Nuo Savivaldybės taupymo nukentės ir pedagogai, ir vaikai

Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariui Jonui Bartkui kyla klausimų, kodėl sus didele euforija patvirtinus „rekordinį 2021 metų biudžetą, greit paaiškėjo, jog taupoma pedagogų ir vaikų sąskaita.
Šiaulių sporto centrų treneriams, neformaliojo ugdymo pedagogams mažinami krūviai, o kartu ir atlyginimai. Tačiau užsiėmimų valandos mažėja ne tik pedagogams, bet ir vaikams, vadinasi prastėja ugdymo ar sporto proceso kokybė. Tarybos opozicijoje dirbantys politikai sulaukė tokių signalų iš miesto sporto centrų trenerių ir neformaliojo ugdymo įstaigų atstovų. Tokia situacija atsirado dėl to, kad tvirtinant 2021 metų biudžetą įstaigoms buvo sumažintas finansavimas. Be to, paaiškėjo, kad iš įstaigų vadovų solidarumo sunkmečiu prašiusi Savivaldybė savo išlaidas ne susimažino, o atvirkščiai – pasididino.

Turėjo gauti daugiau, o gavo – mažiau

Finansų ir ekonomikos komitete analizuojant, kaip šįmet paskirstyti miesto pinigai, Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Vaida Kalasevičienė pateikė lentelę, kurioje matyti, kad planuojant šių metų biudžetą visoms vaikų neformaliojo ugdymo įstaigoms bei sporto centrams buvo nurėžta po 10 procentų lėšų.

Biudžetinės įstaigos paklusniai vykdo valdžios nurodymus. Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centro darbo taryba paskutiniąją praėjusių metų dieną nusprendė iki rugsėjo 1 dienos 10 procentų sumažinti savaitines darbo valandas visiems treneriams ir kitų darbuotojų atlyginimų kintamajai daliai skirtas lėšas.

Vėliau pagal Administracijos direktoriaus patvirtintą metodiką „atimk-pridėk“ kai kurioms įstaigoms lėšų buvo pridėta. Paaiškėjo, kad bendroje sumoje centrui skirtų lėšų nesumažėjo, tačiau įstaigos direktoriaus Tolvydo Skaliko tai labai nedžiugina. Anot centro vadovo, pagal centrinės valdžios priimtus teisės aktus, padidinus minimalų atlyginimą bei bazinius įkainius, įstaiga, kaip ir visos kitos biudžetinės įstaigos, turėjo gauti didesnį darbo užmokesčio fondą, todėl dabar tenka spaustis.

Direktorius pripažino, kad mažino darbo krūvį, ypač tiems tiems treneriams, kurie dirba nuotoliniu būdu. Daugiausiai tai pradinio rengimo ir neformaliojo ugdymo grupės.

Aptarnaujančiam personalui negali mokėti mažiau nei minimumą, todėl šioje vietoje pataupyti nepavyksta.

T. Skalikas užtikrino, kad atlyginimai mažėja ir administracijai. Be to, ji susitraukė, nes įstaiga perėjo į centralizuotą buhalteriją, tad dabar dirba be buhalterio ir apskaitininko.

„Treneriai situaciją sutiko protingai. Niekas nesiprašo atleidžiamas. Supranta, kad situacija neeilinė. UAB'uose atlyginimai sumažėjo, prastovos ir panašiai“, – lygino vadovas.

Sumažėjus užsiėmimų, nukentės vaikų ugdymo kokybė

Šiaulių menų mokyklos direktorius Kęstutis Šaltis viliasi, kad dar atsiras papildomų pinigų ir nereikės mažinti pedagogų darbo krūvių, o vaikams – užsiėmimų valandų. Gal valdžia leis gruodžio mėnesį išsimokėti tik avansus, o atlyginimus mokėti jau sausį. Šiai įstaigai finansavimas sumažėjo beveik 9 procentais.

Direktorius sakė, kad nuotolinis darbas įstaigai daug komunalinių mokesčių nesutaupė, nes pastatą vis tiek reikėjo šildyti. Vandens ir taip daug nesunaudodavo, gal kiek elektros sunaudojo mažiau. Jis pastebėjo, kad labiausiai čia sutaupo bendrojo lavinimo mokyklos kur vien neveikiančios valgyklos duoda didelę vandens ir elektros sąnaudų ekonomiją.

