Naujausios
„Daržovė ant šventos dvasios neužaugs“
Užventiškis ūkininkas Algimantas Vaupšas augina daržoves, javus, yra įkūręs daržovių perdirbimo cechą.
Jau keleri metai ūkininkui – nepalankūs. Praėjusių metų pavasarį teko išmesti dalį užpraėjusių metų rudens derliaus. Dėl COVID -19 pandemijos mokyklos dirbo nuotoliniu būdu, darželiai iš viso nedirbo. Ugdymo įstaigose vaikai nebuvo maitinami. Nepirko ir daržovių.
Praėjusią vasarą dėl karščių daržovės užaugo mažesnės. Taigi, derlius – mažesnis. Šiemet ūkininkas tikisi parduoti visas daržoves. Dalį padovanos Ukrainai.
Tačiau viskas pabrango 300 procentų. Pernai už elektrą užteko 8000 eurų, šiemet atėjo 24 tūkstančių eurų sąskaita. Tiek pabrango elektra. Šaldytuvų išjungti ūkininkas negali. Ten laikoma daržovių perdirbimo cechelyje pagaminta produkcija. Daržovių skutimui ir virimui taip pat naudojama elektra. Cechelio naikinti irgi nesinori. Kai dalis daržovių perdirbama, paprasčiau realizuoti visą derlių. Be to, užventiškiams sukuriama daugiau darbo vietų.
A. Vaupšas svarsto, kaip pačiam pasigaminti pigesnės elektros. Saulės elektrinės žiemą menkai tegamina elektros. Gal naudingiau būtų nusipirkti generatorių...
Daržovių augintojo nedžiugina ir perspektyvos. Šis pavasaris – šlapias. Ankstyvųjų daržovių, tikriausiai nebus. Salietros tona pabrango nuo 180 iki 700 eurų.
„Achema“ gamina azotą. Bet kalio ir fosforo savo neturim, – svarsto Algimantas. – Dabar veža iš Amerikos. Natūralu ir grūdų, ir daržovių savikaina augs. Teks pirkti, kad ir kelis kartus brangesnes trąšas. Ant šventos dvasios daržovės neužaugs. Juk kalis – daržovės augimo pagrindas.“
A.Vaupšas nuolat ieško būdų, kaip taupyti, kad daržovių savikaina būtų mažesnė. Bendrovės administracines ir daržovių perdirbimo cecho patalpas šildo savomis malkomis ir šiaudais. Trąšas taip pat naudoja taupiai, įterpdamas į dirvą taip vadinamu lokaliniu tręšimo būdu. Tačiau nei taupymas, nei brangiau parduodamos daržovės neatperka padidėjusių jų auginimo kaštų.
„Šiam sezonui dar turiu nusipirkęs pigesnių trąšų, išsisuksiu. Bet kaip bus kitais metais – didelis klaustukas“, – jokių ateities scenarijų nesiryžta piešti ūkininkas.
Juolab, kad šiuo metu ir pirkimai sustoję. Žmonės dėl karo Ukrainoje ir besikeičiančių sąlygų mažiau perka, sunerimę, išsigandę. Panašios nuotaikos ir kaimyninėse šalyse.“
Kaip tvirtina ekspertai, daržovių auginimas – viena iš ES labiausiai skatinamų ir remiamų ūkio šakų. Tačiau plėtrai trukdo griežtėjantys gamybos reikalavimai, kalbos apie vandens išteklių didesnį apmokestinimą. Be to, Lietuvoje vis dar trūksta daržovių sandėliavimo patalpų, nepakankamai drėkinimo sistemų.
Brangūs grūdai smogs mėsos sektoriui
Pakražančio seniūnijoje ūkininkaujantis Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas, Lietuvos respublikos žemės ūkio rūmų prezidiumo narys ir tarybos narys Vytautas Barkauskas laiko 200 limuzinų veislės galvijų bandą.
„Tona kviečių kainavo 250 eurų, dabar – 380, – apie galvijų augintojų realybę pasakoja ponas Vytautas. – Trąšos brangsta, dyzelinas brangsta, natūralu, kad brangsta ir grūdai. Brangstant pašarams, atitinkamai turėtų brangti ir mėsa. Bet jos brangimas niekaip nepasiveja išauginimo kaštų šuolio.“
Šiuo metu kilogramas jautienos gyvo svorio Lietuvos rinkoje kainuoja nuo 2,50 iki 2,70 euro. Be abejo, pirkėjas parduotuvėse sumoka žymiai brangiau.
Galvijų augintojus iki šiol gelbėjo parama veisliniams galvijams įsigyti. Tačiau šiemet ši parama jau bus skiriama paskutinį kartą. Ir teks ne kiekvienam arba ji bus mažesnė negu prašyta. Mat, lėšų paramai skiriama 1,4 milijono eurų, o galvijų augintojai pateikė paraiškų už 2,4 milijono eurų.
