Nauji metai Šiauliuose – su politiniu fejerverku

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Rudenį Zakiras Medžidovas dalyvavo Seimo rinkimuose (išsikėlė pats), o Naujus metus pradėjo sakydamas „ate“ merui Artūrui Visockui ir tarybos nariui Gintautui Lukošaičiui.
„Su Naujais!, arba Ate, mere Artūrai! Ir Lukošaiti!“ – taip pavadintą atvirą laišką sausio 2 dieną feisbuke išplatino Šiaulių miesto tarybos narys Zakiras Medžidovas, pranešdamas apie pasitraukimą iš Artūro Visocko frakcijos bei išsakydamas kritiką. Laiško adresatai situaciją įvertino kitaip: sprendimą esą lėmė nepatenkintos Z. Medžidovo ambicijos tapti Šiaulių vicemeru. Paviešintas ir Z. Medžidovo laiškas frakcijai, kuriame Tarybos narys save pateikė vienu iš kandidatų.

Z. Medžidovas „Šiaulių kraštui“ sako vietoje diskusijos sulaukiantis spaudimo ir šmeižto bei neatmeta galimybės, jei „šmeižto kompanija tęsis“, kreiptis į teisėsaugą. Bet jei sulauktų kvietimo dirbti vicemeru – visgi sutiktų.

Įvardijo priežastis

Atvirame laiške Z. Medžidovas įvardijo pagrindines sprendimo priežastis. Pirmoji – „labai didelė dalis politikos formavimo yra palikta administracijos direktoriui (Antanui Bartuliui – red.), o tarybos nariai pageidaujami tik kaip statistai, laikantys dekoracijas“.

Antroji – Pabalių turgaus privatizacija. „Tuo tarpu, kai kituose Lietuvos miestuose savivaldybės stato naujus ir remontuoja senus turgus pagal tą pačią (Užimtumo) programą, pagal kurią mes pjauname ir vėl sodiname medžius bei kuriame naujus kaštų centrus, mes naikiname vieną iš smulkaus verslo kalvių.“

Trečioji – „Nakvynės namų“ pabrangimo istorija: „Aš ir žmonės yra visiškai suklaidinti ir apgauti. (...) Kai šį lapkritį pradėjau kelti klausimą, kodėl vietoje planuoto 1 mln. eurų mes turime virš 2 mln. eurų, sulaukiau ne atsakymų su racionaliais argumentais, bet gavau tik naują porciją spaudimo. O atsakymų laukiu iki šiol.“

Ketvirtoji – „visiškai nevykusi komunikacija koronaviruso tema“.

„Logikos paieškos ir nuolatinis gyrimasis apie „puikiai valdomą situaciją“ lapkričio gale kelioms savaitėms atvedė mus į TOP3 pagal susirgimų skaičių savivaldybėse Lietuvoje. Buvo giriamasi, kaip čia mes efektyviai taupome pinigus, o tuo tarpu ligoninėje maistas žmonėms buvo vežiojamas kartotinėje dėžėje nuo šlapimo mėginių. Medikai liejo prakaitą ligoninėse, o kolega Gintautas Lukošaitis kovėsi ir liejo prakaitą už Donaldą Trumpą.“

Z Medžidovas laiške paminėjo, jog šio žingsnio nelaiko išdavyste: Tarybos narius renka gyventojai ir Tarybos narys yra atskaitingas tik prieš rinkėjus.

Laiške jis ironizavo dėl mero pagyrų apie asfaltuojamas gatves.

„Su volu yra normalu voluoti asfaltą, bet voluoti sąžinę arba kritinį mąstymą yra nenormalu. Pavyzdžiui, prie Lukašenkos irgi daug asfalto paklota, bet tai – ne pasiteisinimas“, – rašė Z. Medžidovas.

Vicemero postas, šviesoforas ir Principo karys

Paskelbtas atviras laiškas sulaukė daugybės reakcijų.