„Kalbėjomės su mokytojais. Solidarizuojamės su miestu, suprasdami, kad trūksta pinigų, kalbame apie krūvių mažinimą. Pavyzdžiui, vaikai vietoje penkių savaitinių pamokų gaus keturias. Bet dabar matome, kad tie trūkumai labai skirtingi ir pradedi nebesuprasti. Savivaldybė turėjo argumentų, kad minimalus atlyginimas padidėjo, ir bazinis mėnesinis atlyginimas padidėjo, bet ir mums tas pats, viskas padidėjo, o finansavimas sumažėjo“, – kalbėjo K. Šaltis.

Šiaulių pirmajai muzikos mokyklai išlaikyti miesto biudžete numatyta per 12 procentų mažiau pinigų nei 2020-aisiais. Mokyklos direktorius Vygantas Ališauskas sakė, kad kol kas dar jokių spendimų nepriėmė. Stebės, kokia situacija bus rudenį, kaip pakis vaikų skaičius. Dirbtiniu būdu mažinti mokytojų darbo krūvio neketina, nes mano, jog tai būtų neetiška. Mokytojai dirbo iš namų, naudojo savo darbo priemones, instrumentus, elektrą.

„Ateityje tarsimės, manau, kad mokytojai – žmonės supratingi, ieškosime sprendimų, – sakė direktorius.

Tikisi, kad rudenį situacija bus vertinama iš naujo

Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje tapo aišku, kad galutiniame biudžeto variante – neformaliojo ugdymo įstaigų finansavimas bendrai sumažėjo 7,2 procento, o sporto centrų – beveik 5 procentais.

Iš neformaliojo ugdymo įstaigų pinigų tiek pat gaus tik „Dagilėlio“ dainavimo mokykla. Tačiau muzikos mokyklose pinigų sumažėjo nuo 13 iki 17 procentų. Aiškinama, kad Dainų muzikos mokykloje 63 vaikais sumažėjo.

Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė komitete aiškino, kad patvirtinus biudžetą, apie programas kalbėta su įstaigų vadovais. Švietimo skyriaus vedėja išsiaiškino, kad dauguma neformaliojo švietimo programų buvo vykdoma ir nuotoliniu būdu. Tik Gamtininkų centre tris žirgyno programas, Turistų centre vieną ir Technikų centre dvi programas nebuvo galima vykdyti per nuotolį. Pedagogai buvo išleisti į prastovas. Kitos įstaigos vykdė programas nuotoliniu būdu. Valandų skaičių vienoje programoje sumažino „Dagilėlio“ dainavimo mokykla. Kiti pedagogai liko dirbti. Vedėja aiškino, kad buvo įvertintos galimybės, užbaigti šiuos mokslo metus nepakenkiant ugdymo kokybei.

Rudenį bus peržiūrėtos programos, įsivertinas valandų skaičius iš naujo.

Po pirmojo šių metų ketvirčio bus suskaičiuota, kiek nuotoliniu būdu dirbusioms įstaigoms pavyko sutaupyti komunalinių išlaidų.

„Žiūrėsim, ką mes ar galime padaryti, kad amortizuotume tą skirtumą, kuris buvo nefinansuotas“, – žadėjo E. Minkuvienė.

Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas pripažino, kad sporto įstaigos jaučia sumažėjusį finansavimą. Didžioji dalis jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų tęsė sportinę karjerą kontaktiniu būdu, dalyvavo varžybose, tai buvo operacijų vadovo leidžiama. Tačiau federacijos apribojo čempionatų, stovyklų apimtis.

Anot vedėjo, sporto įstaigos ketina amortizuoti sumažėjusį finansavimą atsisakydamos sporto bazių remonto. Rudenį paaiškės, kiek vaikų rinksis sportuoti sporto centruose, tuomet gal reikės papildomų finansų.

G. Jasiūnas prisipažino, kad sulaukia trenerių skambučių dėl prastų darbo sąlygų, per mažo krūvio, atlyginimo.

„Labai daug atvejų, viskas remiasi žmogiškuoju faktoriumi, požiūriu į savo darbą, savo darbo rezultatų vertinimu. Gaunu apibendrintą informaciją iš įstaigų vadovų ir esminių finansų nesuvaldymo problemų nepastebėjau“, – sakė Sporto skyriaus vedėjas.

Savivaldybė sunkmečio nepajuto

Tarybos narys Jonas Bartkus pastebėjo, kad įstaigai trūkstantys 7 procentai metinio finansavimo – tai vieno mėnesio atlyginimai. Kitos įstaigos jau planuoja tryliktą atlyginimą, o čia trūksta net dvyliktam.

