Naujausios
Į mokyklą po stovyklos
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pasidžiaugė, kad šįmet pirmą kartą vaikų vasaros poilsiui buvo skirta net 400 tūkstančių eurų. Ketvirtadalis šios sumos – iš miesto biudžeto, likusi – valstybės lėšos. Vasaroti stovyklose galėjo 1 250 miesto moksleivių.
Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė papildė, kad vaikai turėjo galimybę išvykti net į 15 stacionarių stovyklų. 6 buvo dieninės, dar tiek pat – turistinių. 38 miesto dalykinių olimpiadų laimėtojai rinkosi į gabių vaikų stovyklą.
Vedėja negalėjo pasakyti, kiek miesto vaikų dalyvavo Akmenės rajono Balsių stovykloje ir kiek iš jų neišbuvo visos pamainos, nes stovykla buvo uždaryta dėl koronaviruso protrūkio.
Dėl moksleivių testavimo dar daug neaiškumų
Rugsėjo pirmąją į miesto mokyklų suolus susirinks 13 272 mokiniai. Tai yra beveik 300 vaikų daugiau nei praėjusiais mokslo metais. Savivaldybės administracijos vadovas priminė, kad šie mokslo metai tikrai prasidės kontaktiniu ugdymu, nors ir „kovidinėje“ aplinkoje. Tai nurodoma ir iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos gautose rekomendacijose. Tačiau ar bus moksleiviai privalomai testuojami, prieš savaitę dar buvo neaišku.
A. Bartulis sakė, kad Savivaldybei būtų priimtinas testavimas imant mėginius nuo patalpos paviršių, tačiau gavo ministerijos išaiškinimą, kad toks būdas kol kas galimas tik ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vaikų grupėse.
„Pavasarį testavome pradinukus. Reikėjo per savaitę du kartus testuoti, atlikti apie 7 tūkstančius testų. Tokį kiekį užtikrinome, bet kaip testuoti 13 tūkstančių mokinukų – tai jau iššūkis“, – sakė A. Bartulis.
Vakar Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius informavo, kad jau yra ministerijos parengtas teisės akto projektas, jog ne tik darželiuose, bet ir mokyklose kas 5-7 dienas bus galima atlikti paviršių mėginių tyrimus. Savivaldybė tokį projektą suderino ir dabar laukiama, kada jis bus patvirtintas.
Anot pavaduotojo, toks būdas, kai mėginiai bus imami nuo klasėse esančių suolų paviršiaus, leis išvengti vidinių intervencijų į vaiką ir nekels nereikalingų aistrų.
Daugėja iš užsienio grįžtančių vaikų
Nežiūrint nežinomybės dėl testavimo, mokslo metų pradžiai yra ruošiamasi. Viena iš naujovių, kurią Savivaldybė šįmet numatė, yra pirmokėlio krepšelis, kurį gaus kiekvienas iš 1 190 pirmokų.
Administracijos direktorius pabrėžė, kad ši dovana nesusijusi su socialine parama mokyklinių prekių įsigijimui ir jos neeliminuoja.
Kalbėdama apie miesto švietimo sistemos pasirengimą naujam ugdymo etapui, skyriaus vedėją E. Minkuvienę stebina ir kartu džiugina grįžtančių iš užsienio vaikų skaičius. Per 2020–2021 mokslo metus į mokyklas iš kitų šalių atvyko 48 vaikai. Per vasarą mokyklos gavo dar 10 prašymų dėl tokių vaikų priėmimo. Iki rugsėjo 1 dienos šis skaičius dar gali šiek tiek pasikeisti.
Miesto gimnazistų skaičius mieste išlieka stabilus ir siekia 4 200. Per 4 tūkstančius moksleivių susirinks tiek į pradines klases, tiek į progimnazijų.