Šiaulių miesto tarybos narys Gintautas Lukošaitis paviešino frakcijai adresuotą Z. Medžidovo laišką, kuriame pastarasis save įvardija vienu iš galimų kandidatų į Šiaulių miesto vicemerus (kiti du – Simona Potelienė ir Eduardas Bivainis) bei išsamiai nurodo, kodėl yra tinkamas minėtoms pareigoms. Vicemero vieta atsilaisvino, kai Domas Griškevičius buvo išrinktas į Seimą.

„Nežinau, ar kiti svarstė tokią galimybę, bet aš esu pasiruošęs prisiimti maksimalią atsakomybę ir padėti įveikti visus iššūkius. Iš 793 tarybos sprendimų, kuriuos mums teko priimti nuo šios kadencijos, tik kelis kartus pasisakiau prieš, nes negalėjau perlipti per save, tai lėmė mano požiūris į problemą“, – laiške frakcijai rašė Z. Medžidovas.

„Kad Zakiras Medžidovas turi kitus tikslus jau matėsi po dviejų posėdžių. Ši informacija tada suneramino, bet jo atkaklumas šiek tiek užbūrė“, – komentavo G. Lukošaitis. Pasitraukimo iš frakcijos priežastimi jis viešai įvardijo nepatenkintas Z. Medžidovo ambicijas tapti vicemeru.

„Panašu į šviesoforą, kurio visos šviesos dega vienu metu. Atrodo viskas gerai. Viskas dega. Bet ir negerai. Todėl man priimtinas yra toks šviesoforas, kuris dirba subalansuotai ir garantuoja, jog eismas galėtų vykti. Būna avarijų. Tačiau eismas vyksta. Ir vyksta taip, kad kiti atvyksta pasižiūrėti! Tai patinka ne visiems. Nieko naujo. Sėkmės“, – vienoje iš feisbuko diskusijų komentavo A. Visockas. Kitoje pažadėjo: „Manau, jog bėgant laikui, viskas taps daug aiškiau“.

A. Visockas stojo ginti internautų kritikuoto G. Lukošaičio. Ne tik dar kartą priminė, jog G. Lukošaitis yra Parlamento gynėjas, gabus skulptorius, 4 dukrų tėvas, bet ir – Principo karys, kuris „Principo prasme miesto Taryboje yra Nr. 1“.

Trintis tarp Z. Medžidovo ir A. Visocko bei G. Lukošaičio viešojoje erdvėje buvo matyti jau kurį laiką. Ypač daug diskusijų sukėlė rinkimų metu Z. Medžidovo feisbuke pareikštas palaikymas konservatoriui Martynui Šiurkui.

Viešas apsižodžiavimas baigėsi atsisveikinimu – „ate“!

Laiške Z. Medžidovas paliko ir intrigos, jog priežasčių yra žymiai daugiau – „galima net knygą parašyti „Kabinetas XXX“.

Buvo opozicija savo frakcijoje

Vakar „Šiaulių kraštas“ susisiekė su Z. Medžidovu.

– Pasak komentatorių, viešu laišku iššovėte naujametinį fejerverką. Praėjo keletas dienų – gal galite apibendrinti, kokių reakcijų sulaukėte?

– Daugiausia teigiamų, pritarimo, supratimo. Nepaslėpsi už gražios eglutės arba už fejerverkų visų procesų: žmonės mato, kas vyksta arba kaip vyksta. Negauna atsakymų ir pateisina tokį mano elgesį. Sulaukiau žymiai daugiau palaikymo, nei tikėjausi.

Iš neigiamų – tik du, meras ir antras žmogus. Jie ir yra pagrindinės mano pasitraukimo priežastys, nes jie nemoka diskutuoti, kaip tai daro normalūs politikai – argumentų, faktų kalba.