Kitais metais paramos galvijų augintojai jau nebegaus. Tuo tarpu Lenkijos ūkininkams ji dar bus skiriama. Taigi, atlaikyti konkurenciją sunku.
V. Barkauskas sako, jog pašarų kainos skaudžiai smogs ir kiaulių bei paukščių augintojams. Tikėtis šių ūkio šakų plėtros – sunku. Kiaulių kompleksus Lietuvoje ir taip jau galima skaičiuoti ant rankos pirštų.
Beje, šioms sritims numatyta 8 milijonų finansinė injekcija. Dar poros milijonų eurų parama numatyta skerdykloms. Tikėtina, jog svari parama šiek tiek amortizuos dėl mėsos auginimo kaštų patiriamus nuostolius.
Šioje situacijoje stabiliausiai gali išsilaikyti būtent galvijininkystės sektorius. Mat, čia ir trumposios maisto grandinės įgyvendinamos sparčiau negu kitose žemės ūkio srityse. Be to, ketinama stiprinti kooperaciją.
Taigi, jautienos, tikina V. Barkauskas, Lietuvoje užtektų ir karo atveju.
Bet kodėl kokybiškos jautienos Lietuvos prekybos centruose trūksta jau dabar?
V. Barkauskas tvirtina, jog mėsos perdirbėjai yra sudarę sutartis su užsienio prekybos tinklais. Pati kokybiškiausia mėsa išvažiuoja ten. Apskritai, pasak ūkininko, trūksta atsekamumo. „Karvė tik tol, kol įlipa į furgoną, laikoma karve, – sako V. Barkauskas. – Paskui visų galvijų mėsa laikoma jautiena. Pavyzdžiui, Prancūzijoje pati brangiausia būtent karvės iki dešimties metų amžiaus mėsa. Ji raumeningiausia ir turi mažiausiai cholesterolio.“
Stiprus žemės ūkis – šalies saugumas
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Martynas Puidokas pastebi, jog šiemet žemdirbių pavasaris – visiškai kitoks. Kitais pavasariais tuo metu ūkininkai intensyviai ruošdavosi sėjai. Šiemet elgiasi atsargiai. Bijo per daug investuoti į žemės hektarą, kad patys sau nepasispęstų spąstų.
Jau nuo pernai pavasario brangsta kuras, tepalai, trąšos, elektra. Pastaruoju metu brangimas tik intensyvėja. Nespėji sekti kainų pokyčių. Nors žemės ūkio produktai vartotojui taip pat brangsta, bet kainos nepasiveja gamybos kaštų. Beje, tikrieji kaštai dar pasimatys vėliau, nes dalis ūkininkų trąšų ir kitų ūkininkavimui reikalingų dalykų buvo nusipirkę anksčiau, kol kainos buvo mažesnės.
„Svarbūs žaidėjai pašarų rinkoje buvo Ukraina ir Rusija, – sako M. Puidokas. – Ukraina lyderiavo tarp žaliavų tiekėjų. Dabar laukia ne itin malonūs pokyčiai. Valstybė turėtų permąstyti žemės ūkio strategiją.
Ilgą laiką į žemės ūkį buvo žiūrima lyg ir su panieka. Ypač tai sustiprėjo dabar, kai ekonomikai pradėjo vadovauti mieste išaugęs jaunimas. Ankstesnėse vyriausybėse, matyt, buvo daugiau vyresnio amžiaus žmonių, turinčių patirties, kilusių iš kaimo. Šiandieninės vyriausybės kai kurie nariai į gyvūną ir žemės ūkį žiūri kaip į egzotiką. Tarsi vaikščiotų po zoologijos sodą. Gal dar mano, kad pienas pagaminamas fabrikuose, o mėsa išauginama laboratorijose? Jie nežino, kiek žemdirbiui reikia plušėti dėl kiekvieno duonos kąsnio. Ir gal būt be sąžinės graužimo meta ją į šiukšlių dėžę. O man, jeigu netyčia nukrinta duonos gabalėlis ant žemės, aš pakeliu, atsiprašau ir nupūtęs dulkes suvalgau.“
M. Puidoko teigimu, tokiomis aplinkybėmis, kurios yra dabar stiprinti žemės ūkį reikštų stiprinti ir nacionalinį saugumą. Jau šiandien aišku, jog maistas drastiškai brangs. O jeigu kiltų karinis konfliktas, jo gali ir pritrūkti. Mūsų valstybė neturi gebėjimo apsirūpinti maistu ekstremaliomis sąlygomis.
