Naujausios
Nominantas – „Viestarto“ vadovas
Ilgamečiam pučiamųjų orkestro „Viestartas“ vadovui Vytautui Lukošiūnui Garbės piliečio vardas suteiktas už Pakruojo vardo garsinimą, svarų indėlį į rajono kultūrinį gyvenimą, jaunųjų muzikantų ugdymą bei kūrybišką vadovavimą pučiamųjų instrumentų orkestrui.
V. Lukošiūnas orkestrui pradėjo vadovauti dar tada, kai šis neturėjo savo pavadinimo – 2003-aisiais.
Žiemgalių kunigaikščio Viestarto vardu orkestras pasivadino po penkerių metų – netrukus po to, kai pelnė nominaciją „Naujai suspindusi žvaigždė“ ir buvo apdovanotas Lietuvos liaudies kultūros centro prizu „Aukso paukštė“.
Dar po penkerių metų pakruojiečiai Lietuvos pučiamųjų orkestre laimėjo „Grand prix“ apdovanojimą.
Per savo gyvavimo metus „Viestartas“ nėra praleidęs nei vienos Dainų šventės, yra pelnęs daugybę įvairių apdovanojimų, dalyvavęs įvairiuose festivaliuose.
Prieš 15 metų Pakruojyje pirmą kartą buvo surengta Šiaurės Lietuvos vaikų ir jaunimo pučiamųjų orkestrų šventė „Vario dūdos“, kuri tebevyksta iki šių dienų.
2013 metais „Viestartas“ Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate laimėjo „A“ kategorijos čempionų titulą.
Vadovo V. Lukošiūno iniciatyva yra organizuojamos tobulėjimo ir poilsio vasaros stovyklos, kolektyvas bendradarbiauja su kitais pučiamųjų orkestrais ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Repeticijos karantino metu – sunkiai įgyvendinamos
„Šiaulių krašto“ su garbingu titulu pasveikintas orkestro vadovas apgailestavo, kad karantino metu nepavyksta normaliai repetuoti su kolektyvu.
„Jau pasiilgome normalių repeticijų. Bandėme repetuoti visi kartu, tačiau tai beveik neįmanoma ir dėl vėluojančio garso, ir dėl interneto nesklandumų. Todėl mėginam kažkiek dirbti individualiai, tačiau tai nėra tikras darbas. Tokios darbo sąlygos orkestrui – „peilis“, – dėl per karantiną nukenčiančios darbo kokybės išgyveno „Viestarto“ vadovas.
Jo manymu, ši priverstinė pertrauka tikrai turės pasekmių orkestrui, nes vėl teks dirbti ne vieną mėnesį, kol atsistatys turėtas įdirbis ir bus nušlifuota tai, ką kiekvienas yra išmokęs.
Dar V. Lukošiūnas apgailestauja, kad „nuplaukė“ kovo mėnesį Panevėžyje turėjęs vykti XX Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatas. Jam kolektyvas ruošėsi itin kruopščiai, daug dirbo ir tikėjosi pelnyti gerų rezultatų, deja, kortas sumaišė lyg iš dangaus nukritusi situacija.
Vadovas pasidžiaugė, kad jam gana nesunkiai pavyksta suburti orkestro kolektyvą, kuriame šiuo metu yra 25 muzikantai ir didžioji jų dauguma – moksleiviai, pradedant pradinukais ir baigiant abiturientais.
„Tik keli mokiniai lanko muzikos mokyklą. Visi kiti ateina „žali“, net nelaikę instrumento rankoje. Tačiau pamažu, maždaug per dvejus metus, jiems pavyksta įsilieti į kolektyvą ir tapti pilnaverčiais jo nariais. O man net geriau dirbti su tais, kurie pradeda nuo muzikos abėcėlės.
Daugelis muzikantų pas mus groja ne vienerius metus. Mes esame lyg šeima. Būna, kad kas nors išeina, bet po kurio laiko, žiūrėk, vėl sugrįžta. Smagu, kad pavyksta juos sudominti ir kad pasiteisina „saldainio“ principas“, – redakcijai sakė saviveiklinio pučiamųjų orkestro dirigento ir profesionalaus atlikėjo kvalifikaciją Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje įgijęs ir nemenką pedagoginį stažą turintis orkestro vadovas V. Lukošiūnas.
Vadovas sakė sulaukęs oficialaus rašto apie gautą nominaciją ir pasijuokė, kad, deja, visi sveikinimai vyko nuotoliniu būdu.
