Šiaulių ligoninėje neoperavo – išvežė į Klaipėdą

Redakcijos archyvo nuotr.
Pa­cien­tai per­ve­ža­mi tik tais at­ve­jais, kai rei­ka­lin­gos spe­cia­li­zuo­tos pa­slau­gos ar pro­ce­dū­ros.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) atsiranda atvejų, kai pacientai ten nesulaukia reikalingos pagalbos ir yra pervežami gydyti į Klaipėdos ar Panevėžio ligonines. Neoficialiai tai siejama su specialistų trūkumu šioje ligoninėje. Jos atstovai aiškina, kad tai nereiškia, jog gydymo paslauga nesuteikta. Ligoninei prireikė net pusantros savaitės, kad suskaičiuotų, kiek ir kokių specialistų jai trūksta.

Dėl gydytojų trūkumo pacientai išvežami į kitas ligonines?

Vasarą rašėme, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės skyriuje buvo sustabdyta registracija net pas keturių specializacijų gydytojus, nes nebebuvo kam konsultuoti pacientų.

Rugsėjo pabaigoje į ligoninę atvežtas pacientas, kuriam buvo nustatyta tulžies takų komplikacija. Pacientui buvo reikalinga skubi operacija, tačiau jis po beveik paros, praleistos RŠL, išvežtas į Klaipėdos universiteto ligoninę, kurioje buvo skubiai operuotas. Neoficialiai kalbama, kad taip atsitiko todėl, kad RŠL nebuvo kam paciento operuoti.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus patarėja Eva Jagminaitė-Kazlauskienė į pateiktus klausimus po pusantros savaitės atsiuntė paaiškinimą, kad toks paciento pervežimas nereiškia, kad ligoninėje paslaugos nėra teikiamos ar negautos.

„Tai geriausio sprendimo paieška, kai gydymo įstaigos bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti pacientui aukščiausio lygio pagalbą. Bendradarbiavimas tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų yra skatinamas, o kai kurių skubaus gydymo reikalaujančių ligų atveju (ūminio galvos smegenų insulto, ūminio miokardo infarkto, sunkių traumų ir kita) yra patvirtintas tinklas ir numatyta privaloma pervežimų tvarka“, – tikino patarėja.

E. Jagminaitė-Kazlauskienė – viena iš keturių ligoninės direktoriaus patarėjų, kurios veikla sietina su komunikacija. Ji aiškino, kad visos operacijos, kurioms RŠL turi licenciją, atliekamos vietoje, o pacientai pervežami tik tais atvejais, kai reikalingos specializuotos paslaugos ar procedūros. Pervežimų atvejai esą pavieniai. Pavyzdžiui, šiais metais pervežti trys gastroenterologinio profilio pacientai: du į Panevėžį ir vienas į Klaipėdą.

Tačiau šių miestų respublikinės ligoninės yra to paties lygio kaip ir RŠL, todėl lieka neaišku, kodėl Šiaulių ligoninė negali užtikrinti tokios pačios pagalbos, kaip panašaus lygio ligoninės Panevėžyje ar Klaipėdoje.

Ligoninės atstovė teigė, kad šiuo metu chirurginės tarnybos darbas ligoninėje yra visiškai užtikrinamas.

Pasiteiravome, ar tiesa, kad ligoninę pastaruoju metu paliko arba iki minimumo krūvį susimažino net septyni anesteziologai-reanimatologai. E. Jagminaitė-Kazlauskienė šio fakto nei paneigė, nei patvirtino.

„Esminių pokyčių ar drastiško darbo krūvio mažėjimo nebuvo. Gydytojų darbo krūvis kas mėnesį gali neženkliai kisti natūraliai, nes dalis specialistų derina darbą mūsų įstaigoje ir kitose šalies gydymo įstaigose. Pastaruoju metu mūsų anesteziologų-reanimatologų komandą papildė keturi nauji gydytojai. Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centre lovų skaičius išlieka nepakitęs, o paslaugų teikimas vyksta įprasta apimtimi. Pamainų sudarymas užtikrinamas, o darbo organizavimas planuojamas taip, kad pacientų priežiūra nenutrūktų“, – raštu atsakė patarėja.

