Šiauliai praranda metropolinio centro antpečius

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiauliai tik įvaizdžio reklamose šviečia, o realiai yra stumiami iš didmiesčių gretų link mažesnių regioninių centrų.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) iki 2030 metų rengiamuose sprendiniuose Šiauliai, Panevėžys įvardijami tik regioniniais centrais ir rikiuojami į vieną gretą su Biržais, Rokiškiu.

Šalyje kuriamas vienintelis metropolinis dvipolis – Vilniaus–Kauno. Atmestas Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų pasiūlymas išsaugoti Šiauliams metropolinį statusą.

Žemina statusą

Naujasis Lietuvos teritorijos bendrasis planas rengiamas numatyti valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus iki 2030 metų, o viziją – iki 2050 metų. Plano sprendinių viešinimo ir svarstymo su visuomene etapas jau yra praėjęs, jie tik dar derinami ministerijose. Planą tvirtins Vyriausybė.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai dalijasi atsakymais, kuriuos gavo iš naujojo Lietuvos bendrojo plano rengėjų, Aplinkos ministerijos.

Rūmų siūlymas numatyti lygiavertes Vilniaus–Kauno ir Šiaulių–Panevėžio partnerystes atmestas. Primenama, jog Bendrojo plano sprendiniai rengiami, vadovaujantis 2020 metų birželį Seimo patvirtinta koncepcija.

Pagal ją metropoliniai urbanistiniai centrai yra Vilnius, Kaunas, Klaipėda, o regioniniai urbanistiniai centrai – Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Utena, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Mažeikiai, Ukmergė, Rokiškis, Biržai.

„Atsižvelgiant į tai, kad skiriasi partneriaujančių urbanistinių centrų lygmenys (Vilnius–Kaunas (metropoliniai centrai), Šiauliai–Panevėžys (regioniniai centrai), skiriasi partneriaujančių urbanistinių centrų turimi ištekliai ir potencialas, LRBP nėra nustatytas minimų partnerysčių lygiavertiškumas“, – aiškina atmesdami pasiūlymą plano rengėjai.

O atmesdami siūlymą Šiaulius ir Panevėžį priskirti metropoliniams centrams, atkreipia dėmesį, jog buvo parengtos dvi LRBP koncepcijos alternatyvos. Pirmoje koncepcijos alternatyvoje buvo suformuotos nuostatos dėl regionų konkurencijos skatinimo ir tolygaus urbanistinių centrų paskirstymo, antroje – nuostatos dėl regionų partnerysčių plėtojimo ir bendradarbiavimo išskiriant aiškią urbanistinių centrų hierarchiją. Seimas patvirtino būtent antrąją LRBP koncepcijos alternatyvą.

Pagal ją urbanistinių centrų hierarchijoje ir žeminamas Šiaulių ir Panevėžio statusas. Jie rikiuojami regioninių centrų grupėje ir braukiami iš šalies ekonominiais varikliais įvardijamų metropolinių centrų. Tačiau tikinama, jog Šiauliai su Panevėžiu „kartu su minėtais metropoliniais urbanistiniais centrais sudaro nacionalinio lygmens urbanistinės struktūros pagrindą“.

Šiaurės Lietuvoje, beje, atsiranda du regioniniai centrai – Šiauliai ir Mažeikiai ir numatoma Šiaulių–Mažeikių partnerystė. Siūlyta ir Naująją Akmenę priskirti regioniniams centrams, bet siūlymas atmestas.

Kas priimta

Priimtas pasiūlymas, vystant Panevėžio–Šiaulių partnerystę, įsisavinti ir Šiaulių oro uosto teikiamą mobilumo paslaugų ir ekonominį potencialą. Taip pat numatyti įveiklinti karinį oro uostą tarptautinės logistikos ir pramonės tikslams, papildyti Bendrojo plano sprendinius nurodant „Šiaulių oro uostą“. LRBP aiškinamasis raštas papildytas tokiu sakiniu: „Plečiant krovinių logistikos galimybes oro transportu reikia išlaikyti bei stiprinti tarptautinį Šiaulių karinį oro uostą, orientuojantis į krovinių gabenimą oro transportu ir užtikrinant tam reikalingą infrastruktūrą.“

Priimtas pasiūlymas numatyti infrastruktūros tarp Šiaulių ir Panevėžio modernizavimą, modernizuoti kelio atkarpą Šeduva–Panevėžys.

