Naujausios
Prijungimas įvyko
„Sausio 1-ąją gimė ne tik 2021-ieji, bet ir VU Šiaulių akademija“, – optimistiškai pabrėžė „Šiaulių kraštui“ naujo darinio vadovė Renata Bilbokaitė.
Šiaulių universitetas (ŠU) prijungtas prie Vilniaus universiteto (VU), pritarus abiejų universitetų senatams ir taryboms. Laimino prijungimą praėjusios kadencijos Seimas ir Vyriausybė. Buvo skelbiama, jog jungimasis kainuos 15 milijonų eurų.
Baigdama kadenciją Vyriausybė leido parduoti dalį ŠU pastatų (tarp jų du bendrabučius, mokymo bazes, tris studijų ir mokslo pastatus), kurių bendra rinkos vertė 5,6 milijono eurų, ir už juos remontuoti bendrabučius Dubijos g., sporto salę, pastatą P. Višinskio gatvėje.
Prie Šiaulių akademijos pavyko išsaugoti Botanikos sodą, prie kurio išlaikymo prisideda Šiaulių miesto savivaldybė. Atsisakyta ŠU Dailės galerijos, Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centro.
R. Bilbokaitę į pareigas be konkurso skyrė VU rektorius.
„Iš anksto buvo sutarta reorganizavimo sąlygose, kad akademijos vadovas bus skiriamas rektoriaus, konkurso nereikėjo“, – sakė R. Bilbokaitė „Šiaulių kraštui“.
Kokie tikslai keliami Šiaulių akademijai?
„Arterijos ir venos jau prijungtos, transplantuoti geriausi mūsų organai į vieną geriausių šalies universitetų, dabar svarbiausia prisijungti „mikrokraujagysles“, – vaizdžiai komentavo akademijos direktorė.
Per pusmetį numatoma sustyguoti skirtingas administravimo ir valdymo sistemas. Administracijos darbuotojams teks mokytis dirbti su kitomis programomis, tai palies ir akademinį personalą. Studentai taip pat bus pratinami prie kitokių paslaugų, procesų ir procedūrų.
„Pagrindinis tikslas – pereiti iš studijomis grindžiamo universiteto prie mokslu grindžiamo universiteto padalinio, – pabrėžė R. Bilbokaitė. – Buvome stiprūs studijomis, o ateiname į mokslu grindžiamą universitetą. Akademiniam personalui didžiausias iššūkis bus per trejus-penkerius metus pasiekti aukštą mokslinį lygų, pasiruošti mokslo krypčių vertinimui, sustiprinti ir atnaujinti studijų programas.“
Numatoma atnaujinti mokslo ir studijų bazes. Tam skiriami 3 milijonai eurų europinių lėšų ir būtų panaudojamos lėšos, gautos pardavus nereikalingus pastatus. Ketinama įrengti aukšto lygio laboratorijas ir auditorijas. Planuojama gauti DNR lėšų studijų kokybei gerinti, taikyti inovatyvius metodus, pritraukti užsienio ekspertų.
„Penkerius pastaruosius metus labai mažai, kas į mus investavo, dabar laikas, kai galime atsinaujinti iš esmės“, – teigė R.Bilbokaitė.
Kryptys tos pačios
Akademijos pagrindinės kryptys išlieka pedagogų ir regionui reikalingų specialistų rengimas. Šiuo metu yra 20 studijų programų, studijuoja apie 1500 studentų.
R. Bilbokaitė pasidžiaugė gruodį atėjusia žinia, jog buvo patenkinta universiteto apeliacija dėl dalyko pedagogikos programų vertinimo. Pirminis vertinimas buvo 1 balas. Iš naujo jos įvertintos 3 balais ir gauta akreditacija istorijos, lietuvių kalbos, anglų kalbos mokytojams rengti.
