Naujausios
Vidutinis mokytojo amžius – 50 metų
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Živilė Nakčiūnienė „Šiaulių kraštą“ informavo, jog į pensiją nuo šių metų rugsėjo numato išeiti daugiau nei dvi dešimtys pedagogų.
„Problema, kad nuo šių metų rugsėjo išeina 10 pedagogų iš ikimokyklinių įstaigų ir 15 mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programą, – sakė Ž. Nakčiūnienė. – Reikia įdarbinti naujus pedagogus, reikia jų rasti. Lopšeliai-darželiai tikisi pritraukti absolventų, baigusių ikimokyklinio ugdymo studijas, žinau, jog kalbina ir studentus pradėti dirbti ir toliau mokytis.“
Kokiose miesto mokyklose tenka ieškoti pamainos mokytojams?
„Į pensiją išeina 6 pedagogai iš gimnazijų, 5 pedagogai iš progimnazijų, 3 pedagogai iš specialiųjų mokyklų ir 1 iš pradinės mokyklos. Tarp jų dalykų mokytojai – fizikos, matematikos, lietuvių kalbos, užsienio kalbų“, – vardijo patarėja.
Laisvų darbo vietų skelbimuose būtent šių dalykų mokytojų ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų labiausiai ieškoma. Užimtumo tarnybos duomenimis, įvairių specialybių pedagogams Šiauliuose ir Šiaulių rajone yra apie 40 laisvų darbo vietų.
Šiauliuose situaciją dar gelbėja tai, kad daugiau nei pusė pedagogų – net 60 proc. – dirba nepilnu krūviu. Į pensiją išeinančiųjų krūvį būtų kam pasidalyti.
„Kartų kaita iš dalies sudaro prielaidas didinti darbo krūvį jaunesniems pedagogams, – sako Ž. Nakčiūnienė. – Bet niekas gerų mokytojų į pensiją neveja. Vadovai ir prašo pasilikti, ir išėjusius į pensiją mokytojus kviečia laikinai padirbėti, pavaduoti kolegas ligos atvejais.“
Patarėjos teigimu, neramina, kad ir kitais metais išeinančių į pensiją vėl gali būti panašūs skaičiai.
Šiauliuose mokytojų pasiskirstymas pagal amžių rodo, jog didžiausią dalį sudaro 45–59 metų pedagogai (53,3 proc.) ir palyginti didelė yra 60–64 metų pedagogų dalis – 15 procentų.
„Tendencijos rodo, jog mažėja pedagogų dalis iki 45 metų (jie sudaro 30 proc.), o didėja nuo 60 metų, – sako patarėja. – 2015 metais vidutinis miesto pedagogų amžius buvo 48 metai, o 2020 metais – 50 metų.“
2020 m. spalio 1 d. duomenimis, savivaldybės pavaldumo bendrojo lavinimo mokyklose pagrindinėje darbovietėje pareigas ėjo 1 286 pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai. Jų skaičius beveik visiškai nekinta nuo 2017 metų.
Ž. Nakčiūnienė pabrėžia, jog į pedagogų amžių galima ir kitu kampu pažvelgti – per kvalifikacines kategorijas. Vyresnio amžiaus grupėse daugiau ir mokytojų metodininkų, ekspertų.
„Negalima tikėtis, kad 25 metų jaunas specialistas iš karto kels savo kategoriją, ginsis mokytojo metodininko kvalifikaciją“, – teigia ji.
Šiauliuose didžioji dauguma pedagogų yra vyresnieji mokytojai ir metodininkai ( per 80 proc.). Mokytojų kvalifikacija vis kyla, pavyzdžiui, 2015 metais ekspertų buvo 3,4 proc., o 2020 m. – 4,2 proc. Taip pat didėja ir metodininkų dalis (jie sudaro 44,4 proc,).
Bręsta didelė problema
Šiaulių mokyklų vadovų asociacijos pirmininkė Sigita Malinauskienė, Lieporių gimnazijos direktorė, pasidalijo, jog problemą teko spręsti ir savo mokykloje.
„Dvi anglų kalbos mokytojos išėjo į pensiją, ieškojome, dėjome skelbimus, – sakė direktorė. – Mes suradome, bet žinau, kad kitose mokyklose ypač trūksta chemijos, biologijos mokytojų. Didžiulė problema yra ta, kad gimnazijose reikia moksleivius rengti abitūros egzaminams ir reikia mokytojo su patyrimu.“
„Manau, kad bręsta labai didelė problema, ir kuo toliau, tuo labiau, – teigė S. Malinauskienė. – Kitais metais, pavyzdžiui, mūsų mokykloje į pensiją išeiti galėtų jau net penki mokytojai.“
Ji pabrėžia, jog pedagogų apsisprendimą eiti į pensiją nulėmė ir didžiulė įtampa, patiriama dėl pandemijos sąlygomis įvesto nuotolinio mokymo.
„Manau, jog dėl tokio darbo, kuris mokytojus labai išsekina, turėjo būti mokamos priemokos prie atlyginimų, – sako S. Malinauskienė. – Atskiros mokyklos skyrė, kiek galėjo, Savivaldybė leido, bet sprendimo reikėjo respublikiniu lygiu ir mastu. Kaip dirbsime nuo rugsėjo, dar neaišku. Mokytojai ir mokiniai nori kontaktinio darbo, bet greičiausiai bus taikomas hibridinis mokymas. O nuotoliniam mokymui reikia ir metodinių priemonių, ir naujų kompiuterių.“
„Kiekvienam darbdaviui yra neramu, kai geri specialistai išeina, o dabar dar girdime, kad ir lėšų išeitinėms kompensacijoms ateityje gali nebeduoti, – sakė direktorė. – Vyriausybė grasinasi, kad už ištarnautus metus nebeskirs išeitinių kompensacijų, o tai kelia didelį mokytojų nepasitenkinimą, jog nuvertinamas jų darbas.“
Ji neatmeta, jog mokytojai skuba eiti į pensiją ir dėl to, kad nėra užtikrinti, jog nepasikeis dabartinė tvarka dėl išeitinių kompensacijų.
