"Vi­siems teks dirb­ti ypa­tin­go­mis są­ly­go­mis"

Lai­mos AGA­NAUS­KIE­NĖS nuo­tr.
Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­ras An­ta­nas Če­po­no­nis: „Vi­si tu­ri­me su­pras­ti, kad dirb­ti teks ypa­tin­go­mis są­ly­go­mis“.
Dėl ša­ly­je pa­skelb­to ka­ran­ti­no dau­ge­lis Rad­vi­liš­kio ra­jo­no įstai­gų ir or­ga­ni­za­ci­jų už­ra­ki­no ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­tal­pų du­ris ir su klien­tais ėmė bend­rau­ti nuo­to­li­niu bū­du.
Te­le­fo­nu te­ko bend­rau­ti ir su ra­jo­no me­ru An­ta­nu ČE­PO­NO­NIU, nors jis pir­ma­die­nį ir dir­bo sa­vo ka­bi­ne­te.

– Me­re, at­si­lie­pė­te fik­suo­to ry­šio te­le­fo­nu – ar tai reiš­kia, kad esa­te sa­vo dar­bo ka­bi­ne­te? Ko­kiu bū­du ra­jo­no gy­ven­to­jų pro­ble­mas spren­džia ki­ti Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos spe­cia­lis­tai?

– Kaip ir nu­ma­ty­ta Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me, tei­kia­me vi­sas nea­ti­dė­lio­ti­nas pa­slau­gas, su­si­ju­sias, pa­vyz­džiui, su žmo­gaus mir­ti­mi, gi­mi­mu, dar kaž­kuo. Vi­sos ki­tos ne­sku­bios pa­slau­gos – že­mės par­da­vi­mo, ne­mo­ka­ma ju­ris­to kon­sul­ta­ci­ja ir pa­na­šiai, ku­rios nė­ra gy­vy­biš­kai svar­bios, nė­ra pir­mos bū­ti­ny­bės ir ga­li pa­lauk­ti, nė­ra tei­kia­mos.

Tar­kim, jau­ni žmo­nės no­ri tuok­tis – tai do­ku­men­tai iš jų da­bar ne­bus prii­ma­mi, o tik su­tei­kia­ma rei­kia­ma in­for­ma­ci­ja, bet žmo­gui mi­rus, su­tvar­ko­ma vis­kas, ko rei­kia šiuo at­ve­ju.

Vi­sas są­ra­šas svar­bių­jų pa­slau­gų yra iš­ka­bin­tas prie Sa­vi­val­dy­bės du­rų. Atė­jęs žmo­gus ga­li pa­si­skam­bin­ti nu­ro­dy­tu te­le­fo­nu ir su­si­de­rin­ti su sky­riaus spe­cia­lis­tu ar ve­dė­ju. Jei rei­kia, in­te­re­san­tas yra pa­si­tin­ka­mas, nu­si­ve­da­mas į pa­tal­pas ir su­tvar­ko­mi rei­ka­lin­gi do­ku­men­tai.

Ar­ba gy­ven­to­jas pa­kon­sul­tuo­ja­mas te­le­fo­nu. Šian­dien iš pat ry­to aš pa­ts tu­rė­jau dau­gy­bę įvai­raus po­bū­džio skam­bu­čių.

Mū­sų sky­riai yra pa­si­skirs­tę dar­bus – kas dir­ba ka­bi­ne­te, kas tuo me­tu – na­muo­se, ta­čiau be in­for­ma­ci­jos ir bū­ti­no­sios pa­gal­bos gy­ven­to­jai nė­ra pa­lik­ti.

Ga­vau skam­bu­čių dėl pir­mų­jų kla­sių komp­lek­ta­vi­mo – kai ku­rie tė­ve­liai, mo­kyk­loms jau pa­tei­kę pra­šy­mus dėl sa­vo vai­kų, no­rė­jo su­si­tik­ti ir pa­si­kal­bė­ti šiuo klau­si­mu, ta­čiau su­si­ti­ki­mas neį­vyks, nes vis­ką, ką bū­tu­me kal­bė­ję vie­nas prieš ki­tą, pa­siaiš­ki­no­me te­le­fo­nu.

– Mi­nė­jo­te, kad Sa­vi­val­dy­bės pa­tal­po­se pir­ma­die­nį iš pat ry­to dir­ba Ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų ko­mi­si­jos šta­bas. Ką ten spren­džia­te?

– Šta­bas dir­ba nuo­lat. Ten­ka spręs­ti ele­men­ta­rius dar­bi­nius klau­si­mus. Pa­vyz­džiui, kaip ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą gau­nan­tiems moks­lei­viams iš­da­lin­ti mais­to pa­ke­tus, kad bū­tų kuo ma­žiau kon­tak­to. Ir to­kių dar­bi­nių rei­ka­lų – krū­vos. Juos spren­džia­me dar­bi­ne tvar­ka.

Taip pat su­si­rin­ko­me vi­są in­for­ma­ci­ją, ko­kia si­tua­ci­ja yra ra­jo­no li­go­ni­nė­se, po­lik­li­ni­ko­se, Sa­vi­val­dy­bei pa­val­džio­se įstai­go­se ir šią mi­nu­tę ga­liu pa­sa­ky­ti, jog kol kas ne­ri­mui pa­grin­do nė­ra – mū­sų įstai­go­se kol kas tvy­ro olim­pi­nė ra­my­bė. Nors, be abe­jo, vi­sa tai ga­li la­bai grei­tai pa­si­keis­ti.

