Naujausios
Laiku nenupirko paslaugos
Prieš porą mėnesių Šiaulių miesto taryba pabrangino gyventojams rinkliavą už atliekų surinkimą. Kadangi priimdami sprendimus valdantieji opozicijos narių nuomonės nepaiso, Tarybos nariai Martynas Šiurkus ir Artūras Vladas Balsys nusprendė aplankyti ŠRATC gamybinę bazę.
„Atsisveikinant toks keistas vaizdelis: pro šalį rieda sunkvežimis pilnas baldų, minkštasuolių, sofų-lovų. Klausiu, kur čia tas gėris važiuoja? Darbuotojas šiek tiek susimėtė, bet išdavė paslaptį: „Į kaupą. Nu, į patį sąvartyną“, – rašo socialiniuose tinkluose M. Šiurkus.
Paaiškėjo, kad jau nuo sausio mėnesio gyventojų rūšiuojamos didelių gabaritų atliekos, tokios kaip baldai, ne perdirbamos, bet augina sąvartyno kaupą.
Pasiteiravus ŠRATC, įmonės viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė atsiuntė paaiškinimą. Prieš dvejus metus buvo pasirašyta 24 mėnesių trukmės viešojo pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Virginijus ir Ko“ dėl didelių gabaritų atliekų (medinių, plastikinių ir minkštųjų baldų ir jų dalių, tekstilės) sutvarkymo paslaugų.
Baigiantis sutarčiai ŠRATC valdyba pritarė naujam pirkimo sandoriui dėl didelių gabaritų atliekų (medinių, plastikinių ir minkštųjų baldų ir jų dalių, tekstilės) sutvarkymo paslaugų pirkimo sandorio sudarymo, kurio maksimali vertė siektų 760 000 eurų be PVM, dvejiems metams.
Nelaukiant sutarties galiojimo termino pabaigos buvo paskelbtas naujas paslaugų pirkimo konkursas. Susipažinus su gautais paslaugų teikėjų pasiūlymais ir juos įvertinus paaiškėjo, kad visi gauti pasiūlymai viršijo nustatytą maksimalią vertę ir nebuvo galima sudaryti sutarties. Pirkimas buvo nutrauktas ir nauja paslaugų sutartis nesudaryta.
Vyko pasirengimas naujam paslaugų pirkimo konkursui.
Senosios sutarties vertė buvo išnaudota 2026 metų sausio 16 dieną. Nuo tada, iki bus pasirašyta nauja paslaugų teikimo sutartis, minėtos atliekos šalinamos sąvartyne. Tą leidžia daryti Aplinkos apsaugos agentūros išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas.
„ŠRATC supranta, kad atliekų šalinimas sąvartyne atliekų hierarchijoje yra mažiausiai pageidaujamas atliekų tvarkymo būdas, tačiau laikinai, neturėdamas kitų galimybių, iki bus pasirašyta nauja paslaugų teikimo sutartis, šalina didelių gabaritų atliekas (t. y. minkštųjų baldų dalis) sąvartyne, laikydamasis išduoto TIPK leidimo sąlygų. Kai tik bus sudaryta nauja sutartis, šių atliekų šalinimas bus nedelsiant nutrauktas ir minkštųjų baldų atliekos bus perduodamos paslaugų teikėjui galutinai sutvarkyti, nepaisant to, kad tokios paslaugos kainuoja ženkliai brangiau, nei šalinimas sąvartyne“, – rašoma atsakyme.
Per 2025 metus sąvartyne buvo „palaidotos“ 97 tonos didžiagabaričių atliekų (baldų ir jų dalių), o vien per pirmus keturis 2026 metų mėnesius jau daugiau nei 1 200 tonų!
Nors sutartis nebeveikė jau sausio viduryje, naują didelės vertės pirkimą įmonė paskelbė tik gruodį. Kai konkursas neįvyko, kitas buvo paskelbtas tik gegužės 5 dieną, o pasiūlymai bus atplėšti tik birželio 9 dieną.
