Naujausios
Pinigų daugiau
Praėjusių metų vasarį miesto Taryba patvirtino 154 milijonų biudžetą. Nežiūrint pandeminės verslo stagnacijos, 2021 metų planuose pinigų daugiau – 174,5 milijono eurų.
Lyginant su praėjusiais metais planuojama net 17 milijonų daugiau gauti dotacijų iš valstybės. Savivaldybė daugiau skolinsis. Jei pernykštė skola siekė 3,5 milijono eurų, tai šįmet Savivaldybė skolinsis dar beveik 5,9 milijono. Nors Administracijos direktorius metų gale aiškino, kad biudžetas nesurenkamas, į šiuos metus perkelta net 16 milijono eurų.
Iš valstybės biudžeto Šiauliams šįmet 1,5 milijono pridėta valstybinėms funkcijoms vykdyti, 5,4 milijono mokinio krepšeliui, 9,2 milijono investiciniams projektams: LEZ'ui, oro uosto infrastruktūros plėtrai ir aplinkkeliui nutiesti.
Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Vaida Kalasevičienė pabrėžė, kad šių metų prioritetai skiriami tęstinių investicinių projektų įgyvendinimui.
Planuojama tęsti Vilniaus pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro rekonstrukciją, Talkšos ežero pakrantės plėtrą, P. Višinskio gatvės pritaikymą jaunimo poreikiams. Centrinio ir Didždvario parkų bei jų prieigų sutvarkymą, Aušros alėjos nuo Žemaitės iki Varpo gatvių viešųjų pastatų ir viešųjų erdvių prieigų rekonstrukciją,Bačiūnų gatvės rekonstrukciją, viešųjų erdvių ir gyvenamosios aplinkos gerinimą teritorijoje tarp Draugystės prospekto Vytauto, P. Višinskio, Dubijos gatvių. Šiems darbams numatyta beveik 15 milijonų eurų.
Dar 19,6 milijonai eurų skiriami tęsti koncertinės įstaigos „Saulė“ modernizavimą, LEZ vystymą, Ekonominės veiklos centro infrastruktūros įrengimą (oro uosto infrastruktūra), Rėkyvos progimnazijos pastato rekonstrukciją, darželio „Kregždutė“ modernizavimą, nakvynės namų ir pastato laikinojo apgyvendinimo paslaugoms teikti pritaikymą, socialinio būsto fondo plėtrą.
Kiti prioritetiniai projektai – Centrinio parko vasaros estrados atnaujinimas, aplinkkelio nuo Baltų iki Serbentų gatvių įrengimas, turizmo bei socialinės srities projektai.
Kaip ir buvo žadėta, 100 tūkstančių eurų skiriama Šiaulių botanikos sodo išsaugojimui.
Iš viso investiciniams projektams įgyvendinti biudžete skirti 50,5 milijono eurų, pernai buvo mažiau – 42,1 milijono. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų šįmet planuojama pritraukti puse milijono mažiau. Europinė dalis biudžete sieks 15,5 milijono.
„Busturui“ – 4 milijonai eurų
Šiaulių biudžetas yra suraikytas į 11 programų pagal atskiras veiklos sritis. Kaip jau įprasta, miesto iždo liūto dalis teks švietimo sistemai – 74,6 milijono. 29,2 milijono – miesto infrastruktūros objektų priežiūrai ir plėtrai. Mažiausiai pinigų atseikėta Miesto urbanistinės veiklos programai – 947,2 euro. Savivaldybės veiklai numatoma 16,2 milijono.
Biudžeto pristatyme Tarybos narys Jonas Bartkus pasigedo informacijos apie tai, kaip Savivaldybei sekėsi įvykdyti 2020 metų biudžetą. Kokios lėšos buvo suplanuotos, kokia dalis darbų atlikta ir kiek dar reikia 2021 metais.
„Nieko nežinant, koks buvo faktas, sunku vertinti. Atrodo klaidinančiai. Aš nežinau, kaip visuomenė spėja sureaguoti. Tie bendri skaičiai – man nuo jų jau pavažiavo stogas“, – kalbėjo politikas.
Jį palaikė ir kiti Tarybos nariai, taip pat ir Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkė Simona Potelienė.
Tačiau Administracijos direktorius Antanas Bartulis paaiškino, jog Administracijai būtų pernelyg didelė našta pateikti tokią informaciją ir siūlė laukti kovo, kai Tarybai bus pristatoma veiklos ataskaita. Pateikti vien skaičius A. Bartulis nenori, kad politikai nepasidarytų klaidingų išvadų, o padaryti analizę Administracijos atstovai dabar neturi laiko.
Politikams pasirodė keista, kad biudžeto lėšos Savivaldybės bendrovei „Busturas“ skiriamos net per 3 programas. Lengvatiniams pavežėjimams, nuostolių kompensavimui ir operatoriaus paslaugoms šiems metams įmonei numatyta net 4,023 milijono eurų.
Politikams kilo klausimų dėl planuojamų įrengti krovos aikštelių. Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė paaiškino, kad krovos aikštelės planuojamos įrengti teritorijoje, besiribojančioje su LEZ ir Šiaulių oro uosto teritorijoje. Jos priklausytų Savivaldybei, o dėl valdymo teisių spręs Taryba. Šiuo metu vertinama paraiška Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Tai kas gali valdyti tas aikšteles?
