Šiauliuose dar kartą statys paminklą „Tautos laisvei“

Projekto vizualizacija
Kol kas Prisikėlimo aikštės skvere turėjusi atsirasti tokia smailė neišdygs.
Jau antrą dešimtmetį Šiaulių miesto savivaldybei Prisikėlimo aikštės skvere nepavyksta pastatyti paminklą „Tautos laisvei“. Po aikštės rekonstrukcijos skverelyje priešais Savivaldybę įrengtas postamentas paminklui, tačiau konkursas paminklo idėjai realizuoti žlunga vienas po kito. Jau ne pirmas rangovas prabyla apie liūdną patirtį dirbant su Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

 

Savivaldybė susikirto su architektais

Paskutinis paminklo „Tautos laisvei“ konkursas įvyko praėjusiais metais. Kovo 11-osios išvakarėse iš aštuonių konkursui pateiktų darbų palankiausio komisijos vertinimo sulaukė projektas „Aušra“, kuris pripažintas geriausia idėja Tautos Laisvei įamžinti.

Šios idėjos autoriai siūlė pastatyti 25 metrų aukščio keturkampį betoninį obeliską, kurio pagrindiniame fasade – Gedimino stulpai ir iš jų iškylantys kiti semantiniai ženklai.

Paminklas turėjo simbolizuoti tautos vertybes ir jų ilgaamžiškumą bei derėti kuriamame Prisikėlimo aikštės ansamblyje.

Birželio 2 dieną pasirašyta sutartis dėl paminklo techninio projekto rengimo su konkurso laimėtoja iš Klaipėdos individualia įmone „Arch Box“.

Neseniai paaiškėjo, kad skambiai skelbusi apie konkursą ir jo rezultatus, Savivaldybė patyliukais sutartį su konkurso laimėtoju nutraukė ir ruošiasi skelbti naują konkursą.

„Naujas paminklo „Tautos laisvei“ konkursas ruošiamas todėl, kad vykusio konkurso laimėtojas (idėjos techninio projekto rengėjas) pagal sudarytą sutartį laiku neįvykdė savo įsipareigojimų ir nepateikė pagal idėją parengto paminklo techninio projekto, o sutarties paslaugų teikėjas pratęsti nesutiko, todėl Savivaldybės administracija sutartį nutraukė“, – pranešė Savivaldybės atstovas žiniasklaidai Vitalis Lebedis.

Su tokia Savivaldybės pozicija visiškai nesutinka „Arch Box“ atstovai. Individualios įmonės savininkas Liudas Kalkys.

„Mūsų galva, tai yra tam tikros Savivaldybės problemos, nes jie mums tam tikrų dokumentų nedavė, klaidingai pateikė. Žodžiu, ten yra kompleksinis dalykas“, – aiškino L. Kalkys.

Jis sakė, jog buvo jau daug padarę, tačiau išsiskyrė jų ir Savivaldybės pozicijos. Juos stebino Savivaldybės požiūris į techninio projekto metu rengiamus dokumentus.

„Ten yra daug keistų sprendimų. Galiausiai mes atsisakėme daryti, nes mes fiziškai negalime padaryti, kai Savivaldybė nebendradarbiauja. Mes nesutinkame su teiginiu, kad nevykdėme sutartinių įsipareigojimų. Konkrečiai atsakyti gali tik teismas. Mes dar svarstome, ar kreiptis į teismą“, – sakė patirtimi Šiauliuose nusivylęs architektas.

Paklaustas, ar dalyvaus naujame konkurse, atsakė: „Šiauliuose tikrai ne.“

Per savaitę tai jau antras rangovas, kuris nusivylė darbu su Šiaulių miesto savivaldybe. Vengimu atsiskaityti už atliktus darbus, nepatikima ekspertize ir arogantišku bendravimu Savivaldybės administracijos atstovus kaltino senuosius Prisikėlimo aikštės medžius po rekonstrukcijos gelbėję aukštos kvalifikacijos arboristai iš Vilkaviškio.

Rengia naujas sąlygas

Savivaldybė rengia technines sąlygas naujam paminklo konkursui. Obelisko idėjos nėra atsisakoma. Kad minėtoje vietoje labiausiai tiktų obeliskas ne kartą kalbėjo ir Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos autorius architektas Vytenis Rudokas. Šiaulių architektų sąjunga siūlė leisti pačiam V. Rudokui sukurti ir pastatyti paminklą, tačiau Savivaldybė nusprendė skelbti konkursą.

