Pirmąją Šiaulių bažnyčią žymės trinkelių kontūrai

Redakcijos archyvo nuotr.
„Neabejoju, kad ateityje dar bus vykdomi tyrimai, tuo labiau, kad aptikome įdomių dalykų, kurie kelia klausimų“, – sako archeologas Simonas Sprindys.
Atliekant archeologinius žvalgymus prie Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros, rudenį buvo aptikti pirmosios Šiaulių bažnyčios, datuojamos XV amžiumi, pamatai. Tai – seniausias mieste atidengtas pastatas. Tiksli medinės bažnyčios vieta iki šiol nebuvo žinoma. Archeologas Simonas Sprindys sako, kad, statant dabartinę katedrą, senoji bažnytėlė nebebuvo naudojama – dalis jos pamatų patenka po katedros pamatais.

Aptiko akmenis

Rudenį atkastus senosios bažnyčios pamatus S. Sprindys vadina vienu didžiausių pernykščių metų atradimų.

Šiaulių katedros šventoriuje buvo išžvalgyti 2 222 kvadratiniai metrai – statybininkams keičiant dangas, iki 40–50 centimetrų buvo nukasamas paviršinis gruntas naujiems šaligatviams įrengti.

Po betoninėmis plytomis, uždėtomis sovietmečiu, ir žvyro danga, maždaug 20 centimetrų gylyje, pasirodė akmenys.

Akmenys, sako S. Sprindys, nebuvo tolygiai išsidėstę, gulėjo 20–50 centimetrų gylyje, kai kur jų iš viso nebuvo.

Pagal akmenų konstrukciją galima spręsti, kad pirmoji Šiaulių bažnyčia buvo 24 metrų ilgio.

Atidengtos dalies plotis – 15 metrų. Pasak archeologo, plotis galėjo būti ir didesnis, nes visi šonai nebuvo atidengti, liko po žolynu šiaurinėje dalyje arba po katedra pietinėje dalyje.

Pamatų akmenys – nuo mažų, 20–30 centimetrų skersmens, iki labai didelių – 1,70 metro.

„Istoriniai duomenys kalba, kad tai buvo nedidelė medinė liaudiškų formų bažnyčia. To laikotarpio bažnyčių Lietuvoje nėra daug išlikę, Vilniuje Šv. Mikalojaus bažnyčia, Zapyškio, bet jos – mūrinės.“

Tiksli medinės bažnyčios pastatymo data nėra žinoma, istoriniai šaltiniai nukreipia į XV amžių, nusistovėjusi data – 1445 metai. Pamatų aplinkoje dauguma rastų monetų – XVII amžiaus.

Pasak S. Sprindžio, ar pirmoji bažnyčia galėjo būti statyta vėliau, tik menkai paremta prielaida. Statant katedrą, griaunant senąją bažnyčią, paviršinis gruntas kartu su XV–XVI amžiaus monetomis galėjo būti nukastas ir išvežtas, tad rastos monetos atsirado vėlyvesniu laikotarpiu.

„Labiau reiktų rištis prie istorinių šaltinių. Kadangi mūsų tyrimai šioje vietoje buvo ne detalūs, o tik archeologiniai žvalgymai, nežinoma, kas po akmenimis yra giliau. Atlikus detalius tyrimus, būtų galima datuoti tiksliau“, – sako S. Sprindys.

Patikslino vietą

Tiksli senosios bažnyčios vieta iki šiol nebuvo žinoma.

„Buvo kalbama, kad medinis koplytstulpis šventoriuje žymi jos vietą. Dabar matome, kad vieta šiek tiek keičiasi. Kas labai svarbu, istoriniai šaltiniai nurodo, kad katedra buvo pastatyta dar tada, kai stovėjo medinė bažnyčia. Bet pagal dabartinį išplanavimą katedros pamatai „užlipa“ ant senosios bažnyčios pamatų. Vadinasi, arba medinė bažnyčia nugriuvo ir tada statė katedrą, arba ją nugriovė katedros statybos metu“, – sako S. Sprindys.

