Neregėti kovido skaičiai ir didžiulės eilės prie mobiliojo punkto

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Nors mobiliojo punkto darbo laikas pratęstas, prie jo rikiuojasi automobilių eilės.
Tokių COVID-19 atvejų skaičių per dvejus metus niekas neregėjo. Pirmadienį spaudos konferencijoje apie pandemijos grėsmes ir joms riboti skirtas priemones kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Šiaulių miesto savivaldybės atstovai. Apie susidariusią situaciją šiauliečiai galėjo spręsti savaitės pabaigoje stebėdami automobilių eiles prie mobiliojo punkto, kurios prasidėdavo jau nuo naujojo viaduko.

Kovido daugėja po kelis kartus

COVID-19 šalyje mušant naujų atvejų rekordus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamento direktorė Simona Abromavičienė situaciją vadino kasdien prastėjančia ir sudėtinga. Naujų kovido atvejų skaičiai, palyginti su lapkričio ir gruodžio mėnesiais Šiaulių apskrityje išaugo 2–3 kartus.

Šiauliuose naujų atvejų per parą registruojama tiek, kiek ankstesnių pikų metu nebuvo visoje apskrityje. Šiauliai pagal sergamumo rodiklio dydį tarp šalies savivaldybių laikėsi 6 vietoje, o pirmadienį su 5 212 atvejų per 14 dienų 100 tūkstančių gyventojų jau buvo treti. Miestą lenkė tik Vilnius ir Kaunas.

„Sergamumas yra ypač aukštas, kalbant apie Šiaulių miestą. Kitose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose šalies sergamumo lygis nėra viršijamas“, – sakė S. Abromavičienė.

Ji pranešė, kad tarp kitų apskrities rajonų kovido stipriai paveiktos yra Akmenės ir Radviliškio savivaldybės, jose rodiklis artėja prie 4 000 atvejų. Per 2 000 atvejų skaičiuoja Šiaulių, Joniškio ir Pakruojo rajonai, o mažiausias sergamumas fiksuojamas Kelmės rajone – 1 857 atvejai per 14 dienų 100 tūkstančių gyventojų. Naujų kovido atvejų skaičius per dvi savaites išaugo 4 kartus.

Departamento vadovė pažymėjo itin sparčiai augantį vaikų sergamumą. Prieš savaitę 7–17 metų vaikai sudarė per 16 procentų (366 atvejai) visų užsikrėtusiųjų koronavirusu, o praėjusią savaitę – beveik 33 procentus (1 975). Tokių skaičių specialistai dar nebuvo matę.

Vadovė pripažino, kad NVSC, net ir su visuomenės sveikatos biurų pagalba, pajėgumai yra riboti, todėl epidemiologinius tyrimus pavyksta atlikti tik nedidelei daliai užsikrėtimų. Iš jų matyti, kad užsikrėtimų aplinkybės pakito. Beveik 40 procentų koronavirusu užsikrečia šeimose. Anksčiau beveik tokią pat dalį sudarydavo neišaiškintos aplinkybės, dabar 32 procentai susirgusiųjų – ugdymo įstaigose, o nežinomos aplinkybės siekia 19 procentų.

Vakar apskrityje buvo registruota 216 aktyvių kovido protrūkių, iš kurių 93 procentai siejami su protrūkiais ugdymo įstaigose. Vien tik praėjusią savaitę apskrityje registruoti 154 nauji ligos židiniai. Absoliuti jų dauguma – švietimo įstaigose. Šiauliuose registruota 70 naujų protrūkių, iš kurių 97 procentai – ugdymo įstaigose. Taip pat keli židiniai registruoti gydymo, socialinių paslaugų įstaigose ir laisvės atėmimo įstaigoje.

S. Abromavičienė priminė, kad nors darbe sąlytį su sergančiu COVID-19 turėję gyventojai neprivalo izoliuotis, jie turėtų laikytis visų saugumo priemonių: darbe būti tik su nosį ir burną dengiančia kauke, laikytis atstumų, nedalyvauti renginiuose, stebėti savo sveikatos būklę, dezinfekuoti rankas ir panašiai.

