Naujausios
Motyvacija auginti svirplius
Šiauliuose gyvenantis A. Gricius domisi inovatyviais projektais, dirba tarptautinėje kompanijoje, kuri nesusijusi su žemės ūkiu, samdomu darbuotoju. Jis prieš keletą metų susidomėjo svirplių auginimu. Jo nuomone, šie vabzdžiai, kaip alternatyvus baltymų šaltinis, yra perspektyvūs. Baltymai gali būti panaudoti medicinoje, kosmetikos industrijoje, maisto pramonėje.
Skamba romantiškai: svirpliai – ateities maistas. Tai gali tapti realybe, bet tam reikia laiko ir palankaus požiūrio. Žmonėms bene sunkiausia įveikti psichologinį barjerą: dėti į burną vabzdžius ir juos valgyti.
Nors lietuviai gana konservatyvūs, tačiau yra imlūs naujovėms, visai neseniai išmoko auginti sraiges, sugeba iš jų paruošti gardžių patiekalų, ant vaišių stalo puikuojasi aštuonkojų patiekalai, jau įpratome valgyti austres, kai kas užsienyje yra ragavęs varlių šlaunelių, net ir šunienos.
Inovacijomis susidomėję lietuviai ėmėsi auginti svirplius. Plačių užmojų verslininkas A. Gricius sako, kad kiekvienas sąmoningas pilietis turi stengtis ateinančioms kartoms išsaugoti neužterštą gamtą, kurti aplinkai draugiškus ir sveikus produktus. Svirplių auginimas – ekologiška veikla, neteršia gamtos, be to, turi daug erdvės pasaulio rinkoje. Verslininkas naujos veiklos ėmėsi prieš pusantrų metų – prasidėjo pirmieji bandymai, kaip reikia auginti svirplius. Tie bandymai jau tapo jo verslo dalimi.
Pasaulyje yra daug svirplių rūšių, tačiau žmonių maistui tinkamiausi naminiai svirpliai, išauginti dirbtinėmis sąlygomis. Kuriamai fermai A. Gricius nusipirko Suomijoje užaugintų naminių svirplių (Acheta domisticus).
Reikia šilumos ir drėgmės
Į naujoves pasinėręs A. Gricius sako, kad svirplių auginimas jam dabar yra tik hobis, kuris ateityje gali tapti verslu. Jį tęsti veiklą skatina žinojimas, kad reikia ieškoti sveiko maisto išteklių, o svarbiausia – tausoti supančią aplinką, neteršti.
Svirpliams auginti reikalinga šilta patalpa. Ilgaūsiai mėgsta šilumą – patalpoje turi nuolat būti 30 laipsnių temperatūra.
Svirplių namai – įvairių dydžių plastikinės dėžės. Pavyzdžiui, 80 l talpos dėžėje galima užauginti nuo 500 g iki 2 kg svirplių, be abejo, priklauso nuo to, kaip dėžė paruošta, kokios buvo auginimo sąlygos.
Verslininkas pasakojo, kad svirplių priežiūra gana paprasta, tik svarbu, kad jie visada turėtų maisto ir vandens, be to, reikia šilumos ir drėgmės, pastovi oro kaita užtikrina gerą svirplių savijautą. Svirpliai yra visaėdžiai, jie ėda viską, kas yra duodama. Jeigu norima, kad šie vabzdžiai turėtų daugiau baltymų, būtini kokybiškai pašarai. A. Gricius lyriškai svirpiančius įlgaūsius šeria suomiškais pašarais, taip pat bando ir kitų gamintojų pašarus.
Po šešių savaičių
Apytiksliai po šešių savaičių svirpliai pradeda dėti naujos vados kiaušinėlius. A. Gricius paaiškino, kad didžioji vabzdžių dalis nurenkama, kol dar nepradėjo dėti kiaušinėlių.
Svirplių paruošimas maistui – ilgas procesas. Gana didelės investicijos, nes šiems vabzdžiams perdirbti ir paruošti maistui reikalinga moderni sertifikuota įranga. Perdirbimo ceche kol kas dirba vienas darbuotojas, ateityje planuojama įdarbinti dar du žmones. Įrangą verslininkas pirko iš Italijos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
Svirplių perdirbimo, jų produktų gamybos procesas yra gana ilgas. Verslininkas nuosekliai pasakojo, kad svirpliai plaunami, nuvirinami, sterilizuojami, džiovinami, produkcija konservuojama ir supakuojama. Džiovintas svirplys jau yra paruoštas vartoti. Dalis svirplių yra sumalami, o maistui gaminti nemalti džiovinti svirpliai paskaninami įvairiais prieskoniais ir priedais.
A. Griciaus teigimu, svirplių miltai, džiovinti svirpliai yra gana brangūs produktai.
Tiesa, verslininkas pripažįsta, kad svirplių produktai nėra tokie skanūs kaip tortai ar kepsnai, tačiau yra sveiki ir vertingi. Kai nematai paties vabzdžio, valgyti yra daug maloniau.
Pašnekovas akcentavo, kad svirpliai yra vienas iš ateityje galimų naudoti baltymų šaltinių, kuris sudėtimi niekuo nenusileidžia jautienai, priešingai – turi daug kalcio, ląstelienos, kurios randama tik vaisiuose, daržovėse, grūdinėse kultūrose.
A. Gricius minėjo, kad svirplių auginimas, paruošimas maistui yra gana brangi investicija, kuri atsipirks negreitai. Bet jis yra optimistas, norintis gyventi sveikai, todėl ėmėsi tokios veiklos.
Produkcijos realizacija – iššūkis
Kol kas Lietuvoje nėra labai didelių svirplių auginimo fermų. Augintojai dar tobulina auginimo procesą, tyrinėja rinką, bet pagrindinis jų iššūkis – produkcijos pardavimas. Mat daugeliui vartotojų svirplių produkcija kol kas dar yra nežinoma. A. Gricius teigė, kad šių vabzdžių auginimo verslas tik pradėjo skintis kelią, patiems augintojams reikia ieškoti rinkų, todėl būtina viską gerai apsvarstyti, įvertinti visus galimus variantus ir veiksnius.
Aštuoni Lietuvos svirplių augintojai susibūrė į kooperatyvą. Fermos yra išsibarsčiusios po visą šalies teritoriją. Svirplių augintojai siekia prekybai tiekti perdirbtus arba apdorotus svirplius. Kooperatyvo nariai daug investavo į naujas ir modernias gamybos linijas, kad galėtų kokybiškai perdirbti užaugintus svirplius ir rinkai tiekti aukščiausius standartus atitinkančią produkciją.
Pagrindinis produktas – džiovinti svirpliai, o svirplių miltai yra įvairių maisto produktų sudėtinė dalis. Jie tinka duonai, šokoladui, batonėliams pagardinti. Jau šešios ES šalys svirplius įteisino kaip maistą. Daugelis Azijos šalių vabzdžius maistui vartoja ganėtinai seniai.
A. Gricius minėjo, kad pagrindinė, daugiausia potencialo turinti rinka – Skandinavijos šalys, ten progresyviausiai mąstanti visuomenė, kuriai rūpi Žemės ateitis.
Kalbėdamas apie svirplių perdirbimą, verslininkas tikino, kad atlikta daugybė kokybės tyrimų, nemažai investuota į kokybės palaikymo sistemą. Svirplių perdirbimo linijai suteiktas sertifikatas perdirbti gyvūninės kilmės produktus.