Naujausios
Pilietiški šiauliečiai istorinę miesto salę gina nuo sunaikinimo
„Šiaulių krašto“ paskelbta informacija, kad Šiaulių miesto savivaldybė, užuot suremontavusi ir atvėrusi visuomenei senąją istorinę Tarybos posėdžių salę, ketina ten įrengti dokumentų archyvą, sujudino miesto bendruomenę. Po audringų pasisakymų socialiniuose tinkluose Šiaulių savivaldybė ketvirtadienio vakarą sukvietė šiauliečius, kuriems rūpi senosios salės perspektyva, į diskusiją naujojoje Tarybos salėje. Vicemerui Justinui Švėgždai teko išklausyti daug karčių žodžių. Išsakyta pozicija vienareikšmiška – istorinė miesto salė turi būti suremontuota ir atverta visuomenei.
Įrengs archyvą ir išsaugos salę!
Susitikimui su visuomene laiką miesto valdžia pasirinko ne patį patogiausią – tuo pačiu metu mieste vyko reikšmingi kultūriniai renginiai, tačiau į salę susirinko nemažas būrys miestiečių.
Mero Artūro Visocko nebuvo – iš Briuselio grįžo tik kitą dieną. Ne pirmas atvejis, ir ne pirmas vicemeras, kurį kilus įtampoms meras siunčia vietoje savęs susitikti su žmonėmis.
Netikėtai susirinkusiems buvo atverta senoji posėdžių salė pasižiūrėti, kaip liūdnai ji atrodo. Dar prieš gerą savaitę Savivaldybės atstovams jos raktų rasti nepavyko.
Vicemeras Justinas Švėgžda įžangoje žmones ramino. Situacija esą nėra tokia dramatiška, kaip bandoma pavaizduoti, pažadėjo kalbėti faktais.Taip, salėje bus archyvas. Tik stelažai bus mobilūs, prireikus juos ir vėl bus galima išmontuoti. Salė bus atvira, galės eiti ekskursijos (pažiūrėti mobilių stelažų su dokumentų archyvu?!), gal net kokias nuotraukas apie miesto reprezentacinės salės istoriją ant sienų pakabintų.
Anot vicemero, dar 2013 metais atlikus salės laikančiųjų konstrukcijų ekspertizę buvo nustatyta, kad dalis salės sudėtinių dalių yra nepatikimos, neatitinka statybos reglamentų, todėl buvo nuspręsta salės nebeeksploatuoti.
„Kaip ir didžioji dalis čia susirinkusiųjų manome, kad salę reikia suremontuoti ir atverti lankymui“, – pritarė J. Švėgžda, tik kelią į tai mato paprastą – archyvą.
Vicemeras aiškino, kad Savivaldybė bendradarbiauja su Kultūros paveldo departamentu (KPD), todėl išsaugos salės aukštį ir tūrį, balkoną ir sceną, šoninius šviestuvus.
KPD įpareigojo sudaryti galimybes ateityje grąžinti salei reprezentacinę funkciją. Tik pagrindinį apšvietimo sietyną dar nežino kur padėti, nes KPD reikalauja jį nuėmus sumontuoti kitoje visuomenei prieinamoje vietoje.
Archyvinė medžiaga sparčiai skaitmenizuojama, po kelerių metų archyvo patalpų poreikis bus mažesnis, gal reprezentacinė salė ten ir vėl sugrįš.
O dabar vicemeras siūlė pasidžiaugti salės fojė, kur buvo atliktas „euroremontas“ ir net baldai bus nupirkti.
Šis priešsalis yra ypatingas – ant sienų dar 1982 metais nutapyta dailininkės Gražinos Arlauskaitės-Vingrienės freska „Šiaulių žemė“, kuris dar laukia restauracijos – gal kitais metais, gal dar kitais...
Vicemaras teigė, kad Šiauliuose yra daug suremontuotų salių ir daugybė laisvų kvadratinių metrų – daugiau nei pakankama pilietinei visuomenei, todėl mesti lėšas senajai salei remontuoti neverta.
Archyvą įrengti užtektų pusės milijono eurų, o kapitaliai suremontuoti salę gali prireikti ir poros milijonų eurų.
