Šiaulių valdžia ne pinigais, o lozungais Ukrainą remia

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiau­lių uk­rai­nie­čių aso­cia­ci­jos „Kar­pa­tai“ patalpose – šiauliečių sunešti daiktai.
Karas Ukrainoje į Šiaulius jau atbloškė per 100 šios šalies gyventojų. Daugiau nei pusė – vaikai. Jų patirtis liūdna. Paramos reikia tiek atvykusiems, tiek likusiems Rusijos užpultoje šalyje. Kariaujantiems 12 dienų – ilgas laiko tarpas. Organizuojantiems paramą ir pabėgėlių priėmimą – per mažai, kad viskas vyktų sklandžiai. Šiaulių miesto savivaldybė nusprendė padėti Ukrainai ne konkrečia reikalinga parama, o politiniu šou. Pinigų iš biudžeto skirti esą neleidžia įstatymai. Toje pačioje šalyje veikiančioms kitoms savivaldybėms tie patys įstatymai tai padaryti leidžia.

Karo vaikai

Į Šiaulių ukrainiečių asociacijos „Karpatai“ patalpas Aušros alėjoje užėjo moteris su trimis mažais vaikučiais, pabėgusi iš karo krečiamos Ukrainos.

Moteris pasakojo, kad jau tris dienas nieko nevalgė, gėrė vien vandenį. Tik vaikus pakeliui pavyko kiek pamaitinti.

Šeimą priėmusi asociacijos pirmininko pavaduotoja Vera Krutova pasiūlė moteriai su vaikais karštos sriubos, kurios atvežė viena Šiaulių rajono ūkininkė.

Mama sakė visai nebenorinti valgyti, bet pavyko įkalbėti. Moteris su vaikais pakilo eiti prie stalo ir tuo metu pro langus pravažiavo greitosios pagalbos automobilis įjungta sirena. Vaikai staiga ėmė bėgti į laiptinę. Vera pasakoja ėmusi šaukti, kur jie bėga. Vaikai paaiškino, kad į rūsį slėptis, juk sirena kaukia.

Tokių istorijų Vera gali pasakoti kasdien. Karo pabėgėliai pas juos atvyksta pavargę, alkani, nežinantys, ką daryti toliau.

Pabėgėlių rūpesčius prisiėmė nevyriausybininkai

„Mes tik nevyriausybinė organizacija. Mums padeda savanoriai. Mes konsultuojame, paaiškiname, kur žmonėms kreiptis, palydime prireikus. Mūsų galimybės ribotos“, – sako pavaduotoja.

Jei turi jų poreikius atitinkančių daiktų, skiria humanitarinę pagalbą. Nukreipia į Migracijos tarnybą, į organizaciją „Stiprūs kartu“.

Vera sako, kad labai reikėtų galimybių pamaitinti pabėgėlius. Vėliau jie gauna Maisto banko davinius, tačiau tai užima laiko, o žmonės atvyksta pasimetę ir alkani.

Moteris prašo atsiliepti privačių maitinimo įstaigų, galinčių padėti. Gal galėtų padėti Savivaldybė?

Vera išgyvena, kad atsiranda žmonių, kurie juos apkalba. Pasakoja, kad atėjęs vietinis gyventojas paaiškino, kad pas jį atvyko ukrainiečių šeima ir paprašė paramos. Moteris paaiškino, kad paramą galės suteikti tik patiems pabėgėliams, kai jie atvyks ir mūsų šalyje užsiregistruos. Pagrindinis lankytojo klausimas – kiek karo pabėgėlis gaus pinigų. Deja, šiandien į šį klausimą atsakymo dar nėra.

„Tada socialiniuose tinkluose pasipylė šmeižtas, kad mes pelnomės iš ukrainiečių nelaimės, asociacijos pirmininką išvadino „kėgėbistu“ ir panašiai. Noriu pasakyti, kad mes ginsimės ir pareikalausime už šmeižtą tuos žmones patraukti atsakomybėn“, – nuoskaudas liejo Vera.

V. Krutova ir kiti organizacijos nariai kelia ir daugiau klausimų.

Ar bus taikomos komunalinių mokesčių lengvatos žmonėms, kurie savo butus užleidžia karo pabėgėliams?

Kas laukia į Šiaulius atvykusių vienišų senjorų, kurie negali savimi pasirūpinti, o jų ukrainietiškos pensijos, jei jas kas ir perves, yra apie 50 eurų. Banko kortelėmis atsiskaityti Lietuvoje galima, nors keityklos grivinų į eurus nekeičia.

