Naujausios
Žana pasakojo, kad pasisekė rasti pažįstamą, kuris automobiliu sutiko jos dukrą, brolio žmoną su pusantrų metų vaiku ir kitą giminaitę su šešerių metų sūnumi iš mažo miestelio Vinycos apskrityje pavėžėti iki pasienio.
Pasirinko pasienio punktą, kuriame šiek tiek mažiau laukiančiųjų kirsti sieną. Kai atvyko į pasienį, automobilių eilė siekė 23 kilometrus. Moterys paliko mašiną ir išėjo į pasienį pėsčiomis.
Pasienyje savanorių autobusai paveža pėsčiomis einančius žmones, kad nereikėtų taip toli iki sienos keliauti. Kadangi jos buvo su mažu kūdikiu, jas praleido arčiau ir jos gana greitai kirto sieną. Sakė, kad net ne visų pasus tikrino.
Žana savo dukros sulaukė sekmadienio vakarą ir su šypsena pasakojo, kad po 36 valandų kelionės Sofija jau šią naktį miegojo mamos namuose. Mamai jau ramiau.
Ji pasakojo, kad Ukrainoje gyvenusi dukra ir giminaičiai nuolat slėpėsi rūsyje. Kaip tai daro ir kiti gyventojai. Žana rodė draugės nuotraukas, kuri su vaikais beveik nuolat gyvena rūsyje, o šeimos tėvas – kariškis ir gina tėvynę.
Nuolat kaukia oro pavojaus sirenos. Jei garsas trunka ilgiau nei minutę, reiki slėptis, jei iki 10 sekundžių, galima išlįsti iš slėptuvės. Dabar tokių momentų, kai galima palikti slėptuvę, yra mažai.
Žanos artimųjų miestelyje yra nedidelis karinis dalinys, kurio žinioje – kuro saugyklos. Spėjama, kad jas priešas bandys padegti. Šiuo metu Ukrainoje degalinėse kuro nėra, bankomatai neveikia, kortelėmis parduotuvėse atsiskaityti negalima.
Tačiau išvykti iš Ukrainos nori ne visi. Žanos mama ir sesuo liko ten.
Moteris palaiko ryšį su pažįstamais iš Ukrainos ir padeda jiems atvykti į Lietuvą. Ryžtasi tam ne visi.
„Kalbinau grupelę žmonių, kad gelbėtų savo vaikus. Tačiau daug nežinios. Jie man sako, kur mes gyvensim, iš ko gyvensim, ką valgysim“, – pasakojo šiaulietė.
Jos dukra grįžo su maža rankine ir nešiojamuoju kompiuteriu. Praktiškai be daiktų. Kartu vykusios giminaitės su vaikais – taip pat. Žana pasakoja, kad šie žmonės tikrąja to žodžio prasme karo pabėgėliai, kurie gelbėja save ir savo vaikus ir bėga iš šalies be daiktų. Žana kreipėsi į žmones pagalbos per feisbuką, ir jos sulaukė.
„Visi dalinasi, labai ačiū. Mums reikia tos pagalbos. Žmonės priima į namus, bet atvykusieji neturi pinigų, maisto. Viskuo reikės pasirūpinti“, – sakė moteris, pridūrusi, kad pagalbos reikia reikia ne tik likusiems karo alinamoje Ukrainoje, bet ir tiems, kurie iš jos bėga, ypač moterims su vaikais.
Žana į Šiaulius atvyko gyventi 2017 metais. Jos dukra Sofija mokėsi „Santarvės“ gimnazijoje. Kai ją baigė, kartu su mama nusprendė, kad ji stos studijuoti odontologijos į medicinos institutą Ukrainoje. Buvo išvykusi pas gimines ruoštis stojamiesiems. Gražius ateities planus teko atidėti. Bet svarbiausia, kad dukra jau su mama.
