Naujausios
Darbo vietas „reikia apgyvendinti“
Savivaldybė nori iš valstybės perimti apie 3,7 hektaro teritorijoje tarp Traidenio gatvės ir žemės sklypų Lizeikos g. 22A, Lizdeikos g. 34, beveik 6 hektarus teritorijoje tarp žemės sklypų Gytarių g. 24 ir K.Korsako g. 103A, Pailių g. ir Pailių g. 19, 2,1 hektaro Purienų gatvėje ir apie pusę hektaro Lieporių gyvenamajame rajone.
Aiškinama, kad perėmus sklypus bus organizuojami jų nuomos aukcionai, kuriuose galės dalyvauti nekilnojamojo turto vystytojai. Išsinuomojus sklypą „vystytojas suplanuos patogų, patrauklų daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą ir jame įrengs reikiamą infrastruktūrą (šilumos perdavimo tinklus, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tinklus, tvarkymo inžinerinius statinius, vietinės reikšmės kelius D2 kategorijos, kitus transporto statinius).
Vystytojui įgyvendinus projektą miesto gyventojams bus pasiūlyta įsigyti patogių su įrengta infrastruktūra naujos statybos būstų, kurių šiuo metu Šiaulių mieste trūksta“, – kaip iš reklaminio bukleto rašoma Tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte.
Klausimą pristatant Finansų ir ekonomikos komitete Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis patikslino, kad vystytojai galės statyti ne vien daugiabučius, bet ir vienbučius namus ar kotedžus.
A.Bartulis aiškino, kad buvo išanalizuota, kurie sklypai galėtų būti naudojami gyvenamųjų namų statybai. Per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų mieste pastatytas vos vienas kitas daugiabutis.
Anot direktoriaus, Savivaldybė „atrado“ 2002 metų Vyriausybės nutarimą, kurio iki šiol ne tik Šiauliai, bet nė viena šalies savivaldybė netaikė. Pamatė jo suteikiamas galimybes perimti žemę iš valstybės patikėjimo teise ir išnuomoti. Siūlo ta galimybe pasinaudoti, kad pritrauktų nekilnojamojo turto vystytojus daugiabučių namų statybai.
Savivaldybės administracijos vadovas baksnojo į sėkmingą projektą – statomą naują kvartalą šalia Moters ir vaiko klinikos ir sėkmingai parduodamus ten būstus. Jo įsitikinimu, poreikis daugiabučių namų statybai yra ir būtų.
„Jeigu individualiam namui nesurenki 200 tūkstančių eurų, tai vieno, dviejų kambarių butui gali surinkti ar dirbdamas skolintis. Rinka tuos procesus parodys. Sudarysime sąlygas ateiti nekilnojamojo turto vystytojui, kurie tą rinką išmano ir tada padarys sprendinius. Mes manome, kad tai gyventojų skaičiaus didėjimui galėtų turėti teigiamos įtakos“, – dėstė A. Bartulis.
Reveransai konkrečiam investuotojui?
Tarybos narys Zakiras Medžidovas, pastebėjęs, kad iki šiol vystytojai valstybinės žemės sklypus įsigydavo Nacionalinės žemės tarnybos aukcionuose, klausė, kodėl Savivaldybė skelbtų konkursus nuomai.
„Jei valstybės nutarimas leidžia gauti gyvenamųjų namų statybai žemę patikėjimo teise, tai mes logiškai mąstome, kodėl miesto plėtrai turime pasiūlyti brangesnį kelią – eikite, nusipirkite hektarus ir statykite namus. Išsinuomojus konkurencingumas šioje vietoje keičiais. Jei mes galime įeiti į šį procesą per nuomos santykius, jis būtų konkurencingesnis nekilnojamojo turto rinkoje“, – nekilnojamojo turto verslu staiga susirūpino Administracijos direktorius.
Denis Michalenko kėlė klausimą, ar nekilnojamojo turto vystytojui aplink gyvenamuosius namus įrengus infrastruktūrą, Savivaldybė šias išlaidas jam kompensuos? A.Bartulis atsakyti negalėjo. Atviras klausimas – kieno reikalas būtų įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Tai esą nuomos konkurso sąlygų klausimas.
„Jei mes pasakysime, kad išperkame tą infrastruktūrą, tai projektas būtų dar patrauklesnis. Jei pasakysime, kad neišperkame, tai būtų vystytojo ir gyventojų reikalai, tada miestas neturi išlaidų, bet projektas nėra jau toks patrauklus“, – išvedžiojo direktorius, pasiryžęs nekilnojamojo turto verslo projektus remti iš miesto biudžeto.
Direktorius negalėjo atsakyti, kiek miesto biudžetui kainuos tokie projektai, tačiau nuolat akcentavo, kad sklypo nuoma atpigins gyvenamųjų namų statybos kaštus ir projektai rinkoje bus labiau konkurencingi. Nors neseniai pats kalbėjo, kad mieste daugiabučių namų statyba beveik nevyksta, tai reikštų, kad nėra ir konkurencijos.