Konkurso metu recenzavusi pasiūlytas idėjas Šiaulių architektė Giedrė Mendoza Herrera sakė, jog jai labai apmaudu, kad konkurso rezultatų nepasiekta. Specialistė labai gailėjosi sugaišto laiko ir nuveikto didelio darbo.

„Vidinius procesus man sudėtinga vertinti. Čia jau bus trečias konkursas šitai vietai. Ankstesnių galime nebeskaičiuoti“, – sakė architektė.

Ji apgailestavo, kad sunku konkurse patikrinti dalyvių kvalifikaciją. Skulptoriai – meno žmonės, jie esą nemoka valdymo, realizavimo, juos reikia vesti už rankos. Viena yra nupaišyti, kita – sugalvoti, kaip tą betoninę smailę padaryti.

Siūlo išgelbėti projektą – išloštų miestas

Žymus vilnietis architektas, Saulės Laikrodžio aikštės bendraautoris Algis Vyšniūnas, vienas iš konkursą laimėjusio paminklo „Aušra“ idėjos autorių, stebėjosi Savivaldybės sprendimu skelbti naują konkursą. Jo manymu, tai užtruktų apie porą metų.

Be to, laimėjusi idėja pristatyta tiek miesto visuomenei, tiek profesiniam sluoksniui. Viskas turėtų vykti iš naujo ir tai stebintų visuomenę.

A.Vyšniūnas sakė rašęs elektroninius laiškus tiek miesto merui Artūrui Visockui, tiek Administracijos direktoriui Antanui Bartuliui, kuriame aiškino, kad jau apie 70 procentų techninio projekto yra parengta ir jis be atlygio galėtų jį pabaigti, tačiau atsakymo iš miesto vadovų nesulaukė.

„Atiduodame techninį projektą veltui. Tik imkit, statykit. Autorinę priežiūrą atlikčiau veltui, atvažiuočiau iš Vilniaus. Bet jie nieko neatsako. Nebežinau su kuo kalbėti, nes nėra su kuo“, – teigė architektas.

Anot A.Vyšniūno, reikėtų skelbti konkursą tik inžinerinei daliai – konstruktoriaus paslaugoms, o architektūrinė techninio projekto dalis Savivaldybei nekainuotų. Jam tiesiog norisi rezultato miestui.

Jis priminė, kad meninė paminklo idėja patvirtinta, dokumentuota, pristatyta, procedūriškai viskas padaryta. Liko techniniai dalykai. A. Vyšniūną nustebino, kad ji liko nepadaryta, bet mano, kad nėra vėlu.

„Aš jiems nuo pradžių sakiau. Padarėte atskirus konkursus meninei idėjai ir techniniam projektui. Čia tas pats, kas konkursas gydymui ir laidojimui. Jei viename nulūžta logika, žlunga kitas“, – stebėjosi specialistas.

Jei naują konkursą skelbtų tik techninei daliai – paminklo projektą dar būtų galima išgelbėti. Nebūtų jokios erzelynės visuomenėje. Paskelbus naują konkursą meninei idėjai vėl reikia komisijos, reikia naujo prizinio fondo, naujų žaidimo taisyklių.

„Tas biurokratizavimas yra be logikos. Viskas teisėta, bet neteisinga. Visi pralošia, miestas pralošia“, – perspėjo pašnekovas.

Jis priminė, kad konkurse dalyvavo ir mero politinis bendražygis Gintautas Lukošaitis. Jo su bendraautoriumi parengta paminklo idėja liko ketvirta, už prizinio fondo, kuris skirtas pirmoms trims vietoms, ribų. A. Vyšniūnas kėlė klausimą, ar visuomenėje neprasidės interpretacijos, kad tai yra revanšas už pralaimėjimą. Prasidės „politinė terlionė“.

A. Vyšniūnas pasidžiaugė, kad Šiauliai – vienintelis miestas, kuris padarė aikštę kaip urbanistinę erdvę, o ne skverą su takeliais ir suoleliais. Liko pastatyti paminklą.