Po pamokų jaunieji šiauliečiai turi plačias galimybes tobulinti savo gebėjimus neformaliojo ugdymo įstaigose, kurių mieste yra 8. Jose įvairius užsiėmimus lanko beveik 4,5 tūkstančio moksleivių, dar 8 tūkstančiai lanko būrelius ar kitokias veiklas bendrojo lavinimo mokyklose.
Darželiuose – 6 naujos grupės
Šiaulių miesto savivaldybės lopšeliuose-darželiuose ateinančiais mokslo metais suformuota 6 grupėmis daugiau, iš viso – 277 grupės, jas lankys beveik 5 tūkstančiai vaikų. Bendrojo ugdymo mokyklose suformuotos 27 priešmokyklinio ugdymo grupės, dar 33 tokios grupės dirbs lopšeliuose-darželiuose.
E. Minkuvienė didžiavosi, kad Šiauliuose ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo aprėptis ikimokyklinėse įstaigose yra viena didžiausių šalyje. Jei Lietuvoje ikimokyklinėse įstaigose ugdoma apie 80 procentų visų 3–5 metų vaikų, tai Šiauliuose ši dalis siekia 93,6 procento. Anot vedėjos, mieste praktiškai nėra vietų lopšeliuose-darželiuose trūkumo.
Tačiau reikėtų gerinti socialinės rizikos šeimose augančių vaikų ikimokyklinių švietimo įstaigų lankomumą. Lopšeliuose-darželiuose ugdoma tik kiek daugiau nei pusė tokiose šeimose augančių mažamečių vaikų. Keliamas tikslas bent 70 procentų socialinės rizikos šeimų vaikų įtraukti į ikimokyklinį ugdymą.
Vienas didesnių iššūkių – pedagogų trūkumas
Naujiems mokslo metams rengiasi ne tik vaikai, bet ir 1 929 pedagogai, dirbantys miesto švietimo įstaigose. Tačiau, anot E. Minkuvienės, švietimo sistema susiduria su pedagogų trūkumu. 25 specialistai, sulaukę pensinio amžiaus, paliko savo darbo vietas.
Rugpjūčio 9 dieną vis dar buvo ieškoma 24 pedagogų: anglų kalbos (2), ispanų kalbos (2), matematikos (1), chemijos (1) mokytojų, meno vadovo (1), ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų (5), švietimo pagalbos specialistų (7), auklėtojų/mokytojų padėjėjų (5).
Švietimo sistemos vadovę džiugina, kad į mokyklas ateina dirbti jauni, ką tik studijas baigę mokytojai, tačiau nuo rugsėjo 1-osios tokių Šiauliuose bus tik du.
Nuo rugsėjo įsteigta 11 papildomų švietimo pagalbos specialistų pareigybių. Jau nuo sausio mėnesio, gavus papildomą valstybės finansavimą, įsteigtos 27 naujos mokytojo padėjėjo pareigybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose, o nuo naujų mokslo metų jų padaugės dar 18.
Bendrojo ugdymo mokyklose diegiamas dviejų modelių visos dienos mokyklos. Pirmuoju atveju 17 mokyklų formuojamos 34 grupės, kuriose pradinukai po pamokų leis laiką, atliks namų darbus.
II-ąjį modelį įgyvendins dvi mokyklos – Zoknių ir „Rasos“ progimnazijos. Jose bus suformuotos 3 pradinės klasės. Čia vaikai bus užimti mokykloje visą dieną, mokysis per projektines, bendrai integruotas veiklas. Vaikus mokys ne vienas mokytojas. Taip dingsta ribos tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo.
Rengia naują mokyklų tinklo planą
Švietimo skyriaus vedėja informavo, kad vis dar nefunkcionuoja centralizuotas priėmimas į bendrojo ugdymo mokyklas. Nors buvo žadama, kad tokia sistema bus sukurta valstybės mastu, akivaizdu, kad jos startas nukeliamas vėlesniam laikui.
Dar viena problema – nepakankamos dalies pedagogų skaitmeninės kompetencijos.
