Naujausios
„Atsikratyti vadovo yra ir kitų instrumentų“
2001-aisiais Elvyravos pagrindinės mokyklos direktorė Ginta Maziliauskienė laimėjo konkursą vadovauti mokyklai. Tuomet konkurse dalyvavo septyni kandidatai.
Šiandien tokie laikai jau užmiršti. Konkursuose užimti mokyklos vadovo postą dažniausia dalyvauja po vieną pretendentą – iki tol ugdymo įstaigoms vadovavę direktoriai. Jie, surinkę pakankamai balų, ir laimi konkursus.
Tuo tarpu Elvyravos pagrindinės mokyklos, Užvenčio ir Kelmės „Kūlverstuko“ darželių vadovų konkursai neįvyko, nes iki šiol vadovavusios direktorės konkurse dalyvauti nepanoro, o kitų pretendentų neatsirado.
„Gaila šaunaus kolektyvo. Tačiau ryžtis dalyvauti konkurse ir dar penkeriems metams gauti terminuotą darbo sutartį nebenorėjau. Jaučiuosi nesaugi. Praėjusią kadenciją norėjau gauti paskolą iš banko. Nepavyko, nes terminuota darbo sutartis.
Keistas netikrumo jausmas, nors per keliolika vadovavimo metų buvau gerai susipažinusi su kolektyvu. O kaip turi jaustis naujokai? Metai praeina, kol adaptuojasi. Intensyviau padirba porą metų – ir vėl tenka rūpintis, kur dirbs pasibaigus kadencijai. Netikrumo būsena išvargina.
Ministerijos specialistai apie tai turėtų pagalvoti. Juk kiekvienas žmogus nori jaustis saugiai ir stabiliai“, – savo motyvus nedalyvauti konkurse „Šiaulių kraštui“ aiškino G. Maziliauskienė, šiuo metu laikinai einanti direktorės pareigas.
Pedagogės manymu, Savivaldybė yra ugdymo įstaigų steigėja. Jos kompetencijoje ir turėtų būti šių įstaigų vadovų skyrimas ir atleidimas. Kadencijos įvestos tam, kad vadovas per ilgai neužsisėdėtų. Tačiau kadencijos suteikia laikinumo jausmą, nemotyvuoja rūpintis ilgalaike ugdymo įstaigos perspektyva.
O instrumentų atleisti netinkamą vadovą yra ir vietinių. Pavyzdžiui, rajono Taryba gali netvirtinti direktoriaus ataskaitos arba atleisti jį už nepakankamai gerą darbą.
„Kitų profesijų žmonėms nėra kadencijų, nereikia egzaminuotis kompetencijų vertinimo centruose. O mes, pedagogai lyg kokie netikėliai, nuolat egzaminuojami, kontroliuojami“, – stebisi Elvyravos pagrindinės mokyklos direktorė.
Kitų ugdymo įstaigų vadovai taip pat minėjo darbo sudėtingumą, kai ant direktoriaus galvos dešimtys tikrintojų ir kontrolierių, pradedant Maisto ir veterinarijos tarnyba, Darbo inspekcija baigiant savivaldybės specialistais ir tarybos nariais. Todėl daug patogiau dirbti eiliniu mokytoju.
Beje, praėjusių metų pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiek tiek pakeitė tvarką – gerai dirbantiems mokyklų vadovams leidžiama be konkurso pratęsti darbo sutartį dar vienai kadencijai. Tačiau daugelį metų dirbančius mokyklų vadovus tai menkai guodžia.
Be motyvacijos
Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas „Šiaulių kraštui“ patvirtino, jog ne visi iki šių metų sausio pirmosios turėję vykti konkursai užimti ugdymo įstaigų vadovų pareigas įvyko. Be to, kai kurių švietimo įstaigų vadovai pasitraukė nesulaukę kadencijos pabaigos.
Vieni konkursai neįvyko dėl pandemijos, nes pretendentai negalėjo pasitikrinti savo kompetencijų vertinimo agentūroje, kiti – kad nebuvo pretendentų. Ir tai jau ne naujiena. Vadovų trūksta visoje Lietuvoje. Kai kuriuose rajonuose po šešias ugdymo įstaigas visus metus neturi vadovo.
Mokyklų vadovai jau ne trisdešimtmečiai. Turi patirties, todėl juos žemina būtinybė pasitikrinti Nacionalinėje švietimo agentūroje. O ir gavus agentūros patvirtinimą ir laimėjus konkursą, nėra motyvacijos. Ne kažką tenuveiksi per penkerius metus. Ugdymo procesai reikalauja ilgo nuoseklaus darbo.
„Ugdymo įstaigų vadovams reikalavimai keliami gana aukšti, bet žmogus tarsi paliekamas be garantijų, – sako S. Jokubauskas. – Atsakomybės daug. Ypač dabar per pandemiją. Visos nesėkmės suverčiamos mokyklos vadovui. Mokyklos direktorius negali turėti pamokų, todėl jis praranda kvalifikaciją kaip dalyko mokytojas. Daug nesaugumo suteikia ir galimybes apriboja terminuota darbo sutartis. Manau, jog rajono taryba galėtų įvertinti mokyklos vadovo darbą. Jeigu dirba gerai, tegu vadovauja toliau, jei blogai – atleisti.“
Pasak, mokyklų vadovų, daugelis nenori dalyvauti konkurse ir dėl būtinybės įsivertinti Nacionalinėje švietimo agentūroje. Vertinimas ten subjektyvus. Psichologinio pobūdžio. Tokiam egzaminui pasiruošti ar ką nors išmokti – neįmanoma. Daugelis pagalvoja: „O jeigu neišlaikysiu egzamino? Bus nepatogu prieš kolegas ir pavaldinius.“ Todėl geriau iš viso nedalyvauja konkurse.
Dvi stipendijų mokėjimo medalio pusės
Kelmės rajono savivaldybė kiekvienais metais sudaro reikalingų specialistų sąrašą ir jų besimokantiems bei ketinantiems grįžti į rajoną kelmiškių vaikams moka stipendijas. Kai kurie iš rajono biudžeto išmokslinti jaunuoliai ir merginos jau dirba.
Tačiau ar iš jų bus galima išugdyti gerus vadovus – neaišku.
S. Jokubauskas tvirtina, jog stipendijų iš biužeto mokėjimas turi dvi medalio puses. Gerai, kad į rajoną grįžta reikalingi specialistai. Bet neaišku, kaip mokesčių mokėtojų pinigais remiami studentai dirbs, kiek laiko dirbs.
Palyginti su kitais specialistais jie įgyja tam tikras privilegijas. Remiamos jų studijos ir suteikiamas darbas be jokių konkursų ir atrankų. Be to, jaunimas taip pat nori ilgalaikės darbo perspektyvos. Penkerių metų kadencijos ir terminuotos sutartys jų nesužavėtų. Juolab, kad dauguma nori gauti paskolą iš banko ir nusipirkti būstą.