„Gali būti konkursas, gali būti oro uostas, gali būti geležinkeliai. Struktūriniai fondai įpareigoja išlaikyti turtą bent 5 metus, bet gali būti įvairių išlygų“, – sakė vedėja.
Dalimi paramos programų verslas nesinaudoja
Pristatinėjant ekonominės plėtrai skirtas lėšas paaiškėjo, kad dalis verslo rėmimo programų neveikia.
Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjas Egidijus Urba patvirtino, kad iš verslo įmonių negauta paraiškų pasinaudoti infrastruktūros pritaikymo asmenims su judėjimo negalia daliniu išlaidų kompensavimu, pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų. Vedėjas žadėjo šiais metais imtis kitokios komunikavimo strategijos.
Politikai domėjosi, kokia yra situacija su privataus investuotojo veikla Šiaulių oro uoste. A. Bartulis patvirtino, kad dėl pernai didelių sunkumų patyrusios aviacijos rinkos, įmonė „Aviatic MRO“ atsilieka su rangos darbais, tačiau tikisi, kad sunkumus įveiks ir iki gegužės atsilikimą įveiks.
Koks likimas pastato, kuriame buvo kuriamas menų inkubatorius? Savivaldybė moka po 54 eurus per mėnesį už tvoros nuomą. Šis apgriuvęs pastatas buvusio „Elnio teritorijoje tebeturi kultūros paveldo objekto statusą. Kartą aukcione jį jau bandyta pardavinėti, tačiau nesėkmingai, greit aukcionas bus skelbiamas antrą kartą.
Didės kultūrininkų atlyginimai
Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė patvirtino, kad neatsirado norinčių pasinaudoti parama trūkstamų specializacijų gydytojams pritraukti. Tačiau Savivaldybė finansuoja kelių būsimų medikų rezidentūrą.
Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė pasidžiaugė, kad biudžete numatomas kultūros darbuotojų atlyginimo didinimas 43 eurais.
Juozas Pabrėža pastebėjo, kad rekonstruojant „Saulę“ nenumatytas akusitkos įrengimas ir prašė šią problemą spręsti ilgai neatidėliojant, nes miestas taip ir neturi geros koncertinės salės. Administracijos direktorius aiškino, kad tam reikėtų 1,5 milijono eurų ir tokios naštos šių metų biudžetas nepatemptų.
Krepšinio klubo norai
Daug diskusijų sukėlė miesto sporto finansavimas. Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas akcentavo, kad šiais metais Šiaulių sportui sukanka 100 metų. Nežiūrint to, bendras finansavimas mažėja daugiau nei 300 tūkstančių iki 6,53 milijono. Mieste yra per 4 tūkstančiai sportuojančių, nors per praėjusius metus 100 sportininkų sumažėjo. Sporto reprezentaciniams renginiams numatyta 558 tūkstančių eurų. Vien sporto klubas „Šiauliai“ prašė 520 tūkstančių, tačiau kalbama apie 350 tūkstančių skyrimą klubo renginiams.
Vedėjas pripažino, kad krepšinio klubas turi problemų, vyrų komanda ne pirmus metus yra Lietuvos krepšinio lygos lentelės gale, tačiau klube vyksta pokyčiai.
Denis Michalenko pastebėjo, kad į paramą sportininkams reikėtų įskaičiuoti ir tas lėšas, kuriomis privačios įmonės atleidžiamos nuo mokesčių už paramą sportui.
A. Bartulis norėjo diskusijos apie krepšinio finansavimą, tačiau politikai į dideles kalbas nesileido.
Kalbėjo naujasis klubo „Šiauliai“ direktorius Donatas Slanina. Direktoriui apmaudu, kad už arenos salės nuomą turi mokėti 50 tūkstančių eurų per metus, tuo tarpu, kai Panevėžio klubas miesto arena naudojasi nemokamai.
D. Slanina sakė pastebėjęs, kad klube „ trenerių štabo tarpusavyje ir trenerių štabo su administracija darbo modelis švelniai sakant netinkamas“.
Tarybos nariai biudžetą vertina skirtingai
Frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas Denis Michalenko šių metų biudžetą pavadino nuobodžiu. Jis pasigedo naujų projektų, idėjų. „Tiesiog užkamšomos skylės“. Kelia abejonių nustatyti prioritetai, kartais jie teikiami juridiniams asmenims, o ne miestui.
Politikas skeptiškai vertina Administracijos nenorą pateikti informaciją apie panaudotas lėšas. Anot politiko, šios informacijos buvo prašoma todėl, kad net 16 milijonų eurų iš pernai perkelta į šiuos metus.
„Norėtųsi įvertinti ir pamatyti, kur neefektyviai dirbama. Ar nebus taip, kad metų gale užuot pabaigę projektus ir vėl juos kilnosime į kitus metus“, – komentavo politikas.
Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkė Simona Potelienė apgailestavo, kad dalies projektų vykdymą teks kelti į kitus metus.