Vyksta asmeninis spaudimas per pažįstamus, per draugus. Tarkime, iškyla kažkokia problema, vietoje argumentuotos diskusijos, kontrargumentų dažniausiai gaunu asmeninį puolimą. Vyksta žinučių rašinėjimas man, draugams, pažįstamiems, kad reikia paaiškinti Zakirui tą ir tą, kad čia yra komanda A, reikia įspirti įvartį į komandos B vartus.

Arba, kad Zakirui įtaką daro Darbo partija, nors nesu net rankos paspaudęs niekam iš jų, į tą pusę nežiūriu, tai visiškai priešinga man politinė jėga ir ideologija, ir veiksmais, ir istorija. Šmeižto kompanija, jei ji tęsis, galbūt reikės kreiptis ir į teisėsaugą, kad pasigilintų, ar gali taip žmonės elgtis.

– Po šio atviro laiško irgi buvo žinučių?

– Pažįstamiems, draugams, įvairiems asmenims. „Šiaulių kraštas“ kažkada buvo parašęs straipsnį apie mano video atsidūrimą kažkokiame rusiškame portale, kuris kopijuoja iš esmės viską iš „YouTube“. Ten bet ką galima rasti, piratinis tinklapis, viską kopijuoja be jokio leidimo, sutikimo. Šią informaciją jie žinojo prieš rinkimus, tada jiems tikau, o dabar naudoja, kaip mane apjuodinti.

– Kaip atsakas buvo išplatintas Jūsų laiškas, kuriame siūlote savo kandidatūrą į vicemerus. Viešojoje erdvėje meras A. Visockas teigė, jog „koalicijoje yra žinoma, kad mero pavaduotojo pavardė paaiškės tik sausio 10–12 dieną“. Kodėl nebelaukėte?

– Esu labai dėkingas, kad laišką išplatino, nereikėjo pačiam. Realiai laiškas buvo adresuotas frakcijai, bet ką darysi, tokie metodai. Bandė mane apjuodinti, bet, manau, dar labiau žmonėms paaiškino, kokia mano politika, kaip aš viską įsivaizduoju, dėl ko darau.

Mano vykdoma politika nėra orientuota užsitarnauti postą. Sakau, ką galvoju, ir elgiuosi pagal sąžinę, o ne pagal datas. Brendo, brendo ir pribrendo.

– Per tą laiką galbūt dar kažkas atsitiko?

– Atsitiko nakvynės namų tema. Pagrinde Tarybos nariai sužinojome informaciją apie pabrangimą iš spaudos. O turėjome sužinoti iš Administracijos direktoriaus. Sužinojome praktiškai po to, kai direktorius pasirašė sutartį, nors į pirkimų planą buvo įtraukta dar rugsėjo mėnesį. Kartu su tuo veiksmu jis turėjo ateiti į Tarybą ir paprašyti skirti jam papildomai pinigų. Papildomi pinigai turėjo atsirasti strateginiame trimečiame veiklos plane, biudžete. Bet jie neatsirado. Gali interpretuoti – ar artėjo rinkimai ir nenorėjo audrinti žmonių – nežinau, dėl ko taip buvo pasielgta. Bet tai buvo neteisinga.

Pradėjau klausti, kodėl yra toks pabrangimas, kodėl numatytos tokios medžiagos, kokie projektiniai sprendiniai lėmė, paprašiau pateikti priežastis. Bet vietoje atsakymo į mano laišką, kuris buvo adresuotas direktoriui, vėl sulaukiau spaudimo apie griovimą, paskui prasidėjo mano įmonę kišti (Z. Medžidovas dirba UAB „Limega“ – red.). Sako, įmonė, kurioje tu dirbu, dalyvavo konkurse, nelaimėjo ir dėl to tu pyksti.