Departamento vadovė akcentavo, kad daug sumaišties pastaruoju metu sukėlė tai, kad daliai gyventojų nedarbingumo pažymėjimus dabar išduoda ne šeimos gydytojas, o NVSC. Centras nedarbingumo pažymėjimus išduoda asmenims po artimo sąlyčio su šeimos nariais ar kartu gyvenančiu asmeniu, jei slaugomas vaikas, kuris turėjo sąlytį su sergančiuoju. Arba asmuo parvykęs iš užsienio šalies ir turi izoliuotis. Kai yra COVID-19 diagnozė patvirtinta laboratoriniais tyrimais, nedarbingumo pažymėjimą išduoda šeimos gydytojas. Taip pat ir sergančio vaiko slaugai.

Visais atvejais gyventojai turi užpildyti anketą ir nurodyti kontaktus atvejis.nvsc.lt. Tik tokiu atveju, jei kontaktas yra registruotas centre ir asmuo izoliuojamas, duomenys atsiranda duomenų bazėje ir jis gali gauti nedarbingumo pažymėjimą.

„Taip, viskas vėluoja, stringa, nes tokių skaičių dar nesame turėję. Todėl labai prašome kantrybės ir susiklausymo“, – kreipėsi į gyventojus S. Abromavičienė.

Daugiau lovų COVID-19 sergantiems vaikams

Šiuo metu vienas iš pagrindinių pandemijos grėsmingumo rodiklių – ligoninių „kovidinių“ pacientų skaičiai. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorė Česlova Špūrienė informavo, kad ligoninės aptarnaujamame regione aktyvaus kovido gydymo lovų užpildyta 80 procentų. Tai reiškia, kad būtina steigti naujas lovas „kovidiniams“ ligoniams, ir tai daro Kelmės rajono ligoninė, kurioje nuo vasario 1 dienos atidaroma 21 lova tokiems pacientams.

Tačiau „kovidinės“ reanimacijos lovų regione užimta tik 32 procentai. Anot direktorės, tai rodo, kad sunkių kovido atvejų nedaugėja.

Medikams nerimą kelia augantis vaikų sergamumas COVID-19. Per savaitgalį ligoninėje gulėjo iki 15 kovidu sergančių vaikų. Pirmadienį jų buvo likę 9, vienas – reanimacijoje. Moters ir vaiko klinikoje praėjusią savaitę atidarytos dar 6 lovos kovidu sergantiems vaikams. Iš viso ligoninėje tokiems pacientams skirtos 105 lovos.

Pirmadienį nuo COVID-19 ligoninėje buvo gydoma 80 suaugusių pacientų, iš jų 8 – reanimacijoje. Reanimuojami 49–82 metų ligoniai, 2 iš jų skiepyti, 5 prijungta dirbtinė plaučių ventiliacija.

Ligoninei darbą apsunkina didėjantis personalo sergamumas COVID-19. Praėjusią savaitę kovidas nustatytas 79 darbuotojams. Dauguma jų – slaugytojos ir pagalbinis personalas. Nors pagal dabar galiojančią tvarką be simptomų ar lengva forma sergantys kovidu medikai gali dirbti, Č. Špūrienė sakė, jog kol kas tokia galimybe ligoninėje nesinaudojama, išsiverčiama be apsirgusių darbuotojų.

Mobiliojo punkto darbas išaugo 4 kartus

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė apgailestavo, kad šį pirmadienį akcentuoti tenka gyventojų testavimą, o ne vakcinaciją.

Per pastaruosius dvejus pandemijos metus mobilusis punktas dar nėra dirbęs tokiomis apimtimis, kokios buvo praėjusią savaitę. Atlikta 7 800 tyrimų ir tai yra dvigubai daugiau nei prieš savaitę. O labiausiai neramina tai, kad kas antro tyrimo atsakymas yra teigiamas. Įprastu metu mobiliajame punkte būdavo atliekama apie 1 500 tyrimų per savaitę, dabar darbų apimtys išaugo 4 kartus.