„Ką kalba vedėjai, ir kaip spaudžiami direktoriai, tai aš suprantu, kad yra sunkmetis ir tą sunkmetį reikia išgyventi. Paradoksas, kad tą sunkmetį pajuto tik šios įstaigos. Paklauskim, kaip Šiaulių miesto savivaldybės administracija taupo pinigus, kaip galvoja sutaupyti 7 procentus. Svarstant biudžetą mums aiškino, kad administracijos biudžetas padidėjo 6 ar 7 procentais, nes Vyriausybė priėmė tam tikrus nutarimus dėl atlyginimų“, – komiteto posėdyje kalbėjo Tarybos narys.

Jis stebėjosi, kad galų nesuduria tik sporto ir neformaliojo ugdymo įstaigos, ir priminė, kad padidėjusio šių metų biudžeto priėmimas vyko visuotinėje euforijoje, niekas apie nepakankamą finansavimą įstaigoms nekalbėjo. O dabar jau žadama laukti ir žiūrėti – gal vaikų sumažės, gal valandų sumažės ar dar ko nors, ir tas biudžetas išsilygins. Jeigu finansavimas mažėjo, mokytojai turės mažiau optimizmo, mažiau priemonių, natūralu, mažiau ateis ir vaikų.

Politikas sakė, jog svarstoma teikti Tarybos sprendimo projektą atstatyti neskirtas lėšas minėtoms įstaigoms, tačiau abejoja, ar jis sulauktų valdančiosios daugumos palaikymo.

Tarybos narys Zakiras Medžidovas apgailestavo, kad buvo nueita lengviausiu keliu – nurėžtas finansavimas įstaigoms, kurios dirba su vaikais. Sumažinimas motyvuojamas tuo, kad pedagogai ir treneriai dirbo nuotoliniu būdu, tačiau Savivaldybės administracijos direktorius įsakymą dėl finansavimo pasirašė rugsėjį, kai dar nebuvo nuotolinio ugdymo.

Anot politiko, įstaigos taupo nepirkdamos ugdymo priemonių, sporto inventoriaus.

Dvigubus standartus rodo ne tik patys finansiniai rodikliai, bet ir jų motyvai. Kai Savivaldybės administracija metų gale mokėjo savo darbuotojams premijas, vienas iš motyvų buvo tai, kad jie sunkiai dirbo nuotoliniu būdu. O pedagogų nuotolinis darbas, pasirodo, ne visada vertas net elementaraus atlyginimo.

Net miesto mero politinė bendražygė ir smuiko mokytoja Nijolė Prascevičienė socialiniuose tinkluose drįso paprieštarauti dėl nuotolinio ugdymo.

„Kaip tai nevyko? Vyko ir vyksta, ir dar tokiom sąlygom, kad turėtų mokėti dvigubai, nes mokytojai galvos nepakeldami dirbo, ne tik pagal tvarkaraštį, bet pagal vaikų ir tėvų norus ir galimybes“, – rašė pedagogė.

Kas spekuliuoja?

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis aiškino, kad biudžetinės įstaigos 2020 metais nepanaudojo per milijono lėšų.

„Kadangi iš Finansų ministerijos gavome mažesnį pajamų planą, solidariai visi ir mažinomės, po to kai kuriais atvejais rodikliai buvo koreguojami. Šiais metais taip pat matau, kad įstaigos pirmą ketvirtį neišleido ir tų suplanuotų lėšų. Čia palaikomas burbulas, politikavimas“, – piktinosi Savivaldybės administracijos vadovas, žadėjęs dar aiškintis, kas ir kur negavo pinigų.

Jis teigė, kad visų pinigų negavo visos įstaigos. Paklausus apie Savivaldybės administracijos išlaidų didėjimą, A. Bartulis pareiškė, jog nereikėtų spekuliuoti, nes „kiek yra Vyriausybės nutarimų dėl bazinio atlyginimo pakėlimo, kitų įstatymais numatytų atlyginimo pakėlimų“.

Mero pavaduotoja bei Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkė Simona Potelienė sakė, jog apibendrintai kalbėti yra sunku, reikėtų gilintis į kiekvienos įstaigos situaciją. Ji irgi įsitikinusi, jog visoms biudžetinėms įstaigoms finansavimas buvo sumažintas 10 procentų, tačiau pripažino, jog vėliau kiek kito. Vicemerė tikino, kad Savivaldybės administracijai buvo pridėta papildomų pinigų dėl to, jog nuo balandžio 1 dienos keitėsi jos struktūra ir atleidžiamiems keliems darbuotojams reikėjo išmokėti išeitines kompensacijas.

S. Potelienė žadėjo, kad į finansinę įstaigų situaciją bus reaguojama.