Po­lik­li­ni­kos li­go­niams tei­kia vi­są rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją ir bū­ti­ną­sias me­di­ci­ni­nes pa­slau­gas.

Vie­ti­niai au­to­bu­sai kur­suo­ja va­sa­ros marš­ru­tu, kai mo­ki­niams bū­na ato­sto­gos. Vi­sa rei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie jų va­žia­vi­mo gra­fi­kus yra Sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je.

Tei­rau­ja­ma­si, ar bus ve­ža­mos šiukš­lės – be abe­jo, bus.

– Jei jau kal­bė­jo­te su me­di­kais, ar pa­kan­ka­mai ra­jo­no svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos tu­ri ap­sau­gos prie­mo­nių?

– Pas­ku­ti­nį kar­tą su me­di­ci­nos įstai­gų va­do­vais kal­bė­jo­mės penk­ta­die­nį. Vi­sos įstai­gos yra ap­si­rū­pi­nu­sios bū­ti­no­mis ap­sau­gos prie­mo­nė­mis.

Da­lį ap­sau­gos prie­mo­nių pa­si­da­li­jo­me su ra­jo­no Prieš­gais­ri­ne gel­bė­ji­mo tar­ny­ba, ku­ri tu­rė­jo ir tu­ri res­pi­ra­to­rių re­zer­vą.

Bet jau ir tie­ki­me ga­li­ma ras­ti ir res­pi­ra­to­rių, ir de­zin­fek­ci­nio skys­čio – no­ri­si ti­kė­ti, kad vis­kas sto­ja į sa­vo vie­tas.

Jei bū­tų iš­kvie­ti­mas pas li­go­nį, vie­nam eki­pa­žui – vai­ruo­to­jui ir dviem ly­din­tiems as­me­nims – bū­tų rei­ka­lin­gi trys komp­lek­tai ap­sau­gos prie­mo­nių. Vi­si grei­to­sios pa­gal­bos eki­pa­žai yra tuo ap­rū­pin­ti ir ne po vie­ną po­rą.

– Rad­vi­liš­kie­čius ne­ra­mi­na, ar teks tė­vams mo­kė­ti už dar­že­lius, kai vai­kai nė­ra ve­da­mi į juos?

– Tik­rai ne­rei­kės mo­kė­ti. Ra­jo­ne ka­ran­ti­no me­tu ne­dir­ba nė vie­nas vai­kų lop­še­lis–dar­že­lis. Penk­ta­die­nį bu­vo at­lik­ta me­di­ci­nos įstai­gų ap­klau­sa. Tei­ra­vo­mės, ar yra po­rei­kis ati­da­ry­ti bent vie­ną gru­pę me­di­kų vai­kams, ta­čiau to­kio po­rei­kio ne­bu­vo.

– Kaip rei­kia­mas pa­slau­gas gaus vie­ni­ši, sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti ne­ga­lin­tys se­nu­kai, neį­ga­lie­ji?

– Bū­ti­no­ji pa­gal­ba – mais­to, vais­tų pa­rū­pi­ni­mas ir ki­ta yra tei­kia­ma. Kir­pi­mo, ma­sa­žų ir ki­tos ne­bū­ti­nos pa­slau­gos ka­ran­ti­no me­tu ne­bus tei­kia­mos.

Glo­bos na­mai, šei­my­nos gy­ve­na kaip gy­ve­nu­sios, tik, kaip ir vi­siems, yra ap­ri­bo­tas ju­dė­ji­mas.

– Ruo­šia­tės ko­vo 26 die­ną įvyk­sian­čiam ra­jo­no Ta­ry­bos po­sė­džiui. Kaip jis vyks, ar bus trans­liuo­ja­mas vie­šai?

– Vi­sa me­džia­ga Ta­ry­bos na­riams jau iš­siun­ti­nė­ta. Yra pa­reng­ta spe­cia­li len­te­lė, kur jie ga­lės teik­ti pa­siū­ly­mus bei klaus­ti. Jei kas neaiš­ku, Ta­ry­bos na­riai ga­lės klaus­ti spren­di­mo pro­jek­to ren­gė­jų.

Dėl pa­ties po­sė­džio šian­dien dar anks­to­ka kal­bė­ti. Tai ga­li bū­ti de­ri­na­ma su Vy­riau­sy­bės at­sto­vu. Jei bus tei­sė­ta ra­šy­ti­nė pro­ce­dū­ra, gal ji to­kia ir bus.

Jei bus be­są­ly­giš­kai svar­bių klau­si­mų, ta­da kvie­si­me Ta­ry­bos na­rius, bet tai bus tik ke­li pa­tys svar­biau­si klau­si­mai.

Švie­ti­mo, me­di­ci­nos įstai­gų va­do­vų ata­skai­tos „gy­vai“ svars­to­mos ne­bus – jas ga­li­ma ir ati­dė­ti, o svar­biau­sius klau­si­mus, ko ge­ro, svars­ty­si­me Kul­tū­ros cent­ro di­džio­jo­je sa­lė­je, kur bus iš­lai­ky­ti rei­kia­mi at­stu­mai.

Po­sė­džio trans­lia­ci­ja nė­ra bū­ti­na jo są­ly­ga, tad jos ten ir ne­bus.

Tie­siog vi­si tu­ri­me su­pras­ti, kad dirb­ti ten­ka ir teks ypa­tin­go­mis są­ly­go­mis. Taip ir dirb­si­me.