Mano pareigos išvis nesusijusios, įmonė dalyvauja ir vykdo projektus visoje Lietuvoje. Bet kokiu atveju, aš kreipiausi ne kaip darbuotojas, o kaip Tarybos narys, nes gyniau tą sprendimo projektą, o dabar žmonės klausia: kodėl du milijonai, o tu sakei, 800 tūkstančių? Ar čia normalu? Aš turiu rinkėjams atsakyti į tuos klausimus, nes gaunasi, kad aš juos apgavau.

Esmė yra projekte ir sąmatoje, o ne kas laimėjo.

Pradėjo plakti viską į krūvą, kad mažiau besidomintys Tarybos, frakcijos nariai nebesuprastų, kas iš viso vyksta. Čia tokia tradicinė metodika yra ir tiek.

– Ar ilgai brendo Jūsų sprendimas?

– Ilgai, gal ir anksčiau norėjau pasitraukti, bet buvo rinkimų maratonas. Žinote, politikoje vis tiek turi ieškoti kompromiso. Yra pozicija, opozicija, dažnai apsišpilkuoja. Bet dirbi dėl bendro tikslo, tik skirtingai tą įsivaizduoji.

– Kaip manote, ar dar kas nors iš frakcijos pasuks Jūsų keliu?

– Nežinau, čia kiekvienas pats turi atsakyti į klausimą, ar tenkina toks darbas, ar kitoks.

– Kokią savo ateitį politikoje matote?

– Politikoje būtinai dalyvausiu, nes reikia atsakingos politikos. Turiu priekaištų kai kuriems Tarybos nariams, nenorėdamas vardinti jų pavardžių: pavyzdžiui, užmiega posėdžių metu, atvyksta nepasiskaitę, nepasigilinę į klausimo esmę, gaišina Tarybos narių laiką.

Opozicija turėtų dirbti stipriau, bet yra visiškai pasyvi. Reikalinga konstruktyvi diskusija, reikia kokybiškai argumentuoti, oponuoti, kartais to pasigendame.

Aš ir pats nuo pat rinkimų, kai išrinko, buvau opozicija savo frakcijoje.

– Gal sulaukėte kvietimų iš partijų?

– Nesulaukiau, manau, buvo netikėta. Kas viską seka, mane labiausiai įsivaizduodavo kaip ištikimą Artūro Visocko komandos narį, manau, daug kam buvo netikėta. Ilgai kenčiau, laikiau savy, neleidau į viešumą, bet žmogus tiesiog peržengė ribas. Ir viskas.

– Kaip dabar dirbsite Taryboje?

– Esmė, kad esu prisidėjęs prie koalicijos sutarties rašymo, ten įrašytas ne vienas mano sugalvotas sakinys, pasirašiau ant koalicijos sutarties, visada laikausi savo žodžio, jei kažkas jo nesulaužo, nes žodį duodi vienas kitam.

Daviau žodį rinkėjams, pasirašiau ant koalicinės sutarties ir vadovausiuosi. Jei bus apgavystės ar neatitiks koalicijos sutarties, kaip buvo su Pabalių turgaus situacija, kur neprotingi, neatitinkantys gyventojų lūkesčių sprendimai – balsuosiu „prieš“.

– Jei dabar sulauktumėte kvietimo dirbti vicemeru – ar sutiktumėte?

– Manau, sutikčiau. Vieniems žmonėms postai reikalingi kaip kažkokia padėka arba kaip tylėjimas, kitiems – kad galėtų dirbti, įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, realizuoti idėjas. Jei būtų pasiūlymas dirbti, taip, sutikčiau, bet jeigu pasiūlymas vicemero posto kaip patylėti, tada ne.

– Ar įsivaizduojate bendrą darbą su A. Visocku?

– Viskas priklausytų ir nuo kito žmogaus. Politikoje turi ieškoti alternatyvų, sutarimo. Jei metodai būtų tokie pat, aišku, kad ne. Bet jei yra darbas – tada ok. Jei yra spaudimas, paimk postą ir patylėk – tada kam reikia. Geriau daugiau pasieksiu dirbdamas kaip paprastas Tarybos narys.