Ne pirmo šviežumo maistas tiktų labdarai

Redakcijos archyvo nuotr.
Grupė parlamentarų registravo projektą, kuriam įsigaliojus esą būtų sprendžiama maisto švaistymo problema, įpareigojant maistą su pasibaigusiu galiojimu, bet dar tinkamą vartoti skirti labdarai. Tačiau pataisos iškart įstrigo dviejuose komitetuose, nes klausimas yra labai jautrus – juk maistą gyvi žmonės valgo.

 

„Vakaro žinių“ žurnalistas

 

„Mūsų šalyje išmetamų maisto atliekų kiekiai, remiantis Žemės ūkio ministerijos užsakyta studija, siekia beveik 400 tūkst. tonų per metus ir net apie viena šeštoji šio kiekio susidaro mažmeninėje prekyboje“, – rašo projekto, kurį teikia parlamentaras Tomas Tomilinas, autoriai.

Kelios ES šalys esą sugebėjo gerokai sumažinti maisto švaistymą padidindamos maisto aukojimą. Tai buvo pasiekta įpareigojus bent 400 kvadratinių metrų turinčius mažmeninės prekybos centrus atiduoti tinkamą vartojimui maistą organizacijoms, kurios jį išdalina nepasiturintiems. Čekijoje nuo tokio įstatymo priėmimo pradžios maisto aukojimas padidėjo daugiau nei 3 kartus.

„Atsižvelgiant į 2021 metų rugsėjo mėn. paskelbtą Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo veiklos ataskaitą, matyti, kad socialinę piniginę paramą mūsų šalyje gauna tik apie 2-3 proc. gyventojų, tuo metu skurdo rizikos lygis 2020 metais Lietuvoje siekė 20,9 proc. Milžiniškos energetinės krizės ir precedento neturinčios infliacijos akivaizdoje, tikėtina, kad skurstančių žmonių skaičiai šiuo metu yra smarkiai padidėję.

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vykdomose akcijose kasmet dalyvauja vis daugiau žmonių.

„Ši paramos forma yra mažiau stigmatizuojanti, todėl žmonėms priimtinesnė. Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ skelbiamais duomenimis, lyginant su praėjusiais metais jų paramą gaunančių žmonių skaičius išaugo 17 tūkst. ir šiuo metu siekia net 170 tūkst. gyventojų.

Žmonės negali sau leisti būtiniausių maisto produktų, todėl būtina ieškoti naujų galimybių, kaip padėti tiems, kas išgyvena finansinius sunkumus“, – dėstoma projekto aiškinamajame rašte.

Šiuo metu netinkamo parduoti, tačiau tinkamo vartoti maisto neatlygintinas perdavimas labdarai ir paramai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Projektu siūloma privalomai įpareigoti visus maisto tvarkymo subjektus, kurių prekybos plotai yra didesni nei 400 kvadratinių metrų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus nustatyta tvarka neatlygintinai perduoti labdarai ar paramai maistą, kuris neatitinka maisto srities ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau yra saugus ir tinkamas vartoti. Šis reikalavimas nebūtų taikomas alkoholiniams ir energiniams gėrimams.

Tačiau greitai šios pataisos tikrai nebus patvirtintos.

„Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė paprašė manęs, kad mūsų komitetas svarstyme dėl projekto atitikties Konstitucijai padarytų pertrauką, nes jie planuoja su šita tema ilgiau pasidarbuoti. Perskaičius Teisės departamento išvadas tikrai iškyla daug klausimų ir dėl mechanizmų, ir dėl VMVT tam tikrų įgaliojimų, nes šiaip jau draudžiama tokius produktus naudoti.

Tad reikia diskusijų, kokie produktai, kur apie juos turi būti pranešama, kas patikrins, ar tinkami vartoti. Juk surūgusio pieno tikrai negalima pateikti labdarai, o sausainius gal galima.