Nebeskatins išeiti į pensiją?
Išeiti mokytojus į pensiją skatina 2015 metais priimta mokytojų skaičiaus optimizavimo programa, pagal kurią galima gauti iki 6 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacijas, kai išeinama šalių susitarimu. Lėšos išeitinėms tuomet skiriamos ir iš savivaldybių biudžetų, ir iš valstybės biudžeto.
Kiek Šiauliuose dabar reikės lėšų pedagogų išeitinėms kompensacijoms?
„Pateikėme paraišką 134 940 eurų, o gauname tik 21 459 eurų. Tai sudaro 15,9 proc. prašomos sumos. Savivaldybė išeitinėms išmokoms mokėti įsipareigoja skirti ne mažiau kaip vieną trečdalį lėšų sumos, kai jai skiriama valstybės biudžeto lėšų dalis sudaro du trečdalius reikiamos sumos“, – sakė Ž. Nakčiūnienė.
Savivaldybėje tikimasi gauti visą reikiamą sumą, nes Vyriausybė yra pasiūliusi papildomoms mokytojų išeitinėms išmokoms skirti dar 1 milijoną eurų ir bendrą fondą padidinti dvigubai – iki 2 milijonų eurų. Seimas tam jau yra pritaręs.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savo pasisakymuose yra pabrėžusi, kad situacija smarkiai pasikeitė nuo 2015 metų, kai sumanyta papildomai skatinti vyresnio amžiaus mokytojus pasitraukti iš darbo ir taip paspartinti pedagogų kaitą.
„Prognozuojama, kad per keletą metų mokykloms gali trūkti apie 2 700 mokytojų,– sakė ministrė. – Todėl labai atsargiai turime taikyti priemones, kurios skatintų mokytojus palikti mokyklas. Jau kitais metais keisime šio fondo naudojimo principus, nes kai kuriose srityse jau dabar labai trūksta mokytojų ir į tai negalime neatsižvelgti.“
Kaip keis „principus“, kokiomis priemonėmis skatins pensinio amžiaus pedagogus toliau dirbti mokyklose, dar negarsinama.
Muša pavojaus varpais
Šiaulių miesto taryba, liepos 1 dieną, paskutiniame posėdyje prieš atostogas, vienbalsiai priėmė kreipimąsi į Seimą ir Vyriausybę dėl nacionalinės ir regioninės švietimo politikos.
„Yra lygmuo, kuriame mes patys problemų negalime išspręsti, – komentavo situaciją „Šiaulių kraštui“ vicemeras Egidijus Elijošius, kuruojantis švietimo klausimus. – Pedagogų stygiaus problema ne šiandien iškilo – ji yra užprogramuota, o krizes turime valdyti.“
Kreipimusi siekiama atkreipti dėmesį į pedagogų rengimo ir švietimo situacijos problemas Šiaurės Lietuvos regione. Raginama numatyti strategines priemones, skatinančias pedagoginių studijų absolventus tęsti pedagogo karjerą bei formuoti teigiamą požiūrį į pedagogo profesiją.
„Mokytojų trūksta visose Lietuvos mokyklose, labiausiai specialiųjų pedagogų, ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo specialistų bei, žinoma, dalykininkų, ypač STEAM krypties, – akcentuojama kreipimesi. – Vien 2021 m. birželio mėnesį Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje buvo paskelbtos 53 laisvos mokytojų darbo vietos Šiaulių apskrityje, iš jų net 37 – Šiauliuose. Savivaldybės švietimo staigų vadovai ieško 11 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų, 14 mokytojų dalykininkų, 5 švietimo pagalbos specialistų, 2 pradinių klasių mokytojų, 3 profesijos mokytojų.“
Primenamos ekspertų prognozės, kad 5 674 pedagogai, dirbę šalies mokyklose 2020–2021 mokslo metais, per 4 metų laikotarpį išeis į pensiją. Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, pedagogų bendruomenė sensta, ją papildo vis mažiau jaunimo.
„Mokytojai, baigę studijas Vilniaus ar Kauno universitetuose, į regionų mokyklas atvyksta retai, – pabrėžia Šiaulių miesto taryba. – Apie 80 proc. Šiaurės Lietuvos švietimo sistemos žmonių yra baigę pedagogikos studijas Šiauliuose, o kaimų mokyklose didžiųjų universitetų absolventų likę tik vienas kitas, ir tai iš vyresnės kartos. Nors mokytojų rengimui Lietuvoje keliama be galo daug reikalavimų, finansavimas yra vis dar nepakankamas.'
Atkreipiamas dėmesys, jog šiemet Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) ugdymo mokslų krypčiai skirta vos 70 studijų krepšelių: 20 studijų krepšelių skirta specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų (nors šių specialistų poreikis tik didės dėl įtraukiamojo ugdymo plėtojimo), 20 – pradinio ir ikimokyklinio ugdymo studijų programai, po 15 – muzikos pedagogikos ir dalyko pedagogikos studijų programoms. Nė vieno valstybės finansuojamo krepšelio neskirta kūno kultūros ir sporto pedagogams rengti.
Todėl prašoma padidinti kvotas VU ŠA vykdomoms ugdymo mokslų krypties studijų programoms ir skirti daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų. Taip pat skirti finansavimą pedagogų persikvalifikavimui, papildomos kvalifikacijos įgijimui bei pedagoginės kvalifikacijos įgijimui įvairias kryptis baigusiems absolventams.