Išaugusiu tyrimų poreikiu įsitikino ir šiauliečiai, stebėdami prie mobiliojo punkto išsirikiavusią automobilių eilę. Vakarop mašinos į eilę stodavo jau nuo naujojo viaduko.

V. Palčiauskienė sakė, jog eilės susidaro dėl to, kad gyventojai tyrimui atvyksta ne savo laiku, kuriuo yra registruoti. Be to, vedėja pripažino, kad tokiems testų skaičiams nėra pritaikyta informacinė sistema, užtrunka duomenų įvedimas į sistemą.

Nuo pirmadienio mobiliajame punkte dar prailgintas darbo laikas. Dabar čia mėginiai tyrimams imami nuo 7.30 iki 22 valandos 7 dienas per savaitę.

Mokyklose 2 kartus per savaitę savikontrolės metodu testuojama apie 9 tūkstančiai tėvų sutikimą pateikusių moksleivių. Praėjusią savaitę teigiamą atsakymą gavo 243 vaikai ir tai yra 2,5 karto daugiau nei anksčiau.

Dar 800 mokinių tėvams sutikus penktadieniais parsineša greituosius testus namo, kad sekmadienį išsitirtų dėl COVID-19.

V. Palčiauskienė pažymėjo, kad išaugęs sergamumas stipriai sulėtino gyventojų vakcinavimą. Per savaitę pasiskiepijo 1 200 šiauliečių, iš jų 960 – sustiprinamąja doze. Iš viso mieste vakcinuota 68,6 procento gyventojų.

Sergamumas „neprotingai didelis“

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis mano, kad centrinės šalies valdžios sprendimai yra neproporcingi susidariusiai „kovidinei“ situacijai. Kadangi mirštamumas nuo kovido nėra didelis, ligoninės taip pat nėra užkimštos, šalies valdžia nesiūlo radikalesnių priemonių.

Šiauliuose itin augant sergamumui, miesto Ekstremalių situacijų komisija priėmė sprendimus, kurie turėtų padėti reguliuoti situaciją.

Komisija kreipiasi į gyventojus, prašydama atsisakyti renginių, apriboti susitikimus su giminėmis ir pažįstamais. Gyventojams žadama aiškinti centrinės valdžios sprendimus dėl nedarbingumo pažymėjimų, kad sergantys ar kontaktą su sergančiuoju turėję gyventojai neitų į darbo vietas, izoliuotųsi.

A. Bartulis akcentavo, kad mokyklose vaikų srautai sureguliuoti, tačiau į neformaliojo ugdymo įstaigas susirenka vaikai iš įvairių kolektyvų, todėl ligai plisti sąlygos palankesnės. Kadangi nuo vasario 14 dienos savaitę moksleiviai atostogaus, nuo vasario 7 dienos stabdomas neformaliojo ugdymo užsiėmimų organizavimas, taip sudarant dviejų savaičių pertrauką vaikų kontaktams.

Taip pat organizatoriams mieste rekomenduojama peržiūrėti ir neorganizuoti renginių uždarose erdvėse. Tuo tarpu lauke valstybines šventes ketinama organizuoti. Nors didžiuosiuose miestuose po eglutės įžiebimo švenčių pliūptelėjo naujų atvejų skaičiai, A. Bartulis sutiko, kad tai padidina riziką, bet tikino, kad viešoje erdvėje lengviau išlaikyti atstumus, paisyti saugumo reikalavimų.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas socialiniuose tinkluose akcentavęs, kad Šiauliai „galvoja savo galva“, todėl sergamumas COVID-19 yra mažiausias tarp didžiųjų miestų, pakeitė plokštelę, aiškindamas, kad „šiuo metu sergamumas mieste yra neprotingai didelis ir apsisaugoti ir verta, ir reikia.“