Stelažams – kategoriškas Ne
Pristačius archyvo projektą, kuris miestui kainavo 29 tūkstančius eurų, į tribūną vienas po kito žengė šiauliečiai.
Šiaulių garbę ėmė ginti garbės pilietė, Tarybos narė, muzikos pedagogė Nijolė Prascevičienė.
„Šios diskusijos net neturėjo būti. Salė turi būti sutvarkyta, nereikia nei visų šitų paveiksliukų (mostelėjo archyvo projekto link), bet kad salės viduryje būtų sustatyti stelažai – kategoriškai ne. Čia yra centras, miestiečiams prieinama jauki vieta. Jaukios kamerinės salės mieste nėra. „Polifonijos“ ir kitoms salėms atliktas tik kosmetinis remontas, jos varganos“, – sakė miesto garbės pilietė.
Politikė mano, kad buvusi „Liaudies namų“ salė gali tapti miestiečiams jaukia sava erdve, kur galima būtų pasižiūrėti dokumentinį (nekomercinį) kiną, galėtų koncertuoti kameriniai kolektyvai arba solistai, vykti iškilmingi apdovanojimai. Ji pasakojo, šios salės scenoje yra pati koncertavusi su kameriniu orkestru. Salės akustika yra puiki, nes senas pastatas.
„Jokios empatijos Šiaulių istorijai“
Buvęs Šiaulių miesto meras, Tarybos pirmininkas Alfredas Lankauskas kėlė klausimą: „Kas sugalvojo ir išmetė tokią makabrišką idėją „Liaudies namų“ salę paversti archyvu. Tai žmogus, kuris nejaučia jokios empatijos Šiaulių miesto istorijai, paveldui. Šioje salėje teko dirbti daugiau nei dešimtmetį. Manau, kad šios idėjos autorius – nėra šiaulietis ir yra menko emocinio mentaliteto žmogus. Negalima šitaip elgtis su miesto paveldu. Šiauliai nėra turtingi istoriniais pastatais. O čia juk dirbo pirmoji istorinė Šiaulių miesto taryba, kuri užfiksavo istorinius įvykius, o jūs norite ją paversti popieriniu sąvartynu.“
A. Lankauskas priminė, kad vicemeras gyrėsi, jog miestas turi daug laisvų patalpų, tai siūlė į jas ir kelti archyvą. O šalia kitų salės panaudojimo galimybių kvietė rasti vietos savivaldos istorijos kampeliui. Jis priminė, kad Šiauliai dar prieš 200 metų gavo Magdeburgo (savivaldos) teises, ir tokių miestų šalyje nėra daug.
Buvęs politikas žadėjo pakviesti pirmojo šaukimo miesto Tarybos narius parašyti raštą ir protestuoti prieš Savivaldybės planus.
Jam antrino ir kitas buvęs Šiaulių miesto meras Vytautas Juškus. Jo manymu, su tokiu požiūriu ir bulvių sandėlį salėje galima padaryti.
Kalėjimą – iš metalinių stelažų
Menininkas Arūnas Uogintas stebėjosi, kaip atliekamos tokių projektų ekspertizės.
„Kaip jūs darote tokias ekspertizes? Lemputė nedega, tai šviestuvas sunaikinamas. Ar jūs žinote, kas šio vitražo (šviestuvo – aut. past.) autorius, kada jis padarytas? Pas jus kabės koks nors purvinas da Vinčio darbas ir jūs sakysite, kad jis purvinas, neturi vertės ir išmesit?“ – klausė menininkas.
Vicemerui pažymėjus, kad šoniniai salės šviestuvai bus išsaugoti, A. Uogintas tęsė: „Na taip, jūsų kojines išsaugom, o švarką išmesim? Jei jūs 10 metų paliktumėt nejudinamą savo mašiną dergti paukščiams, kas iš jos liktų? Čia yra nepriežiūra. Jei meno kūrinys nusidėvėjo, jį reikia išmesti? Salėje svarbi ne tik istorija, bet ir kiekviena meninė detalė, kurią reikia išsaugoti, perdaryti, kol dar yra gyvi autoriai, veikia organizacijos. Galima pasakyti, kad iš tų metalinių stelažų galima ir kalėjimą padaryti, vis tiek pamažu čia visi yra teisiami.“
Nekokybiškas sprendimas
Istorikas Jonas Sireika pasakojo istorinius faktus apie „Liaudies namų“ salę, kurioje veikė vienas pirmųjų kino teatrų. Jis akcentavo tarpukario savivaldos reikšmę, istorinius įvykius, kurie vyko istorinėje „Liaudies namų“ salėje, Sausio 13-osios įvykius. Anot istoriko, ši vieta turi būti gerbiama, reprezentacinė.