„Man toks jausmas, kad kažkoks investuotojas jau pabuvo šalia ir pasakė, kaip reikėtų daryti“, – po A. Bartulio atsakymų į klausimus pastebėjo komiteto narys.
Gyventojai nori miško, o ne daugiabučių
Šiaulių savivaldybės nekilnojamojo turto verslo protegavimu visiškai nesidžiaugia Pabalių rajono gyventojai. g. 22A, Lizdeikos g. 34. Gyventojai jau anksčiau siūlė šioje miškingoje teritorijoje įrengti miško parką su viešosiomis poilsio zonomis, tačiau iš Savivaldybės sulaukė neigiamo atsakymo.
Dabar sužinojo, kad statant gyvenamųjų namų kvartalą, miškas bus iškirstas. Gyventojai ėmė rinkti parašus po peticija.
„Kai pasaulis kovoja su klimato kaita, Šiaulių miesto savivaldybės administracija kovoja su miškais mieste“, – rašo peticijos autoriai.
Gyventojai teigia esantys kategoriškai prieš tokio masto miško naikinimą, juolab kai Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje yra nemažai laisvų sklypų gyvenamosios paskirties namų statybai. Akcentuojama, kad numatytas projektas nebuvo derintas su Šiaulių miesto bendruomene.
Gyventojams atrodo, kad esantį mišką svarbu apsaugoti nuo kirtimo, kadangi Šiauliuose nėra pakankamai miško parkų arti gyvenamųjų rajonų.
„Miškas – tai ne tik medžių rinkinys, o kompleksinė ekosistema, vienijanti augalus, gyvūnus, grybus, mikroorganizmus ir įtakojanti klimatą, geriamojo vandens būklę, oro grynumą. Jeigu mes nesiimsime veiksmų ir nesistengsime perteikti Šiaulių bendruomenės pozicijos valdžios institucijoms, tai automatiškai reikštų, kad sutinkame su dviprasmiškais valdžios priimamais ar planuojamais sprendimais. Tačiau taip nėra. Todėl, kad ir koks būtų dabar pradedamos viešosios kampanijos rezultatas, mums svarbu kovoti už savo poziciją – išsaugant Šiaulių miesto miškus ir ten gyvenančius gyvūnus ateities kartoms bei prisidedant prie planetos žaliųjų plaučių tausojimo ir saugojimo!“, – rašoma elektroninės peticijos įžangoje.
Vertinant Šiaulių valdžios darbo metodus, nekyla abejonių, kad į šiuos visuomenės argumentus atsižvelgta nebus. Galioja „geležinė logika“ – miestas – ne miškas.
Sklypo lemia tik jo vieta
Šiuo metu įmonės „Grandbera“ greta Moters ir vaiko klinikos kuriamo naujo gyvenamųjų namų kvartalo „Malūno parkas“ projekto vadovė Lina Katkevičienė nesutiktų, kad Šiauliuose nestatomi daugiabučiai namai. Tik jie gal labiau pavieniai, nevystomi kvartalai.
Projekto vadovė pasakojo, kad „Malūno parke“ suplanuoti 5 daugiabučiai namai po 12 butų. Du jau pastatyti ir atiduoti gyventojams. Trečias baigiamas statyti, ketvirtas – pradėtas, planuojama pavasarį pabaigti. Visi butai jau išpirkti. Ruošiamasi startuoti su penktu daugiabučiu, tačiau dar laukiama pavasario kainų.
„Su daugiabučių namų koncepcija startavome prieš dvejus metus ir sėkmingai. Keturi daugiabučiai išpirkti, kai dar nebuvo pastatyti. Vadinasi, poreikis yra. Šiauliai išsiskiria tuo, kad labai didelis poreikis – nedideliems kotedžams. Jie sėkmingai statomi ir dar daug jų planuojama. Gal šiaulietis yra toks pirkėjas, kad jis 80 kvadratų renkasi ne butą, o kotedžą“, – vertino L. Katkevičienė.
Projekto vadovė sakė, jog įmonė žemės sklypą projektui įsigijo iš Turto fondo per viešą aukcioną.
Ar nekilnojamojo turto vystytojui būtų patraukliau nuomotis sklypą iš Savivaldybės?
„Vienintelis klausimas, ar yra patrauklu, yra sklypo vieta“, – akcentavo pašnekovė.
Anot L. Katkevičienės, sklypai Šiauliuose nėra brangūs ir statant daugiabučius namus sklypo geroje miesto vietoje vertė vieno buto kvadratinį metrą gali pabranginti maždaug 50–70 eurų, kai iš viso jis kainuoja apie 1550 eurų. Tai nėra ta suma, kuri labai įtakotų kvadrato kainą. Viskas priklauso nuo to, kur yra sklypas.
„Ar jis bus nuomojamas, ar parduodamas – vystytojo nesustabdys nei vienas variantas. Jei sklypai bus miesto pakraščiuose, vargu, ar ji sudomins turto vystytojus“, – mano sėkmingo gyvenamųjų namų kvartalo vystymo projekto vadovė.
