Sparčiai daugėja sergančių gripu ir kvėpavimo takų ligomis

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Vis daugiau peršalimo ligomis sergančių šiauliečių suka į gydymo įstaigas, tarp jų – ir į Centro polikliniką.
Dvi žiemas dėl „kovido“ pandemijos prislopęs sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir vėl priminė apie primirštas ligas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia, kad keliose savivaldybėse sergamumas gripu ir ūmiomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis pasiekė epidemijos lygį. Tarp jų – ir Šiauliai.

Gripo epidemija dar neskelbiama

48-ąją šių metų savaitę Šiauliuose gripu sirgo septyni suaugę gyventojai, tuo tarpu ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija nustatyta beveik pusantram tūkstančiui šiauliečių, iš kurių per 900 – vaikai. „Kovidu“ sirgo 100 žmonių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras visas šias ligas skaičiuoja bendrai ir skelbia, kad Šiauliuose 100 tūkstančių gyventojų tenka 1 571 šios ligos atvejis.

Tai didžiausias rodiklis Šiaulių apskrityje. Nedaug atsilieka Radviliškio rajonas. O Kelmės rajone daugiausia nustatyta gripo atvejų – net 24, iš jų – 6 vaikai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis informavo, kad kol kas Šiauliuose gripo epidemijos skelbti nesiruošiama. Jei atsižvelgiant į sergamumo dinamiką ir kitus rodiklius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vertinimas rodo, kad duomenys atitinka gripo ir COVID-19 ligos epidemijos savivaldybėje skelbimo ar atšaukimo kriterijus, NVSC apie tai informuoja Savivaldybės administracijos direktorių. Tokios informacijos Savivaldybė dar nėra gavusi.

Daugiausia serga vaikai

Šiaulių miesto centro poliklinikos šeimos gydytoja Kristina Slonksnė patvirtino, kad karščiuojančių, sloguojančių, kosinčių pacientų vis daugėja, ypač vaikų.

Pacientai su aukšta kūno temperatūra nukreipiami į karščiavimo kliniką, kurioje gali būti atliekami tyrimai dėl gripo. Kol kas aiškiai išreikšto gripo gydytojai diagnozuoti neteko. Daugiausia nustatoma viršutinių kvėpavimo takų infekcija, yra ir mišrių infekcijų – anginos, mononukleozės, bronchitų atvejų.

Anot gydytojos, sergantys suaugusieji dažniausiai gydosi namuose, tačiau vaikų yra sergančių sunkiai, karščiuojančių, tad jie vežami į ligoninę.

„Žmonės skiepytis nuo gripo nenori. Tas „kovidas“ mums padarė meškos paslaugą, kai skiepijimas buvo priverstinis. Rizikos grupės žmones, onkologinius ligonius tenka įkalbinėti pasiskiepyti nuo gripo“, – apgailestavo medikė.

K. Slonksnė priminė, kad dar praėjusią žiemą „kovidas“ buvo gana sunkus, žmonės laikėsi atstumų, higienos priemonių, nešiojo kaukes, tad gripas ir infekcinės kvėpavimo ligos neturėjo galimybių smarkiai plisti.

„Dabar sergantys, kosintys, sloguojantys žmonės ateina pas gydytojus ir nesideda kaukių, mes turime juos perspėti, kad užsidėtų. Tai elementari higiena, kurios tarsi buvome išmokę. O ir patys turėtų saugotis, juk gydymosi įstaigose daug sergančių“, – perspėja gydytoja.