Knygoje – mokyklos istorija
Pakruojiečiams ne mažiau žinomas ir istorijos mokytojas ekspertas Vidutis Skirmantas, kuriam Garbės piliečio titulas suteiktas už Pakruojo krašto istorijos puoselėjimą, jaunųjų kraštotyrininkų ugdymą, Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos muziejaus edukacinių veiklų vykdymą bei projektų įgyvendinimą, aktyvią visuomeninę veiklą.
Ne vieną apdovanojimą už pedagoginę bei aktyvią visuomeninę veiklą pelnęs V. Skirmantas prieš kelerius metus, „Atžalyno“ gimnazijai švenčiant 70-ąjį jubiliejų ir 165-ąsias mokyklos įkūrimo metines, žmonai Joanai talkinant, parašė mokyklos istoriją „Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija. Praeitis ir dabartis“.
Muziejaus vadovo V. Skirmanto knygoje – mokyklos istorija, praturtinta dokumentais, fotografijomis, buvusių mokytojų bei moksleivių prisiminimais.
Medžiagą knygai istorikas rinko beveik septynerius metus. Abu su žmona jie lankėsi archyvuose, rinko žmonių, susijusių su mokykla, atsiminimus.
Mokyklos muziejuje – istorija ir dabartis
V. Skirmantas redakcijai pasidžiaugė gavęs tokį savo darbo įvertinimą ir prisipažino sveikinimų sulaukęs ir telefonu, ir internetu.
Nuo 1972 metų „Atžalyno“ gimnazijoje dirbantis pedagogas nuo 2009 metų vadovauja paties įkurtam mokyklos istorijos muziejui.
„Iki jo atidarymo teko kelerius metus plušėti renkant medžiagą. Ją berenkant, išaiškėjo, jog nėra jokios apibendrintos spausdintos medžiagos apie šią gimnaziją, o sudegusioje buvusioje pradinėje mokykloje ugnis prarijo ir archyvą. Tad teko pradėti nuo nulio.
Kreipiausi į Šiaulių, Kauno, Vilniaus archyvus, į kolegas, pažįstamus ir taip po kruopelę surinkome pradinę medžiagą muziejui“, – redakcijai sakė istorikas.
Šiandien muziejus – jau kur kas turtingesnis. Jame – daug darbų ne tik apie mokyklą, bet ir apie Pakruojo apylinkes, ekspedicijų metu surinkta medžiaga, netgi sukurti dokumentiniai filmai apie buvusius mokytojus. Kai kurių iš jų – jau nebėra.
Medžiaga apie Pakruojo rajono žydus, 10 metų mokykloje rengiamų amatų dienų tradicijos, susitikimai su menininkais, garbių svečių, tarp jų – ir šalies prezidentų, vyskupo, užsienio šalių ambasadorių bei užsienio delegacijų atsiliepimai apie muziejų – tai tik nedidelė jo eksponatų dalis.
Muziejuje yra rengiamos istorinės pažinimo pamokos, knygų aptarimai, rašomas mokyklos metraštis.
Istorikas pripažįsta, jog dabar, kai mokykloje ugdomi tik gimnazistai, į ją atėję iš kitų ugdymo įstaigų, sudominti juos istorija yra sunkiau nei „užsiauginti“ nuo pradinių klasių.
Regalijos laukia karantino pabaigos
Kol kas garbės piliečio regalijos – dailininkės Vitalijos Micienės sukurti specialūs ženklai „Pakruojo krašto garbės pilietis“ – šių metų nominantams dar neįteikti.
Savivaldybės atstovų teigimu, dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino kol kas net nėra aišku, kada tai bus galima padaryti.
Paprastai krašto garbės piliečiai yra pagerbiami kurios nors valstybinės šventės metu. Šiemet nominantų pagerbimo ceremonija planuota Pakruojo šventės metu, kuri turėjo būti surengta rugpjūčio pabaigoje.
„Dėl susiklosčiusios situacijos neaišku, kada galėsime turėti iškilmingą pagerbimo renginį. Jis vyks, kai situacija nurims ir bus jau galima organizuoti renginius“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Pakruojo mero padėjėja Simona Lipskytė.
Pirmasis Garbės pilietis Pakruojo rajone išrinktas 1995 metais. Šis titulas skirtas Pakruojo rajone, Pašvitinio valsčiuje, gimusiam, JAV lietuvių išeivijos veikėjui Broniui Nainiui.
Tačiau garbės piliečiai rinkti ne kasmet. 2011 ir 2020-aisiais metais Garbės piliečio titulas suteiktas dviem kraštui nusipelniusiems žmonėms.
