Naujausios
Prašymai į mokyklas – per elektroninę sistemą
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė spaudos konferencijoje pranešė, kad Šiauliai nebelauks, kada šalyje bus sukurta vieninga priėmimo į mokyklas elektroninė sistema ir jau nuo kovo 1 dienos paleis savo elektroninį registrą. Šiais metais turėjo būti paleista tokia sistema visoje šalyje, tačiau projekto pabaiga nukelta dvejiems metams. Šiam laikotarpiui Šiauliuose nuo šių metų bus naudojama tarpinė elektroninė sistema.
Taigi jau nuo kovo 1 dienos 8 valandos visi prašymai į gimnazijas, progimnazijas, pradines mokyklas bus pateikiami tik per elektroninę sistemą. Aktyvi elektroninė nuoroda, per kurią patenkama į sistemą, bus skelbiama Savivaldybės ir visų mokyklų interneto svetainėse. Ten atsiras informacinė medžiaga, vaizdo filmukai apie tai, kaip reikia pildyti ir pateikti prašymus, dažniausi klausimai ir atsakymai. E. Minkuvienė žadėjo, kad nebus pamiršti ir tie tėveliai, kurie galbūt neturi galimybių arba įgūdžių pateikti elektroninį prašymą. Jiems padės mokyklose specialiai tam paskirti darbuotojai. Tėvams reikės nueiti į bet kurią mokyklą, atnešti popierinį prašymą ir jiems padės sukelti duomenis į elektroninę sistemą.
Švietimo skyriaus vedėja tikino, kad nauja tvarka ne tik bus patogesnė, bet ir mažins administracinę naštą tiek Švietimo skyriaus valdininkams, tiek mokykloms.
Nori ne į teritorinę mokyklą – tik į laisvas vietas
E. Minkuvienė priminė, kad priėmimas į mokyklas vyksta teritoriniu principu. Mokyklai miesto Tarybos sprendimu priskirtoje teritorijoje gyvenantis moksleivis turi pirmumo teisę joje mokytis.
Tėvai vaikui gali rinktis ir kitą mokyklą, tačiau tai nereiškia, kad jis į tą mokyklą ir pateks. Pasirinktoje neteritorinėje mokykloje mokinys galės pretenduoti tik į laisvas vietas. Žinoma, jei tokių liks, priėmus priskirtoje teritorijoje gyvenančius vaikus.
Skyriaus vedėja akcentavo, kad teritorinis principas netaikomas priimant į specialiųjų poreikių mokyklas. Taip pat renkantis „Santarvės“ mokyklą, kurioje mokosi tautinių mažumų vaikai, Sporto gimnaziją, nuotoliniam mokymuisi į S. Daukanto, „Saulėtekio“ gimnazijas ir „Sandoros“ progimnaziją ar šeimose ugdomiems vaikams. Šiais atvejais tėvai galės pateikti įprastus rašytinius prašymus šiose mokyklose, o ne per elektroninę sistemą.
Prašymo pateikimo data nebesvarbi
Priėmimas į mokyklas prasidės kovo 1 dieną ir truks iki rugpjūčio 31 dienos. Visas šis laikotarpis skirstomas į atskirus etapus.
Pirmiausia nuo kovo 1-osios iki mėnesio pabaigos priimami prašymai į specialios krypties ugdymo klases – dailės, muzikos, katalikiškas ir panašiai. Šiems mokiniams netaikomas teritorinis priėmimo principas, tačiau teks įveikti atranką pagal specialiuosius kriterijus. Balandžio 10 dieną šie moksleiviai jau turės atsakymus, ar priimti į minėtas klases.
Nuo kovo 1-osios iki balandžio 15 dienos priimami prašymai į teritorines mokyklas. Kadangi sistema yra susieta su gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo registru, pateikus prašymą jis automatiškai bus nukreipiamas į tą mokyklą, kurios teritorijoje vaikas gyvena.
Tačiau jei tėvai pavėluos pateikti prašymą, moksleivis neteks pirmumo teisės patekti į teritorinę mokyklą ir tai padaryti galės tik tokiu atveju, jei po balandžio 15 dienos joje liks laisvų vietų.
Švietimo skyriaus vedėja atkreipė dėmesį, kad klasių ir moksleivių skaičių mokyklose jau patvirtino miesto Taryba. Gali būti, kad prašymų bus pateikta daugiau, nei teritorinė mokykla gali priimti moksleivių. Tuomet pirmumo teisę įgis tie vaikai, kurie ilgiausiai gyvena mokyklai priskirtoje teritorijoje. Naujovė – prašymo pateikimo data nebeturės įtakos.
Jei vaiko gyvenamoji vieta toje teritorijoje deklaruota trumpiau nei vienerius metus, deklaraciją gali tekti pagrįsti.