„Bendruomenė atgavo pasitikėjimą, tos konkurencinės aukštųjų mokyklų kovos jau buvo dugnų dugnas, teko ginti garbę, reikia, kad studentai tik norėtų būti tų dalykų mokytojais, – sakė akademijos vadovė. – Svarbu kelti ir mūsų reputaciją, daug reikėjo padaryti, kad taptume Vilniaus universiteto dalimi, o mus į partnerius pasirinko todėl, kad turėjome ir tebeturime gerų dalykų. Šiauliuose buvo ir yra universitetinės studijos ir jos tik stiprės.“
„Norėčiau, kad visuomenė mus palaikytų ir susigrąžintume vertybes, kokios buvo anksčiau, kai mokslas buvo šventovė, kai lituanistas, istorikas, bibliotekininkas, mokytojas buvo gerbiami, – pabrėžė R. Bilbokaitė. – Reikia, kad miestas mus palaikytų, didžiuotųsi, kad čia dirba akademinės bendruomenės žmonės. Mes norim dirbti su visuomene ir visuomenei. Išsaugojom Botanikos sodą, nors tai labai daug jėgų kainavo. Ir VU, ir Savivaldybė suprato, kad miestui tai labai svarbu ir radome sprendimą.“
Bet Zubovų rūmų, kuriuose veikė buvęs ŠU Menų fakultetas, o dabar jie stovi tušti, likimas išlieka neaiškus.
„Rūmai yra Vilniaus universiteto turto sąraše, – informavo R. Bilbokaitė. – Kadangi tai yra kultūros paveldas, parduoti negalima, turbūt kalbėsimės su Savivaldybe, kad būtų išsaugotas miestiečių reikmėms. Bet tai jau ne mano kompetencija – Vilniaus universiteto atstovų, kurie atsako už turto panaudojimą. Manau, rasime sprendimą, kaip su Botanikos sodu, kad visoms pusėms būtų gerai.“
Sumažėjo per 40 darbuotojų
Prijungimas nepalietė akademinio personalo – visi dėstytojai, išskyrus vieną, perėjo dirbti į akademiją. Iš administracijos darbo neteko 43 darbuotojai.
Pasak R. Bilbokaitės, tas vienas dėstytojas turėjo nedidelę dalį etato ir pačiam neapsimokėjo tęsti sutarties. Visi 43 administracijos darbuotojai išėjo šalių susitarimu ir „geriausiomis sąlygomis, kokias galėjome pasiūlyti per pastaruosius 25 metus“.
„Išėjo su išeitinėmis kompensacijomis ir daug didesnėmis, nei dviejų mėnesių“, – sakė R.Bilbokaitė.
Į akademiją perkelti iš viso per 250 darbuotojų. Iš jų dėstytojų – apie 150.
Studentai, įstoję į Šiaulių universitetą dabar baigs Vilniaus universitetą, jiems jau rengiami VU pažymėjimai.
„Studentai, klausia, ar Šiaulių akademija koks prastesnis darinys? Atsakau, jog ne – tai Vilniaus universitetas Šiauliuose, o jie – VU studentai Šiauliuose. Džiaugiasi, bet liūdesio irgi yra – tų, kas buvo ŠU fanai, – teigė R. Bilbokaitė, kuri pati yra Šiaulių universiteto absolventė. – Bet manau, jog čia yra sėkmės atvejis, reikia tik mokytis, pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias atveria Vilniaus universitetas, jo biblioteka.“
Ji pasidžiaugė atsiradusiu politikų ir verslo žmonių įsiklausymu į universiteto problemas.
„Kokį dešimt metų vis ieškota kaltų, kad universitetui nesiseka, tik pastaruosius pustrečių metų supratome, jog nebereikia ieškoti kaltų, o galvoti, kuo aš galiu prisidėti. Neturint paramos sunku atlaikyti kitų universitetų konkurenciją. Mes ne simuliuojame darbą, o nuoširdžiai dirbame, kad paruoštume gerus specialistus“, – pabrėžė Šiaulių akademijos vadovė.