„O juk vadybinė logika turėtų būti tokia: jei žinai, kad sutartis baigiasi sausio viduryje, o naujas konkursas trunka pusmetį, tai rinkos konsultacijas ir pirkimus pradedi daryti prieš metus. Dabar naujas vokų plėšimas numatytas tik birželio 9 dieną. Kol praeis vertinimai ir pretenzijos, po žeme bus pakišta dar tūkstančiai tonų baldų“, – stebisi M. Šiurkus.
Įmonė tai aiškina taip: „Dėl personalo trūkumo ŠRATC Teisės ir viešųjų pirkimų skyriuje tiek viešųjų pirkimų specialisto, rengiančio pirkimo dokumentus, tiek vyr. teisininko, derinančio pirkimo dokumentus, darbo krūvis yra labai išaugęs, todėl pasirengimas pakartotiniam konkursui užtruko ilgiau, nei tikėtasi.“
Pati įmonė patvirtino, kad nuo 2021 metų darbuotojų skaičius išaugo 29 žmonėmis ir siekia 111. Aiškinama, kad 20 darbuotojų padaugėjo gamyboje.
„Likusieji etatai didėjo Administracijos skyriuje, kurie yra susiję su funkcijų vykdymu savarankiškai dėl efektyvumo ir ekonomiškumo“, – rašoma įmonės komentare, tačiau panašu, kad nei efektyvumo, nei ekonomiškumo padidėjęs etatų skaičius neatnešė.
Į kaupą – ir daugiau atliekų
Nors visa Europos aplinkosauginė politika orientuota į atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, kad kuo mažiau jų patektų į sąvartynus, ŠRATC ir daugiau išrūšiuotų stambiagabaričių atliekų veža į kaupą.
Sumokant valstybės nustatytą mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, gali būti šalinamos statybinės atliekos, turinčios asbesto (atskiroje sąvartyno sekcijoje), plastiko atliekos (transporto, statybinės, neužterštos pavojingomis medžiagomis), stiklo atliekos (lakštinis, transporto ir statybinis stiklas), pelenai, atliekų tvarkymo įrenginių atliekos, nuotekų valymo bei geriamojo vandens ruošimo metu susidarančios atliekos, kurių nėra galimybės perdirbti.
R. Gelžinytė paaiškino, kad dalis atliekų naudojamos sąvartyne laikiniems keliams įrengti bei atliekų sluoksniams perdengti, taip mažinant grunto ir skaldos poreikį. Taip pat dalis atliekų po jų apdorojimo mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose yra išvežamos sudeginti, tačiau Kauno kogeneracinė jėgainė, su kuria sudaryta sutartis, nepriima viso ŠRATC iš anksto suplanuoto kiekio, todėl atliekas tenka pašalinti sąvartyne.
Brangus įrenginys darbingas 1–2 dienas per savaitę
2024 metų rugsėjį už daugiau nei 3,5 milijono eurų ŠRATC pastatė maisto ir virtuvės atliekų (MVA) perdirbimo įrenginį. Iš jų per milijoną eurų turėjo susimesti Šiaulių apskrities savivaldybės.
Apskrities savivaldybėms maisto atliekų rūšiavimas buvo pristatytas kaip panacėja, kuri mažins atliekų kiekį sąvartyne. ŠRATC direktorius Žilvinas Šilgalis tikino, kad iš gyventojų išrūšiuotų maisto atliekų maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo įrenginyje bus gaminama švari organinė masė (pulpa), kuri bus naudojama kaip žaliava atsinaujinančiai energijai gaminti. ŠRATC galės ją parduoti ir gauti pajamų.
Įmonėje apsilankę politikai sužinojo, kad MVA įrenginys įjungiamas vos dieną ar dvi per savaitę. Įmonės atstovė teigia, kad šiuo metu maisto ir virtuvės atliekos atskirai surenkamos tik Šiaulių ir Radviliškio miestuose bei Šiaulių rajone (Kuršėnuose ir Ginkūnuose).
