Naujausios
Skirdamas bausmę teismas įvertino tai, kad kaltinamasis parodymų patikrinimo vietoje įmonei atskleidė saugumo spragas, vizualiai parodė žingsnius bei papasakojo, kaip jis įsilaužė į platformą ir siuntėsi mokamąją medžiagą.
Atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamasis penkias nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, nusikalto būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, besimokantis gimnazijoje. Šios mokymo įstaigos direktorius auklėtinį charakterizavo teigiamai, kaip kūrybingą, darbštų, dalyvaujantį organizuojant klasės ir gimnazijos renginius, atsakingai vykdantį paskirtus įpareigojimus, nevėluojantį į pamokas.
Teismas už padarytas nusikalstamas veikas vaikiną pripažino kaltu ir jam paskyrė sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo 2 metams. Paskirtos auklėjimo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas dvylikos mėnesių laikotarpiui. Civilinio ieškovo ieškinį teismas patenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė beveik 60 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis įmonei turės sumokėti ir 9 000 eurų už suteiktas advokato paslaugas.
Jaunuolis yra kaltinamas ne tik turto prievartavimu, bet ir neteisėtu autorių ar gretutinių teisių techninių apsaugos priemonių pašalinimu, neteisėtu elektroninių duomenų perėmimu ir panaudojimu, autorių ar gretutinių teisių objekto neteisėtu atgaminimu, padarymu viešai prieinamo internete bei neteisėtu kopijų platinimu, laikymu.
Bylos duomenimis, nusikalstamos veikos padarytos nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio iki 2024 metų gegužės. Sužinojęs apie Indijos Respublikos bendrovės teikiamas mokamas internetines pamokas, jis rado būdą, kaip perimti vaizdo įrašus ir juos parduoti studentams už mažesnį paslaugos mokestį. Aptikęs sistemos spragas, vaikinas pašalino technines apsaugos priemones, saugančias vaizdo pamokų autorines teises, ir, perėmęs neviešus bendrovei priklausančius intelektinės nuosavybės elektroninius duomenis, parduodavo užsienio valstybės bendrovei priklausančią vaizdo medžiagą pokalbių programėlės privačiose grupėse. Klientai už vaizdo įrašus nepilnamečiui atsilygindavo kriptovaliuta.
Kai bendrovės atstovai susisiekė su nepilnamečiu ir pasiūlė jam atskleisti savo tapatybę, nutraukti savo neteisėtus veiksmus bei sudaryti susitarimą, pagal kurį vaikinas gautų kompensaciją, atskleisdamas programinės įrangos saugumo spragas, lemiančias įmonės elektroninių duomenų pažeidžiamumą, jis nesutiko ir iš bendrovės pareikalavo pusę milijono Indijos rupijų (5 500 eurų) išpirkos. Gavęs tokią sumą vaikinas žadėjo nutraukti vaizdo medžiagos platinimą.
Prašytų išpirkų negavęs, apskrities gyventojas dar kartą pareikalavo išpirkos – dabar jau daugiau nei 29 000 eurų. Tokios sumos negavęs, pagrasino parduosiantis visą įmonės duomenų bazę privatiems pirkėjams arba atskleisiantis ją nemokamai.
Esant tokiai situacijai, bendrovė 2024 metų kovą kreipėsi į Lietuvos teisėsaugą dėl šių nusikalstamų veikų.
Bendrovė teismui pateikė 70 tūkstančių eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Teisme kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Sakė, kad visus veiksmus atliko namuose savo stacionariu kompiuteriu, kurį pats susirinko. Neneigė, kad naudojo užsienio bendrovės teikiamą tapatybės slėpimo paslaugą (VPN) tam, jog nebūtų identifikuotas. Vaikinas sakė, kad įsigijo apie 1 000 vaizdo įrašų, laikė laikmenose, kurias vėliau ir konfiskavo policijos pareigūnai. Įrašus pardavė 89 asmenims, parduota medžiaga pirkėjams kainavo nuo 20 iki 30 eurų. Jeigu tokią medžiagą studentai būtų pirkę įmonėje, jiems už medžiagą būtų tekę mokėti apie 400 eurų.
Kaltinamasis paaiškino, kad už pardavimus iš viso uždirbo 500 ar 600 eurų, gautus pinigus panaudojo domeno mokesčiams, apmokėjo už serverį.