Dar šiais metais ketinama tvirtinti Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo 2021–2025 metų pertvarkos planą. Pagal plano projektą nuo 2022–2023 mokslo metų būtų uždaroma N. Valterio jaunimo mokykla, o Suaugusiųjų mokykla perorganizuojama į „Saulėtekio“ gimnazijos skyrių. Šiaulių mero Artūro Visocko politinių bendražygių „lesykla“ tapusioje gimnazijoje dirba net 3 jo politinio rinkimų sąrašo nariai, išrinkti į miesto Tarybą. Šią gimnaziją lanko mažiau nei 300 moksleivių, todėl ją greičiausiai bandoma gelbėti įvairiais papildomais skyriais. Švietimo skyriaus vadovė aiškino, kad ir tokios gimnazijos turi perspektyvą, nes galima formuoti mažesnes klases.
„Tik tarimosi kultūra, susikalbėjimas leidžia priimti geriausius ir išmintingiausius sprendimus“, – teigė E. Minkuvienė, suteikdama viltį, kad iki rugsėjo 8 dienos uždaromų mokyklų bendruomenėms davus laiko pateikti savo argumentus, į juos bus įsiklausyta.
Statybos darbai ugdymui netrukdys
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius vardijo švietimo įstaigas, kuriose per vasarą vyko statybos darbai. Anot pavaduotojo, tikros šventės sulauks lopšelis darželis „Kregždutė“. Ne vienerius metus atidėliota darželio renovacija už daugiau nei 2,1 milijono eurų jau baigta, vyksta pridavimo darbai. Čia ne tik atnaujintos vidaus patalpos, atlikta fasado renovacija, bet ir įsteigtos trys naujos grupės. Darbai atlikti gavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą.
„Juventos“ progimnazijoje beveik baigtas daugiafunkcinės sporto aikštelės remontas, atliekamas lietaus vandens nuvedimas nuo aikštelės ir stadiono. Šiemetiniai darbai kainuos 96 tūkstančius miesto biudžeto eurų.
Juliaus Janonio gimnazijoje atliekami teritorijos sutvarkymo darbai. Jiems 40 tūkstančių skyrė Savivaldybė, o dar 100 tūkstančių eurų pridėjo Australijos lietuvio Kazimiero Butkaus fondas.
Per vasarą nespėta suremontuoti lopšelį-darželį „Eglutė“. Parengtas sienų apšiltinimo darbų projektas, vis dar vykdomas viešasis rangos darbų pirkimas. Šiltinti darželio pastato sienas numatoma artimiausius 3 kelis mėnesius. Tam skirta 200 tūkstančių eurų iš miesto biudžeto.
Remontuojama kiemo aikštelė „Rasos“ progimnazijoje, atnaujinta „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos kiemo danga ir įvažiavimas, Lieporių gimnazijos pėsčiųjų takai ir lopšelio-darželio „Gintarėlis“ kiemo danga. Pagal poreikį ir tikrintojų aktus atnaujintos mokyklų ir lopšelių-darželių virtuvės.
Toliau statomas Rėkyvos progimnazijos priestatas, šiems metams skirta beveik 1,7 milijono eurų iš valstybės ir Savivaldybės biudžeto.
V. Urbonavičius žadėjo, kad statybos darbai, kurie vyks švietimo įstaigose ir po rugsėjo 1 dienos, netrikdys ugdymo proceso, gal tik sukels nepatogumų.
Šiais mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose bus įkurta 14 hibridinių klasių, jose vaikai galės mokytis tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. Klasių įrangai supirkti bus išleista apie 100 tūkstančių eurų savivaldybės biudžeto lėšų. Šiuo metu vyksta pirkimo procedūros. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siekdama aprūpinti modernia darbo vieta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojus, Šiaulių miesto savivaldybei skyrė 1 288 nešiojamuosius kompiuterius ir 1 410 laminavimo aparatų. Patobulintas priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas elektroninis registras.
