Naujausios
„Dažniausiai pasitaikančios problemos – byrantys balkonai, apsemti rūsiai, trūkinėjančios sienos, pratekantis stogas, susidėvėję vamzdynai, užsikemšančios nuotekų sistemos ir nesaugi elektros instaliacija. Pašalinti šiuos gedimus pavieniais remontais brangu ir neefektyvu. Daug tvaresnis sprendimas yra kompleksinė renovacija“, – teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovas Vladas Trakimavičius.
Pasak daugiabučių administravimo įmonės Vilniuje vadovo Vytenio Navagrecko, didelė dalis tokių pastatų buvo pastatyti dar tarpukariu ar net anksčiau, todėl jų būklė – itin prasta. „Fasadai praleidžia drėgmę, vamzdynai pasenę, o stogai dažnai lopomi tik laikinai. Tai sprendimai, kurie jau seniai neatitinka nei komforto, nei saugumo reikalavimų“, – teigia jis.
Nauda – ir gyventojams, ir miestui
Renovacija šiuose objektuose ne tik sprendžia inžinerines problemas, bet ir prisideda prie miesto aplinkos atnaujinimo. Atlikus modernizaciją, pagerėja šilumos efektyvumas, sumažėja sąskaitos už šildymą, o namų kiemai tampa saugesni ir patogesni visiems gyventojams – įskaitant žmones su negalia.
Kultūros paveldo departamento Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Rasa Trapikienė pabrėžia, kad naudą iš renovacijos gauna ne tik gyventojai, bet ir miestas bei valstybė.
„Renovacija naudinga gyventojams, miestui ir valstybei: gyventojams – dėl gyvenimo kokybės gerinimo, mažesnių šildymo išlaidų, turto vertės augimo ir estetinės aplinkos; miestui – dėl urbanistinio atsinaujinimo, turizmo skatinimo, socialinės integracijos ir didesnio saugumo; valstybei – dėl kultūros paveldo išsaugojimo, energetinio efektyvumo, ekonomikos skatinimo ir teigiamo įvaizdžio tarptautiniu mastu“, – pasakoja R. Trapikienė.
Sąlygos palankesnės nei anksčiau
Nuo gegužės 6 d. įsigalioję pokyčiai modernizavimo kvietimo sąlygose leido kultūros paveldo daugiabučių savininkams vėl teikti paraiškas dėl valstybės paramos. Tai pirmas kvietimas po kelerių metų pertraukos, jo viena svarbiausių naujovių – supaprastinti reikalavimai.
„Svarbiausias pokytis – panaikintas reikalavimas pasiekti B, A ar C energinio naudingumo klasę, pakanka užtikrinti bent 25 proc. šilumos energijos sutaupymą, o ne 40 proc. kaip įprastiems daugiabučiams“, – akcentuoja V. Trakimavičius.
Kvietimas galioja iki 2025 m. spalio 1 d. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Užs. Nr. 578068