Sprendinys, numatantis labai aukštą eismo kokybės lygį tarp Šiaulių ir Panevėžio, papildytas išskiriant du etapus. Pirmame etape numatyta rekonstruoti valstybinės reikšmės magistralinio kelio Panevėžys–Šiauliai ruožą, nuo suplanuoto įgyvendinti Radviliškio miesto šiaurinio aplinkkelio pabaigos iki Šeduvos miestelio, įskaitant ir sankryžą su krašto reikšmės keliu Jonava–Kėdainiai–Šeduva. Antrame etape – rekonstruoti valstybinės reikšmės magistralinį kelią Panevėžys–Šiauliai ruože nuo sankryžos su krašto reikšmės keliu Jonava–Kėdainiai–Šeduva Šeduvos miestelyje iki Panevėžio miesto.

Priimtas pasiūlymas patikslinti IX B elektrifikuojamo geležinkelio ruožo įvardijimą: Kaišiadorys–Kaunas–Šiauliai–Klaipėda.

Iš dalies atsižvelgta į pasiūlymą įkurti viešąjį logistikos centrą Šiauliuose (Radviliškyje), Šiaulių krovininio oro uosto, geležinkelio (Panevėžys-Šiauliai, Šiauliai-Klaipėda) krovinių logistikai.

Aiškinama, jog parenkant įvairiarūšio terminalo vietą Šiaurės Lietuvoje, pirmiausia vertinta planuojama susisiekimo sistema: valstybei svarbaus projekto „Rail Baltica“1 specialiojo plano sprendiniai, ypatingos valstybinės svarbos projekto „Via Baltica“2 kelio plėtros sprendiniai bei LRBP sprendiniuose numatytas kelio Šiauliai–Panevėžys labai aukšto eismo kokybės lygio visame ruože tarp Šiaulių ir Panevėžio užtikrinimas, taip pat geležinkelio tarp Šiaulių ir Panevėžio modernizavimo sprendiniai ir LRBP numatyta Šiaurės – Pietų ir Rytų – Vakarų tarptautinių koridorių kryžkelė ties Panevėžiu. Todėl visa tai įvertinus įvairiarūšio terminalo vieta parinkta naujame „Rail Baltica“ krovinių terminale, netoli Gustonių (Panevėžio r.).

Esą nedidelis 45 km atstumas nuo parinktos vietos iki Radviliškio esant geroms susisiekimo jungtimis duos teigiamą įtaką visam Šiaurės regionui. Bet neatmetama ir naujų logistikos centrų veikla, ją ekonomiškai pagrindus. Iš dalies atsižvelgta į pasiūlymą įtraukti Šiaulių regioną į teritorijas, kuriose, kuriamos naujos pramoninės teritorijos.

„Bendrasis planas nėra šventa karvė“

Alfredas JONUŠKA, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius, komentuodamas gautus atsakymus, pabrėžia, jog buvo dalyvauta visuose Bendrojo plano etapų svarstymuose. Tarp jų diskusijose, kurios vyko Šiauliuose, Savivaldybėje, ir Vilniuje. Paskutinis aptarimas buvo praeitų metų spalį Valdovų rūmuose, baigiant BP sprendinių viešinimą. Bet ir toliau ketinama diskutuoti, ypač dėl Šiaulių metropolinio centro statuso išsaugojimo:

– Mums kilo daug klausimų, pagal juos ir suformulavome savo devynis pasiūlymus Aplinkos ministerijai ir darbo grupei, kuri rengė Bendrąjį planą. Gerai, kad atkreiptas dėmesys į mūsų pasiūlymus, nemažai jų priimta ar iš dalies priimta, bet yra ir tokių, į kuriuos neatsižvelgta.

Mes siūlėme, kad numatoma Šiaulių–Panevėžio partnerystė pagal rangą būtų lygiavertė Vilniaus–Kauno partnerystei. Bet aiškinama, jog Vilnius, Kaunas – metropoliniai centrai, o Šiauliai, Panevėžys – tik regioniniai. Todėl nenumatyta lygiavertė partnerystė.

Mums svarbi ir lygiavertė partnerystė tarp Šiaulių ir Panevėžio. Kaip vienas miestas papildys kitą ir ką abu kartu gali nuveikti, pasitarnaudami regiono ir Lietuvos ekonomikos plėtrai? Dėl to dar diskutuosime su Aplinkos ministerija.

Yra priimtas pasiūlymas dėl Šiaulių oro uosto plėtros, infrastruktūros pritaikymo logistikos ir pramonės tikslams ir reikmėms. Labai svarbu, kad Šiaulių oro uostas būtų pažymėtas Bendrajame plane ir galėtų pradėti aktyviai veikti. Tai reikšminga miestų lygiavertei partnerystei. Mes turime tarptautinį oro uostą, Panevėžys turi greitkelį „VIA Baltica“ ir europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“. Bet jeigu tik ties Panevėžiu susikoncentruos logistikos centrai, Šiauliai liks nelygiaverčiai – posūnio vietoje. Todėl manome, kad galėtų būtų kalbama ir apie logistikos centrą, kuris aptarnautų Šiaulių oro uostą, per jį gabenamus krovinius, o taip pat geležinkelio ruožu link Klaipėdos per Radviliškį, Šiaulius.