Galiausiai nuo gegužės 20-osios iki pat mokslo metų pradžios bus pradėti vertinti prašymai į likusias laisvas vietas mokyklose, nors juos teikti galima nuo pat priėmimo pradžios. E. Minkuvienė pabrėžė, kad prašymai bus surikiuoti pagal prioritetus. Pirmiausia bus tenkinami vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais norai. Toliau pirmumo teisę turės tie, kurių broliai ar seserys mokosi pageidaujamoje mokykloje. Prioritetu tampa net tėvų pavėlavimas pateikti prašymą į teritorinę mokyklą ar nepasirinkimas ugdymo įstaigos. Kiti prioritetai – mokiniai, kurie jau mokosi kitose miesto bendrojo ugdymo mokyklose, gyvena miesto teritorijoje, negyvena miesto teritorijoje, tačiau mokosi miesto mokyklose, pagal susitarimą gyvenantys 6-iose Šiaulių rajono gyvenvietėse.
Norimos mokyklos teritorijoje turi gyventi metus ir ilgiau
Švietimo skyriaus vadovė akcentavo, kad nuo šių metų nebebus svarbi prašymo pateikimo data. Vaikai į mokyklas bus priimami pagal išvardytus prioritetus. Prašymuose tėveliai galės nurodyti dvi neteritorines mokyklas, į kurias norėtų leisti savo vaiką. Į vieną nepatekus, laisvų vietų būtų ieškoma kitoje. O jei nepatektų nei į vieną iš dviejų, tuomet tėvai būtų kviečiami elektroninėje sistemoje peržiūrėti ir rinktis mokyklą, kur jam išsiskleis visos laisvos vietos.
„Galiu patikint, kad nėra buvę, jog Šiauliuose vaikai liktų be mokyklos. Randame tų vietų. Mokyklos, jų fiziniai pastatai yra pajėgūs aptarnauti tikrai nemažą skaičių mokinių. Tačiau yra tam tikrų nusivylimų, kai norima patekti į konkrečią mokyklą, o nepavyksta. Gyvenime taip yra, būna tokių nusivylimų“, – sakė E. Minkuvienė.
Ji įsitikinusi, kad naujoji sistema padės išvengti eilių, tėvams nebereikės skubėti pateikti prašymus jau pirmą dieną, turės laiko apsispręsti.
Paklausus, kodėl priimant vaiką į teritorinę mokyklą pasirinko net vienerių metų gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimą vedėja aiškino: „Mokyklos teritorija apibrėžiama pagal tai, kiek galėtų priimti mokinių. Vieneri metai – saugumo rodiklis. Miestas, tvirtindamas teritoriją atskaitos tašku, ima lapkričio 1 dienos registro duomenis. Bus tokių atvejų, kad ir trumpiau toje teritorijoje gyvenę vaikai galės joje mokytis. Bet yra mokyklų, į kurias vaikai labai nori patekti. Mokiniai toje teritorijoje deklaruoja savo gyvenamąją vietą vien tam, kad galėtų ten patekti. Dėl šito atvejo, jei staiga teritorijoje tankis padidėja, kad galėtume apsidrausti.“
Jei atvyktų mokinių iš užsienio ar kitos savivaldybės, yra svarstoma, ką galima vaikui pasiūlyti: arba jo gyvenamojoje teritorijoje esančią mokyklą, arba artimiausią. Po rugsėjo 1 dienos mokykla galės priimti atvykusį mokinį, jei bus neviršytas Vyriausybės nustatytas maksimalus dydis: pradinėse klasėse 24, vyresnėse – 30 mokinių. Šiauliai nusistatė vidurkį, pasilikdami vietų mokslo metų eigoje atvykstantiems į miestą gyventi mokiniams.
Iš rėkyviškių atimta teisė
Prieš mėnesį miesto Taryba perskirstė mokykloms priskirtas teritorijas ir Rėkyvos progimnaziją baigusius mokinius toliau mokytis nukreipė į „Saulėtekio“ gimnaziją. Daugelis nepatenkintų tėvų ketino ieškoti galimybių deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą miesto centre, kad galėtų lankyti centro gimnazijas. Tačiau ir čia jiems sudarytos kliūtys – centre jie būtų deklaruoti trumpiau nei metus. Ar tai reiškia, kad jie nepatektų į centro gimnazijas?
„Ne, nebent tai būtų mokykla, kuri turi daug laisvų vietų“, – nukirto vedėja.
Dar iki šių mokslo metų baigę Rėkyvos gimnaziją mokiniai tolimesniam ugdymui rinkdavosi vieną iš trijų centro gimnazijų. Nuo ateinančių mokslo metų iš jų tokia pirmumo teisė atimta. Praplėtus mažiausią mokinių skaičių turinčiai „Saulėtekio“ gimnazijai priskirtą teritoriją Rėkyvos rajonu ir atėmus galimybę rėkyviškiams persikelti gyvenamąją vietą į norimoms centro gimnazijoms priskirtas teritorijas, šįmet planuojama, jog „Saulėtekis“ surinks net 4 pirmas gimnazijos klases, o iki šiol kasmet vos surinkdavo tris. O gimnazistų skaičius pagaliau perkops per 300. Ar šie planai pasitvirtins, parodys rugsėjo 1-oji.
