ir J. Pociaus byla.
Kaip žinoma, Balakas iškėlė viešumon, kad Julius Pocius esąs garsusis plėšikas Pacas, prieš karą apiplėšęs ir nužudęs Panevėžio ap. dvarininką Karpį. Pocius apskundė jį teismui, kuris Balaką nubaudė 4 mėn. kal.
Balakas nenurimo. Byla perėjo visas instancijas ir, pagaliau, buvo grąžinta Šiaulių apyg. teismui iš naujo spręsti. Teismas Balaką išteisino. Taigi, Balakas iš tikrųjų prikėlė iš „numirusių“ garsųjį plėšiką Pacą-Pacuką.
„Įdomus mūsų momentas“. 1936 m. rugsėjo 21 d.
Priešventinės nuotaikos
1939 metai
Katrytė: Jurgi, suk į šalį – matai, jau ir vėl tas tavo mėšluotas dėdė maišosi po Kauną... dar tat apsinakvos mano salone...
1941 metai
Katrytė: Dievuliuk dėdytė: Sveikas! Duok tą maišelį padėsiu nešt. Jurgeli, kviesk dėdę, imk už parankės...
„Sodyba“, 1941 m. gruodžio 15 d.
Kalba ir stilius netaisyti.
Iš Vlado Vertelio senosios spaudos rinkinio