Naujausios
Išdalino per 100 ąžuolo sodinukų
Ketvirtadienį Šiaulių miesto gimtadienio proga „Juventos“ progimnazijos, Juliaus Janonio gimnazijos mokiniai kartu su į aikštę išėjusiais Savivaldybės vadovais bei keliais svečiais sugiedojo Tautišką giesmę. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodo vadovas dr. Martynas Kazlauskas pakėlė Šiaulių vėliavą.
Botanikos sodo vadovas ir jo kolegos aikštėje turėjo dar ir kitą užduotį. Jie išdalino miestiečiams apie 100 ąžuolo sodinukų.
Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos neatlaikė ir nudžiuvo istorinis medis – Spaudos ąžuolas, beveik prieš šimtą metų pasodintas žinomo kultūros ir spaudos darbuotojo, teisininko Pelikso Bugailiškio ir Šiauliuose leisto savaitraščio „Momentas“ redaktoriaus Jurgio Janulaičio. Nors paprastai ąžuolai yra ilgaamžiai medžiai, augantys iki 1200 metų, aikštės medžius įveikė statybos darbai.
Mieste kilus triukšmui dėl numarinto istorinio medžio, Šiaulių miesto savivaldybė pasiūlė išeitį – išdalinti gyventojams po šiuo ąžuolu sudygusius medžio ūgliukus.
Martynas Kazlauskas pasakojo, kad ūgliukai buvo iškasti ir susodinti į vazonėlius dar liepos mėnesį. Gamtininkas, paklaustas, ar tai tikrai Spaudos ąžuolo „vaikai“, atsakė: „Jei būtų kito medžio, būtų gražesni. Specialiai užauginti reikiamais atstumais užaugs drūtesni, gražiau atrodo. Jie visi imti iš tankmės. Kai juos reikėjo vieną nuo kito atskirti, jie šiek tiek nukentėjo. Jie šiek tiek pavargę, bet tikrai augs“.
Botanikos sodo vadovas tikino, kad paimti ūgliukai buvo prižėlę po Spaudos ąžuolu, tačiau ar ten nenukrito ir kitų aikštės ąžuolų sėklų, garantuoti negalėtų.
M. Kazlauskas pripažino, kad ąžuolui augti reikia daug erdvės. Jis vylėsi, kad tie, kurie pasiima ūgliukus tai įvertino.
„Bet kokiu atveju geriau atiduoti žmogui, nei palikti juos čia, aikštėje“, – sakė gamtininkas.
Ąžuoliukus pasiėmusiems žmonėms Botanikos sodo vadovas patarė įkasti į žemę su visu vazonėliu, kad lengviau peržiemotų, o pavasarį pasodinti jau į nuolatinę vietą. Nesodinti šiltnamyje.
Nuo ąžuoliuko prie namo iki chorų ąžuolų alėjos
Iš anksto gauti ąžuolo sodinuką užsiregistravo 68 žmonės ir įstaigos. Nemaža jų dalis – darželiai ir mokyklos, kurie ėmė ne po vieną augalą.
Šiaulių rajone gyvenanti Rasa Vasauskienė sakė vienkiemyje ąžuolui augti vietos pakaks. Jai svarbu, kad naujas medelis pratęs nudžiuvusio Spaudos ąžuolo istoriją.
Vienas iš ąžuoliukų ruošiamas ypatingai sukakčiai. Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Saulius Vaivada, pasiėmęs vazonėlį su sodinuku paaiškino, kad kitų metų rudenį sustiprėjęs medelis bus paskirtas žymaus gimnazijos auklėtinio, keliautojo ir tyrinėtojo Olego Truchano šimtmečio įamžinimui.
Šiaulietė Birutė Musneckienė sodins ąžuoliuką sūnaus kieme Uosių gatvėje. Vienas ąžuoliukas ten jau auga. Jei pradės trūkti jiems erdvės, sugalvos, kur perkelti.
Lopšelio darželio „Pasaka“ direktorė Neringa Baršauskienė kalbėjo, darželio bendruomenė nusprendė pasodinti ąžuoliuką. Prie įstaigos turi viso hektaro teritoriją, ten auga apie 100 medžių. Kai kurie jų bėgant metams savo gyvenimą baigs, tad direktorė nori pasirūpinti, kad darželio teritorijoje netrūktų paunksnės.
„Juventos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Ančerevičiūtė pasiėmė kelis sodinukus, nes mokyklos teritorijoje sumanė pasodinti ąžuoliukų alėją. Kiekvienam mokyklos chorui augs po ąžuolą.
Atsakomybė – kaip karšta bulvė
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas taip pat planavo pasiimti vieną ąžuolo sodinuką ir įkurdinti jį savo sodyboje Šiaulių rajone.
Meras sakė prisiimąs atsakomybę už grubiai atliktus statybos darbus ir numarintą istorinį ąžuolą.
„Kas čia tiksliai pasakys, kodėl nudžiuvo. Ar čia tuos darbininkus kaltinti? Kaltinimų pasaulyje gyvendami nebematysime skaidrių dienų. Ši diena yra nuvalyti tiems kaltinimams. Akivaizdu, kad bjauru, negi kasdien sakyti, kad bjauru“, – svarstė miesto vadovas.
A. Visockas neneigė, kad per savo kabineto langą besidžiaugdamas aikštės rekonstrukcija, matė, kad ten palikti istoriniai medžiai vargsta.
„Mero pozicija kartais yra visiškai idiotiška“, – guodėsi meras.
Jis paaiškino, kad sustabdydamas statybas ir palikdamas išraustą aikštę dar ilgesniam laikui, būtų padaręs didesnę žalą.
„Akivaizdu, kad raštingumo dėl žaliosios aplinkos, architektams dar reikia mokytis ir mokytis. Ne aš sukūriau šį projektą“, – atsakomybę už nuniokotus istorinius medžius meras perkėlė architektui – aikštės rekonstrukcijos autoriui.
Paklaustas, kada aikštėje bus nupjautas Spaudos ąžuolas, sakė nežinąs – gal po metų, gal po dviejų. Laukiama pasiūlymų, kurie padiktuotų sprendimus. Meras sakė, kad svarbu nepaskubėti.