Iš šių miestų atskirai surinktos maisto atliekos pristatomos kiekvieną savaitę. Per savaitę pristatytas MVA kiekis įrenginiuose apdorojamas per 1–2 darbo dienas. Kitomis dienomis vyksta kiti „svarbūs“ procesai: vykdomas pagamintos žaliavos atidavimas, apdorojimo įrenginių valymas ir pasiruošimas naujam apdorojimo procesui.
Tam, kad įrenginiai dirbtų intensyviau ir sistema funkcionuotų, ŠRATC reikia, kad prie maisto atliekų rūšiavimo prisijungtų ir kitos apskrities savivaldybės, o šios kol kas į argumentus žiūri atsargiai.
O kokie reikalai su pulpa?
R. Gelžinytė informavo, kad nuo MVA apdorojimo įrenginių eksploatacijos pradžios 2024 metų spalį pagaminta tik 1 092 tonos organinės pulpos. Visa pagaminta pulpa buvo perduota biodujų gamintojams. Nepasterizuota pulpa rinkoje neturi paklausos, todėl šiuo metu ji perduodama nemokamai, taip išvengiant tvarkymo išlaidų.
Kai bus įrengtas pasterizatorius, pulpos panaudojimo galimybės gerokai išaugs. Žodžiu, ne pabaiga – reikės dar investicijų.
Situaciją vertina atsargiai
Viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro dalininkai yra apskrities savivaldybės. 37 viešosios įstaigos dalis iš 100 valdančios Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis nebuvo patenkintas susiklosčiusia situacija, apie kurią sužinojo, kaip ir visa visuomenė.
Jis bandė suprasti įmonės direktorių, nes ir Savivaldybėje kartais laiku neįvyksta viešieji pirkimai, bet stengiamasi turėti laiko limitą, kad laiku spėtų pasirašyti sutartį net ir po antro konkurso.
„Niekas neteisina jų, galėjo tai susitvarkyti. Aišku, gal ir vadybininkai ne viską padarė, sunku direktorių vienasmeniškai kaltinti dėl šitos nesėkmės“, – taip A. Bartulis įvardijo baldų gabenimą į sąvartyną dėl laiku neįvykdyto konkurso.
„Laisvo oro“ direktorius
Jau senokai mieste kalbama, kad ŠRATC vadovas Žilvinas Šilgalis dažniau įmonei vadovauja iš Indonezijos nei iš savo darbo kabineto. Įmonės atstovė informavo, kad 2025 metais ŠRATC vadovas net 105 darbo dienas iš 252 dirbo nuotoliu. Pasižiūrėjus jo feisbuko paskyrą galima matyti, kad įmonės vadovas daug laiko leidžia užsienio šalyse.
„Kiek man žinoma, apskrities merai gal prieš porą metų ieškojo su direktoriumi kompromiso, kuris būtų priimtinas abiem pusėms ir buvo sutarta, kad pusę laiko direktorius gali dirbti nuotoliu, o pusę – dirbti įmonėje, stebėti procesus, sudaryti sąlygas specialistams konsultuotis ir panašiai. Kaip buvęs įmonės vadovas suprantu, kad reikia, jog įmonėje vadovas būtų vietoje, matytų problemas, padėtų spręsti. Nuotolinis darbas nėra pats geriausias scenarijus, bet kadangi buvo susitarta su merais dėl tokio darbo, man būtų nekorektiška kritikuoti šį sprendimą“, – pakomentavo A. Bartulis.
Šiaulių meras Artūras Visockas visą atliekų surinkimo sistemą vertino prastai ir, kaip jau įprasta, akcentavo, kad iš esmės nesprendžiami klausimai nacionaliniu lygmeniu. Meras su konkrečia ŠRATC situacija išsamiau nebuvo susipažinęs, todėl jos nekomentavo, tačiau teigė, jog panašu, kad bus keliamas įmonės vadovo klausimas.
Dėl ŠRATC vadovo darbo nuotoliu A. Visockas taip pat nieko negalėjo pasakyti, nurodydamas, kad tai kolegialus 7 savivaldybių merų sprendimas.