Pirmojo šaukimo miesto Tarybos narys Jonas Bartkus kalbėjo, kad išeis iš šios diskusijos pakylėtas, nes čia rado daug bendraminčių.
Kitas pirmosios kadencijos miesto Tarybos narys Rimvydas Tamulaitis prisipažino iš pradžių nepatikėjęs žinia apie archyvą istorinėje salėje. Jis techninę projektavimo užduotį pasirašiusį Savivaldybės administracijos vadovą pavadino neturinčiu kompetencijų ir šį sprendimą įvertino kaip labai nekokybišką administracinį sprendimą.
Žirgynui rasta 12 milijonų!
Tarybos narys Martynas Šiurkus diskusijoje pasijuto, kaip tikros demokratijos renginyje, tačiau priminė, kad jis turėjo vykti prieš pradedant projektavimą. Politikas pasidžiaugė, kad informacija buvo paviešinta dar laiku ir projektą galima stabdyti.
Jis aiškino, kad miesto valdžia randa pinigų, kai nori, ir priminė, kad Savivaldybė už 12 milijonų stato žirgyną, kuriam miestiečiai apklausoje nepritarė.
„Lieporių parke už 2,5 milijono statysit vaikų žaidimų aikštelę. Nesakėte, kad mieste ir taip yra pilna parkų, kurie sutvarkyti, atnaujinti. O dabar sakot pilnas miestas salių“, – priekaištavo vadovams politikas.
Nesielkit kaip sovietai!
Kiti kalbėtojai kvietė miesto valdžią nesielgti kaip sovietams, kurie griovė šalies paveldą, bažnyčiose įrenginėjo sandėlius ar net gamyklas, siūlė prisiimti atsakomybę ir rodyti pavyzdį, kaip turi būti puoselėjamas miesto paveldas.
Priminę, kad Visockas piktinasi blogai tvarkomu valstybės turtu, bedė į dešimtmetį netvarkomą Savivaldybės istorinę salę. Suremontavusi ir atvėrusi žmonėms minėtą reprezentacinę salę, Savivaldybė galėtų būti arčiau žmonių, o ne užsirakinusi nuo jų keliais užraktais.
Buvo siūloma atnaujinti „Liaudies namų“ kino teatro salę ir tuomet Šiauliai turėtų seniausią šalyje veikiantį kito teatrą.
Koks miestas be šaknų!
Vicemeras pranešė, kad Savivaldybė yra gavusi „Aušros“ muziejaus, atlikėjos Adrijanos Balsytės raštus dėl senosios salės išsaugojimo. Diskusijos metu panašius raštus nuo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos, kino istorikės Sonatos Žalneravičiūtės įteikė kalbėjusieji.
Vicemeras J. Švėgžda žadėjo, kad į žmonių nuomonę bus atsižvelgta.
Susitikimo pabaigoje buvo perskaitytas ilgametės miesto gydytojos Reginos Gauronskienės komentaras, kurį reikėtų prisitaikyti miesto vadovams: „Šiandien perskaičiau labai įsimintinus, nes teisingus žodžius: ,,Mano šalis prasideda manyje.“ Galima išplėtoti: mano miestas prasideda manyje. Bet… jei manyje yra tuščia? Jei manyje nėra šaknų, o viskas, ką matau, yra racionalu, apskaičiuota, surikiuota ir t. t. Koks tada miestas prasidės manyje? Beveidis, racionalus... Labai liūdna.“
–-
Penktadienį A. Visockas, pasipiktinęs, kad buvo sužlugdyta „geniali idėja“, viešai feisbuko paskyroje parašė: „Kažkas teisingai pasakė, jog čia yra tik diskusijų pradžia. Akivaizdu, kad 2026 metais čia jokie darbai nebus daromi.“
