Naujausios
Dėl rusų kalbos problemų nekyla
Dalis ukrainiečių vaikų yra rusakalbiai. Dalis šneka ukrainietiškai, bet puikiai moka ir rusų kalbą. Tačiau dėl komunikacijos problemų nekyla. „Pradinių klasių mokytojos – tos kartos, kuri dar buvo mokoma rusų kalbos mokykloje. Tad su ukrainiečių vaikais puikiausiai susišneka, – pasakoja Kelmės „Kražantės“ progimnazijos direktorė Laima Simėnienė. – Dalykinėje sistemoje taip pat problemų nėra. Progimnazijoje šiuo metu mokosi šeši ukrainiečių vaikai: penki pradinukai ir viena šeštokė. Vaikai – labai motyvuoti, stiprūs, matematikos žiniomis lenkia mūsiškius. Uždavinius tiesiog gliaudo kaip riešutus. Puikiai integruojasi. Viena mergaitė jau dalyvavo ir skaitovų konkurse. Vienas berniukas lankys sporto mokyklą. Jie stebisi, kad pas mus mokiniams – tiek daug laisvės. Sako: „Mes šitaip koridoriais nebėgiojame.“
Daugelis „Kražantės“ progimnaziją lankančių ukrainiečių savo tėvynėje mokėsi privačiose mokyklose. Prancūzų mokyklą lankiusiai dukrai mama ir Lietuvoje samdo korepetitorių.
Progimnazijoje vaikai lanko visas pamokas kartu su vietos mokiniais. Nelanko tik tikybos ir etikos.
Tačiau papildomai turi penkias savaitines lietuvių kalbos pamokas. Lietuvių kalbos juos moko Irena Kasparavičienė. Atskirose klasėse besimokantiems ukrainiečių vaikams labai smagu sueiti į vieną būrį, pasikalbėti apie tai, kas jiems artima ir suprantama. Anksčiau į pamokas ateidavo ir mamos. Dabar jos turi galimybę kalbos mokytis Kelmės profesinio rengimo centre, kur visuomeniniais pagrindais šio darbo ėmėsi mokytoja Dalia Griškevičienė.
Apie tai, jog kalbos barjeras vaikams neegzistuoja pasakoja ir Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos direktorius Albertas Pumuptis: „Vaikai labai greitai susidraugauja. Jie susišneka gestais, judesiais. Kaip mat pramoksta lietuviškų žodžių, mūsų vaikai – rusiškų. Be to, pasinaudoja vertimų programėlėmis planšetiniuose kompiuteriuose. Kasdien po valandą mokomi ir lietuvių kalbos.“
Užvenčio gimnazijoje kol kas daugiausia ukrainiečių mokinių: trys gimnazijoje ir šeši šios gimnazijos Vaiguvos skyriuje. Mat, Užventyje savo būstą nuo karo bėgančioms mamoms užleido viena šiaulietė, Vaiguvoje priglaudė vietos verslininkas.
A. Pumputis taip pat akcentavo, kad ukrainiečių vaikai labai gabūs matematikai ir kitiems tiksliesiems mokslams.
Be mamos
Visi į Kelmės rajoną atvažiavę vaikai atvyko su mamomis. Tačiau vieną mergaitę į Kelmę, pas močiutę atvežė Londone dirbantis lietuvis tėvas. Ukrainietė jos mama į Lietuvą neatvyko. Ji prižiūri ūkį ir padeda savo tėvynainiams – gamina valgį kariuomenei.
Pasak „Kražantės“ progimnazijos direktorės Laimos Simėnienės, mergaitė – saugi, tačiau psichologiškai nekaip jaučiasi, nes šalia nėra mamos. Be to, ji nekalba lietuviškai, nors turi Lietuvos pilietybę.
Švietimo ministerija jai neskiria papildomo krepšelio kaip kitiems Ukrainos vaikams, nes mergaitė – ne Ukrainos pilietė, nors ten gyvena nuo pat gimimo.
Kaip informavo savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas, už kovo mėnesį savivaldybė gavo 4000 eurų papildomų lėšų Ukrainos vaikų ugdymui. Pasak jo, su pagalba ukrainiečiams susiję teisės aktai vėluoja. Problemų kyla ne tik ugdymo įstaigoms, bet ir karo pabėgėlius priglaudusioms šeimoms. Pasitaiko atvejų, kai šeimininkas jau neišgali tiek ilgai remti atvykėlių, tuomet juos apgyvendina savivaldybė. Profesinio rengimo centro bendrabutyje gyventojų ukrainiečių daugėja.