Priimtas ir pasiūlymas, kad būtų elektrifikuojamas visas geležinkelio ruožas Kaišiadorys–Kaunas–Šiauliai–Klaipėda, o buvo numatyta elektrifikuoti tik dalį. Taip būtų pagreitintas susisiekimas tarp eksportuojančių produkciją pramonės įmonių ir Klaipėdos jūrų uosto.

Dar teiktas pasiūlymas dėl pramonės parkų, nes pamatėme, kad Šiaulių regionas eliminuojamas iš pramonės parkų plėtros ir laisvųjų ekonominių zonų plėtros. Į jį iš dalies atsižvelgta – reikės tik ekonomiškai pagrįsti poreikį steigti regione naujus pramonės parkus ar LEZ-us.

Šiaulių regiono savivaldybės turėtų pagalvoti apie pramonės teritorijas, kurios galbūt yra apleistos, bet jas galima būtų panaudoti, ar numatyti naujas teritorijas pramonės plėtrai ir ieškoti būdų, kaip pritraukti investicijas. Šiuo požiūriu geras pavyzdys yra Akmenės rajonas su savo pramonės parku. Šiaulių rajonas turi galimybių Kuršėnuose pramonės parką išplėtoti. Visos savivaldybės – ir Joniškio, Radviliškio, Pakruojo ar Kelmės turėtų į tai atkreipti dėmesį, nes išliko galimybė ekonomiškai pagrįsti ir steigti pramonės parkus, pritraukti į juos investuotojus, teikti mokesčių lengvatas.

Naująją Akmenę, kuri plėtojama gana intensyviai ir pramonės yra pritraukta, siūlėme priskirti prie regioninių centrų. Bet į tai neatsižvelgta, lieka lokalus centras ir dėl to tam tikras galimybes praranda.

Matome, kad Šiauliai ir Panevėžys neišlieka metropoliniais centrais. Net Klaipėda lieka kažkur šalia metropolinių centrų.

Mūsų požiūriu, penki didieji miestai turi būti metropoliniai centrai, su savo urbanistiniu statusu ir apibrėžta perspektyvine plėtros galimybe. Dabar, jeigu Šiauliai tampa tik regioniniu centru, mūsų galimybės susiaurėja, mažėja savarankiškumas, silpnės esamos miesto kompetencijos (pavyzdžiui, susijusios su universitetiniu aukštuoju mokslu, sveikatos priežiūros, gydymo paslaugomis), nes prarandamas metropolinio miesto statusas.

Šiauliai visomis pastangomis stengiasi išlaikyti didmiesčio statusą, turi per 100 tūkstančių gyventojų. Bet į tai neatsižvelgiama.

Regiono plėtros tarybos prašysime įtraukti klausimą į darbotvarkę, savivaldybių merai turėtų diskutuoti šia tema ir siekti, kad Šiauliams būtų išsaugomas metropolinis statusas. Tai būtų naudinga ir kitoms savivaldybėms, jų centrams, kurie nelabai nutolę nuo Šiaulių, o taip pat Mažeikiams ir Telšiams.

Šiaulių miesto savivaldybė, kiek žinau, irgi teikė pasiūlymus, bet kitų regiono savivaldybių aktyvumo pasigedome. Pasigedome kompetencijų lygio, teikiant pasiūlymus, orientuotus į regiono ateitį, o ne vien į tai, kad reikia nutiesti keliuką ar paasfaltuoti žvyrkelius. Ambicingesni planai turėtų rūpėti, o ne vien kasdieniai reikalai.

Ar dar įmanoma situaciją keisti?

Manau, kad taip. Lietuvos teritorijos bendrajame plane, kuris galiojo iki 2020 metų, buvo numatyta, kad „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė eis per Šiaulius. Plano niekas nekeitė, o vėžė eina per Panevėžį. Taigi, ir šiuo atveju Bendrasis planas nėra šventa karvė, reikia diskutuoti ir visokie pokyčiai galimi.

Manau, ir Šiaulių miesto savivaldybė, ir kitos regiono savivaldybės suinteresuotos ekonomikos plėtra Šiaurės Lietuvoje.

Nenorime būti viršesni už kitus, bet turi būti penki metropoliniai kompetencijų centrai, kurie apie save galėtų telkti regioninius centrus ir vystyti ekonomiką. Dabar daromas metropolinis Vilniaus ir Kauno dvipolis, kuris viską užgožia. Per visą Lietuvą tik du tokie centrai nėra gerai. Klaipėda, aišku, turi savo statusą, kurio niekas neatims. Jeigu mes nusileidžiame ir liekame su Panevėžiu tik regioniniais centrais, tai nėra gerai.