Veronika išvyko į Ameriką

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Mažoji Veronika, sulaukusi žmonių paramos, jau išvyko gydytis į Ameriką.
Prieš kurį laiką rašėme apie nuostabios šypsenos ir guvumo penkiametę mergaitę Veroniką. Ji turi didelę svajonę – vaikščioti. Veronika gimė be vienos kojytės, jos vietoje – tik nedidelė užuomazga, o ir kita kojytė turi defektų, dėl to mergaitei Lietuvoje negali pritaikyti protezo. Prisiminiau, kai pirmojo mūsų pokalbio metu nuolat besišypsanti Veronika man sakė: „Aš važiuosiu į Ameriką, man ten padarys kojytes.“ Tūkstančių neabejingų žmonių dėka Veronikos svajonė virsta realybe.

 

Mamos pagalbos prašymui žmonės neliko abejingi

Veronikos mama Oksana Savutskaja rado gydytoją, kuris galėtų pastatyti mergaitę ant kojų, tačiau gydytis reikia JAV, Floridos valstijoje, o Lietuva ten gydymosi išlaidų nekompensuoja. Amerikietis vaikų chirurgas-traumatologas atvyksta į Varšuvą konsultuoti mažųjų pacientų. Kai kuriuos ten ir gydo. Nuvežusi ten konsultacijoms Veroniką, Oksana sužinojo, kad tam, jog Veronika galėtų savarankiškai vaikščioti, reikia trijų operacijų Amerikoje, kurios kainuos apie 200 tūkstančių eurų.

Vienai du vaikus auginančiai moteriai tokia suma neįsivaizduojamai didelė. Net su savo mamos, gyvenančios toje pačioje Floridos valstijoje, pagalba. Oksana suprato, jog vienintelis kelias pasiekti tokį svarbų tikslą – prašyti žmonių pagalbos.

Pradėjus viešinti Veronikos istoriją, mergaitė sulaukė didelės visai nepažįstamų žmonių pagalbos. Vienas pirmųjų padėti mažajai čiauškutei ėmėsi Šiaulių moterų LIONS klubas. Jis ne tik skyrė finansinę paramą pats, pakvietė prisijungti kitų šalies LIONS organizacijos klubų narius, savo kolegas iš bičiuliško klubo Italijoje, bet ir pasiūlė Veronikos istoriją „Išsipildymo“ akcijai, iš kurios mergaitei buvo skirta ženkli parama.

Laukia trys operacijos ir reabilitacija

Šiuo metu Veronika su mama greičiausiai dar yra kelyje į Ameriką. Sausio 26 dienos ankstų rytą jos iš Vilniaus išskrido į Varšuvą, o iš ten – į Majamį. Ten keliautojas iš Šiaulių pasitiks Oksanos mama su vyru. Veronikai vasario 14 dieną jau paskirta pirmoji operacija, kurios metu bus atliekama sveikesnės kojytės rekonstrukcija. Paskutinė operacija numatyta birželį, tačiau liepą dar bus atliekama reabilitacija, tad grįžti į namus mama su dukrele planuoja tik rugpjūčio mėnesį.

Pakalbinome Oksaną antradienį, kai abi su dukrele dar ruošėsi į kelionę. Mamai rūpėjo dar ir tai, kad namuose tetos globai palieka paauglį sūnų.

Besiruošdama didžiajai gyvenimo kelionei Oksana labai jaudinosi.

„Per tuos pusę metų kiek buvo įtampos, nemigo naktų, bet esu laiminga, kad pavyko pasiekti tikslą su žmonių pagalba. Nerimauju dabar, kaip vaikas atlaikys operacijas. Bet viliuosi, kad viskas bus gerai“, – sakė mergaitės mama.

Ji juokėsi, kad pati Veronika labai rimtai ruošiasi kelionei ir viską krauna į lagaminą. Jai reikia ir meškiuko, ir kaladėlių, ir knygutės...

Oksanos mama gyvena už 20 minučių kelio nuo Ortopedijos instituto medicinos centro, kuriame operuos Veroniką, Palm Byčo mieste. Tai, kad jos turės kur gyventi ir galės važinėti į reabilitaciją, gerokai atpigino mergaitės gydymo išlaidas, kurios iš pat pradžių buvo suskaičiuotos dar didesnės. Tačiau kelias dienas po operacijos vis tiek abiem teks praleisti ligoninėje. Anot Oksanos, ji skaičiuoja kiekvieną centą, kad viskam užtektų.

Rūpesčių kelia dar ir tai, kad paskutinei Veronikos operacijai trūksta apie 40 tūkstančių eurų. Iki to laiko reikės sukaupti trūkstamą sumą. Vėliau, mergaitei augant, reikės ilginti ir protezą. Oksana pasakojo, kad gydymo pagrindas yra operacijos ir reabilitacija, o protezo keitimas vaikams iki 18 metų atliekamas nemokamai.

„Toks jaudinantis momentas, dabar išvažiuojame taip, o grįšime jau su kojytėmis. Žmonės yra nuostabūs. Kai mes pradėjome visą tą dalyką, galvojau – išeis, ar ne. Bet šiandien galiu pasakyti: žmonių susibūrimas yra galia. Ir aš esu dėkinga kiekvienam už paramą, palaikymą, pagalbą“, – atsisveikindama nuoširdžiai kalbėjo Oksana.