Dabartinė mūrinė Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra buvo pastatyta 1617–1626 metais.

Pasak archeologo, buvo atlikinėjami ir architektūros, istoriniai tyrimai, renkama kartografinė medžiaga, siekta išsaiškinti tikslų bažnyčios pastatymo laikotarpį.

„Tai yra seniausias žinomas pastatas Šiauliuose. Būtų nuostabu, jei būtų galima eksponuoti pamatus, bet dėl didelių paviršių aukščių skirtumų Lietuvos sąlygomis labai sudėtinga, daug techninių niuansų. Buvo pasitarimas su projektuotojais, rangovais, vyskupijos atstovais. Iškėlėme idėją tą vietą įamžinti paviršiaus dangoje skirtingos spalvos trinkelėmis išdėliojant kontūrą, jis pažymėtas centimetrų tikslumu pagal palydovą.“

Archeologas tikisi, kad bus pastatytas ir stendas su informacija, jog čia yra pirmoji Šiaulių bažnyčia.

Hipotezė vis dar gyva

Šiaulių katedros šventoriuje archeologai pradėjo dirbti praėjusių metų pavasarį. Balandį laukė netikėtumas – rado dvi pasagines seges ir kryžinio smeigtuko dalį – radinius, būdingus IX–XII amžiaus kapinynams.

S. Sprindys kėlė prielaidą, kad prie dabartinės katedros galėjo būti pagoniškas kapinynas.

Ar pasitvirtino hipotezė?

„Pavasarį radome tiek daug visko, kad vyskupija ir rangovai nusprendė pakeisti kai kuriuos projektinius sprendinius ir mes daugiau prie kapų neprisilietėme. Deja, neradome pilnų kapų, kurie turėtų pagoniškas įkapes. Negalime 100 procentų teigti, nes dvi segės ir kryžinis smeigtukas, datuoti IX–XII amžiumi, buvo maišytame grunte, kuris suformuotas katedros statybos laikotarpiu. Hipotezė vis dar gyva, bet rimtesnių įrodymų jai pagrįsti mes negavome. Dar yra ką atrasti ir kas galėtų nustebinti“, – sako S. Sprindys.

Visgi ištirti 89 kvadratai, archeologo teigimu, atskleidė nemažai žinių apie šventorių, palaidojimus.

Identifikuotas laidojimo laikotarpis: laidoti pradėta XV–XVI amžiuje, pastačius pirmąją bažnyčią. Nustatyta, kad didelė dalis minėto laiko palaidojimų suardyta, kai XVII amžiuje buvo statoma katedra.

„Įsivaizduokite, šalia pastatė tokio dydžio katedrą – statė ant esamų kapinių. Gali būti, kad tuo metu buvo suardyti ir pagoniški kapai, todėl randame pavienius radinius.“

Palaidojimų chronologinė riba – XVIII amžius, 1800 metais atidarytos Šiaulių miesto kapinės prie Talkšos ežero.

Didžioji dalis radinių siejami su palaidojimais, aptikta monetų, žiedų, aprangos detalių.

Rasta keletas religinių apeigų daiktų likučių: žvakidžių fragmentų, smilkalinės dangtelis, šiek tiek buitinės keramikos šukių.

Ištirtuose 89 kvadratiniuose metruose archeologai aptiko 92 kapus.

S. Sprindys primena: statant naują kurijos pastatą ir tyrimus vykdant už šventoriaus teritorijos, buvo aptiktas vienas kapas. Keliama prielaida, jog dalis kapų gali būti likę toliau už šventoriaus.

„Neabejoju, kad ateityje dar bus vykdomi tyrimai, tuo labiau, kad aptikome įdomių dalykų, kurie kelia klausimų – tiek pagoniški radiniai, tiek bažnyčios pastatymo laikotarpis. Gali būti, kad moksliniais tikslais atvykusi ekspedicija norės išsamiau tyrinėti šitą vietą“, – svarsto S. Sprindys.

Į katedros šventorių archeologai grįš balandį arba gegužę – perlaidoti pernai iškastų palaikų, kurie dabar tyrinėjami Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.