Savanoris Aurelijus pažymėjo, kad „Karpatai“ per savaitę iš kultūrinės nevyriausybinės organizacijos turėjo tapti humanitarinės pagalbos koordinatore, todėl daug dalykų yra dar sprendimų stadijos. Net Vyriausybėje daug neišspręstų dalykų, o nevyriausybininkai pateko į priešakines linijas.

Vera rodo visą pluoštą važtaraščių ir aiškina, kad visa parama pas juos dokumentuota, į Ukrainą jau iškeliavo 25 mikroautobusai ir automobiliai su reikalingais daiktais.

Asociacijos pirmininkas Jurijus Jančiukas pasakojo, kad atvykusios mamos nori dirbti, yra poreikis vietoms vaikų darželiuose. Pirmiausia atsiliepė privati muzikos mokykla „Yamaha“, pasisiūliusi organizuoti vaikų darželį 15-ai mažylių. Turi savanores auklėtojas. Dabar laukia sprendimo iš Savivaldybės.

J. Jančiukas norėtų, kad įmonės, kuriose dirbantys ukrainiečiai atsiveža savo šeimas, labiau jomis pasirūpintų.

Vera pasakojo, kad per dieną sulaukia apie 500 skambučių ir tai gauna priekaištų, kad negali jai prisiskambinti.

Dar viena problema – nevyriausybininkams tenka daug važinėti po miestą, lydėti pabėgėlius į įvairias institucijas, vykti į Maisto banką ir panašiai.

Organizacija prašo pagalbos – kuro būtinoms kelionėms. Jie dėkingi taksi įmonei 1453, kuri davė tris korteles, su kiekviena iš jų per dieną jie gali važiuoti nemokamai iki 5 eurų. Tai labai reikšminga parama.

Lėšas, kurias „Karpatams“ perveda Šiaulių miesto gyventojai, organizacija taupo ir ketina Ukrainos kovotojams nupirkti droną arba termovizorių. Tačiau dalį lėšų tenka skirti būtiniausiems atvykėlių poreikiams patenkinti.

Gydytis galės poliklinikose ir ligoninėje

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pirmadienį pranešė, kad, Migracijos departamento duomenimis, Šiauliuose jau apsistojo 120 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Iš jų 65 – vaikai.

Savivaldybė didelio pabėgėlio krūvio nepajuto, didžiąja jų dalimi rūpinasi privatūs asmenys arba nevyriausybininkai. 41 atvykusį ukrainietį savivaldybininkai apgyvendino Jaunųjų turistų centre ir Nakvynės namuose Tiesos gatvėje.

A. Bartulis sakė, kad dar turi 210 laisvų vietų Savivaldybės objektuose. Jis kreipėsi į gyventojus, turinčius laisvo gyvenamojo ploto ir galinčius apgyvendinti karo pabėgėelius, prašydamas jų skambinti Savivaldybei telefonu 1863 arba registruotis stipruskartu.lt.

Administracijos vadovas aiškino, kad teisės aktais jau sureguliuota, kaip bus teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ukrainiečiams. Pirminę sveikatos priežiūrą atvykėliai gaus Centro poliklinikoje ir Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorė Česlova Špūrienė patikino, kad karo pabėgėliams gydymo paslaugos bus teikiamos taip pat, kaip ir kitiems Šiaulių miesto gyventojams. Jiems tik reikia būti prisiregistravusiems miesto poliklinikose. Kol kas į ligoninę atvykėliai dar nesikreipė.

Tačiau socialinė parama karo pabėgėliams šalyje dar nesureguliuota. A. Bartulis sakė dar negalįs pasakyti, kokių socialinių išmokų gali tikėtis į šalį atvykę Ukrainos piliečiai. Kol kas jiems gali pasiūlyti tik nakvynę ir iš dalies maitinimą.

Vietoje paramos – patosinis politinis renginys

Šiaulių miesto tarybos nariai rodo iniciatyvą skirti iš Šiaulių miesto biudžeto 50 tūkstančių eurų Ukrainai paremti.

A. Bartulis kategoriškas: teisėto kelio, kaip tai padaryti, nėra. Anot jo, Savivaldybė pati yra paramos gavėja, o teikti paramą negali. Tai esą neleidžia teisės aktai. Negali iš miesto biudžeto net nupirkti būtiniausių daiktų ir pasiųsti į Ukrainą.

Tačiau išeitį „rado“. Atidarys tikslinę sąskaitą, į kurią kvies aukoti gyventojus, organizacijas ir verslo įmones. Administracijos direktorius pabrėžė, kad itin svarbu darant pervedimą nurodyti, kad tai „tikslinė parama karo padariniams Ukrainoje likviduoti“.