Atitolinti mintis apie karą
„Mamos į vaikų kuprines įsidėjo tik valgio ir gėrimo kelioms dienoms, kol pabėgs nuo karo siaubo, – pasakoja Pakražančio gimnazijos direktorė Raimonda Blužienė. – Nupirkome mokymo priemonių, vaikams davėme planšetes ir interneto korteles, kad galėtų prisijungti prie elektroninių vadovėlių. Pabendrauti.“
Mokymo priemonių krepšelius ukrainiečių vaikams nupirko ir kitos mokyklos.
Šiuo metu rajone apsistojo apie 130 ukrainiečių, tarp jų 40 vaikų. Daugiau negu pusę jų apgyvendino privatūs žmonės, kitą dalį – savivaldybė.
Gyventojai ir ugdymo įstaigos bei visuomeninės organizacijos labai daug padeda nuo karo pabėgusioms šeimoms ir jų vaikams. Norima bent kiek palengvinti jų dalią ir praskaidrinti nuotaiką.
Antai Kerkasiuose, ištuštėjusioje sodyboje, apsigyvenusioms mamoms ir jų vaikams Pakražančio gimnazijos direktorės pavaduotoja nuvežė malkų, mokyklos bendruomenė parūpino skalbyklę, šaldytuvą ir kitos buities technikos. Vėliau malkomis atvykėles aprūpino seniūnija. Ir pačios moterys stengiasi gyventi šviesiau, išsitapetavo, atsinaujino namelio patalpas.
Užventyje, Vaiguvoje ir kitose mokyklose ukrainietės mamos pakviestos į Motinos dienos minėjimą.
Kelmės profesinio rengimo centro bendrabutyje šiuo metu gyvena apie 20 mamų ir vaikų. Kiekviena šeima turi atskirą kambarį su tualetu ir praustuvu, kartais ir atskiru dušu. Kiekviename aukšte yra bendros virtuvės, kur moterys gali gaminti valgį.
Jau porą kartų profesinio rengimo centro autobusu jos su vaikais buvo nuvežtos į Budraičiuose esantį Profesinio rengimo centro baseiną. Kartu su centro mokytojais šventė lietuviškas ir provoslavų Velykas.
„Žmonės neabejingi ukrainiečių tragedijai, – sako Profesinio rengimo centro direktorius Mindaugas Čerkauskas. – Poliklinika „Vita sana“ pasirūpina jų sveikata. „Kelmynės“ kavinės savininkė mamoms atvežė bulvių, „Etovio“ įmonė dovanojo santechnikos įrenginių, kad būtų pakeisti nusidėvėję. Tytuvėnų piligrimų centras padovanojo kėdžių ir stalų, drabužiais bei maistu padėjo maltiečiai ir samariečiai. Padeda ir mokytojai bei miesto gyventojai. Antai vienas kelmiškis berniukui dovanojo dviratį. Kiti dovanoja baldų. Į aukų dėžutę surinkome 500 eurų būtiniausiems atvykėlių poreikiams. „
Vieni integruojasi, kiti išvyksta namo
Girnikuose ūkininkaujančio Algimanto Vaupšo ūkyje įsidarbino dvi ukrainietės. Ukrainoje viena iš jų dirbo pardavėja, kita augino mažylį. „Rimtos darbininkės, – džiaugiasi A.Vaupšas. – Dirba prie daržovių sandėlyje. Mielai darbuojasi ir laukuose. Gyvena Užventyje. Į Girnikus rytais atvažiuoja mašinėle. Kolektyve greitai pritapo. Daugelis darbininkų moka rusiškai. Ir jos įsipareigojo kasdien išmokti bent po keletą lietuviškų žodžių.“
„Kražantės“ progimnazijos direktorė Laima Simėnienė taip pat pastebi, jog kelios progimnazijoje besimokančių vaikų mamos jau taip pat susirado darbo Kelmėje. Viena įsidarbino grožio salone, kita pieninėje, trečia ketino eiti į pokalbį dėl darbo.
Dvi Profesinio rengimo centro bendrabutyje gyvenančios moterys dirba Ukrainoje nuotoliniu būdu. Viena veda pamokas, kita tvarko bendrovių finansus.
Su darbo dar neturinčiomis buvo susitikę Užimtumo tarnybos specialistai.
Tačiau nepaisant lietuvių dėmesio ir globos daugelis tiek vaikų, tiek suaugusiųjų čia gyvena laikinumo jausmu. Kasdien kartoja: „Norėtumėm namo. Greitai viskas nurims ir grįšim.“
O viena močiutė, į Lietuvą atvykusi su dukra ir jos vaikais, kiek pagyvenusi Pakražančio seniūnijoje užsispyrė grįžti namo. Sakė: „Noriu mirti savo tėvynėje.“ Ir išvyko į karo siaubiamą tėvynę...