Tačiau po pusantros savaitės skaičiavimų pranešė, kad šiuo metu ligoninė aktyviai ieško net 8 anesteziologų-reanimatologų.

Per trejus metus prireiks 100 naujų gydytojų

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra įkurti tam tikrų ligų gydymo klasteriai. Redakciją pasiekė žinios apie tai, kad rajonų ligoninės kartais vengia vežti sunkų pacientą į Šiaulius ir ieško būdų nugabenti juos į Panevėžį ar Klaipėdą. Ar klasteriai dar funkcionuoja? Ar ligoninė dar yra jų vykdytoja?

„Ligoninė ir toliau vykdo jai priskirtas klasterio valdytojo funkcijas. Šiuo metu veikia miokardo infarkto, insulto, traumų, COVID-19, akušerijos-ginekologijos bei neonatologijos klasteriai, užtikrinant nenutrūkstamą, reglamentuotus reikalavimus atitinkantį ir koordinuotą paslaugų teikimą pacientams“, – teigė įstaigos vadovo patarėja.

Ji atkreipė dėmesį, kad pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą dar labiau sukoncentruotos vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos bei skubios neurochirurgijos paslaugos, sumažintas turimų reanimobilių skaičius, perduodant juos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms, todėl tiek RŠL, tiek rajonų ligoninės sunkių pacientų pervežimus derina tiesiogiai su šia įstaiga. Toks sprendimas yra nacionalinės sveikatos sistemos organizavimo dalis ir esą nereiškia, kad RŠL nebeatlieka savo funkcijų – klasteriai veikia, o jų veikla yra visiškai užtikrinama.

„Svarbu pabrėžti, kad kai kuriais atvejais rajonų ligoninės gali rinktis pervežimo maršrutą, atsižvelgdamos į konkretaus paciento būklę bei specializuotos pagalbos prieinamumą“, – tvirtino ligoninės atstovė.

Patarėja informavo, kad ligoninė šiuo metu, be minėtų 8 anesteziologų-renimatologų, įdarbintų 7 kardiologus, po 6 vidaus ligų, skubios medicinos gydytojus ir ortopedus-traumatologus bei po 5 vaikų ligų gydytojus, oftalmologus ir gastroenterologus.

Beje, ligoninė teismuose bylinėjasi su vienu aukštos kvalifikacijos gydytoju gastroenterologu dėl atleidimo iš darbo. Pirmosios instancijos teismą gydytojas laimėjo, o ligoninei buvo priteista beveik 50 tūkstančių eurų žala.

„Kaip ir daugelyje šalies gydymo įstaigų, susiduriame su natūraliais žmogiškaisiais iššūkiais – dalis medikų artėja prie pensinio amžiaus, todėl planuojame ir ruošiamės atsinaujinti. Įsivertinę personalo struktūrą matome, kad per artimiausius trejus metus mums gali reikėti maždaug iki 100 gydytojų etatų papildymo, tačiau tai nėra staigus ar netikėtas poreikis – tai planuotas ir nuosekliai valdomas procesas“, – ramina patarėja.

Ministerija stebi, laikinai nušalino direktorių

Respublikinės Šiaulių ligoninės steigėja – Sveikatos apsaugos ministerija. Viceministrė Laimutė Vaidelienė vasarą mums komentavo, kad siekiant RŠL suvaldyti finansines problemas bei užtikrinti sklandų darbą ir gerą psichologinę atmosferą, ligoninės vadovybė buvo įpareigota parengti ir pateikti finansinės situacijos gerinimo priemonių planą 2025 metams. Planas buvo parengtas, suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija, o jo vykdymą žadama nuosekliai stebėti, analizuojant rodiklius kiekvieną ketvirtį.

Panašu, kad tai situacijos ligoninėje negelbėjo. Spalio pradžioje nuo pareigų laikinai nušalintas ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas. Atliekamas tyrimas pagal ministerijoje gautus skundus.