„Labai noriu paprašyti, kad ta parama nebūtų vienos savaitės. Suprantu, kad jūsų ištekliai riboti, tačiau jei iš kiekvienos algos po kažkiek pinigėlių skirsite, tai tas paramos srautas bus tam tikro lygio, tam tikrų galimybių padėti“, – kvietė A. Bartulis.

Iš šių suaukotų pinigų Savivaldybė iš dalies finansuotų būstų, kuriuose apgyvendinti karo pabėgėliai, komunalinius mokesčius, nes ir ši našta Savivaldybei yra per sunki. Esą kito būdo nėra. Dėl to šiauliečiams dar tektų su Savivaldybe sudaryti sutartis.

Jis aiškino, kad net direktoriaus rezervo lėšų panaudoti ukrainiečiams paremti negali, nes rezervas gali būti naudojamas tik ekstremalios situacijos ar įvykio padariniams likviduoti. O ekstremali situacija pas mus – tai koronaviruso pandemija. Esant nepaprastajai padėčiai tokios galimybės teisiškai esą neatsiranda, todėl Savivaldybėje tokia galimybė net nesvarstoma.

Užtat politinės paramos Savivaldybė negaili. Kovo 10 dieną meras Artūras Visockas šaukia Tarybos posėdį skambiu pavadinimu „Laisvė visada triumfuos prieš tironiją“. Pasiklausyti skambių kalbų ir lozungų kviečiamas Šiaulių vyskupas, tautinių mažumų atstovai ir net karo pabėgėliai.

„Pageidautina, kad pasisakytų politinių partijų Šiaulių miesto skyrių deleguoti atstovai, o dar geriau, kad šie atstovai būtų ir Tarybos nariais“, – rašo sekretoriatas politikams.

Žadama priimti politinę deklaraciją.

Tarybos narys Zakiras Medžidovas pasiūlė parengti sprendimo projektą iš šįmet rekordinio miesto biudžeto skirti 50 tūkstančių eurų Ukrainai paremti. Jis priminė, kad Šiauliuose dirba ir mokesčius į miesto biudžetą moka apie 7 tūkstančius ukrainiečių. Be to, tokią paramą jau skyrė kelios šalies savivaldybės.

Šią idėją palaikė ir mero bendražygis Saulius Stasiūnas, pasiūlęs sumą padidinti iki 100 tūkstančių, nes Šiauliai – didmiestis. Be to, prie šios sumos pasiūlyti prisidėti ir miesto gyventojams.

Šiaulių rajonas skyrė lėšų humanitarinei pagalbai siųsti

Šiaulių rajonas pasirinko kitą kelią. Kovo 4 dieną rajono Tarybos nariai skyrė 50 tūkstančių eurų Dolynos savivaldybei Ukrainoje, su kuria sieja bendradarbiavimo ryšiai, humanitarinei pagalbai. Tarybos posėdžio metu per nuotolinį ryšį prisijungęs Dolynos meras dėkojo už pagalbą, paaiškino, kaip ją siųsti, kad pasiektų būtent šią savivaldybę.

Meras sakė, kad pinigų jiems nereikia, tačiau labai reikalingi karo sąlygomis naudojami daiktai: neperšaunamos liemenės, termorūbai, žiūronai ir kita.

Pirmadienio popietę buvo laukiama konkrečių daiktų sąrašo, kurių pirkimą organizuos Savivaldybė, ir siųs į minėtą savivaldybę centralizuotai per ministeriją.

Rajono Savivaldybė šias išlaidas traktuoja kaip humanitarinę pagalbą.

Ukrainiečiai miesto autobusais važinės nemokamai

Šiaulių miesto savivaldybės įmonės „Busturas“ plėtros ir marketingo vadovė Raimonda Pelutienė pranešė, kad karo pabėgėliai iš Ukrainos miesto viešuoju transportu gali naudotis nemokamai. Kontrolieriai jų ne tik nebaus, bet ir padės susiorientuoti, kur jiems reikia nuvykti. Ateityje bus pagamintos kortelės, kurias gaus atvykėliai.

Dėl mokyklų ir darželių ukrainiečių vaikams šią savaitę dar vyks pasitarimai. Administracijos direktorius negalėjo pasakyti, ar mokestis už darželį karo pabėgėliams bus sumažintas.

Anot direktoriaus, informacijos apie atvykusius senjorus, kurie negali savimi pasirūpinti, neturi. Jei tokių atsirastų, ieškotų galimybės jiems padėti. Pavyzdžiui, apgyvendintų Nakvynės namuose.