Naujausios
Už ką 1,5 metų mokėjo koncesijos mokestį?
Administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje aiškino, kad nors koncesijos sutartis su „Pramogų sala“ buvo pasirašyta 2006 metų birželį, koncesija pradėta skaičiuoti tik nuo tada, kai arenos operatoriui buvo perduotas turtas. O tai įvyko tik 2007 metų gruodį. Kodėl tuos pusantrų metų buvo mokamas koncesijos mokestis, direktorius paaiškinti negalėjo, žadėjo pasigilinti. Jis tuos pusantrų metų vadino investicijų laikotarpiu, tačiau kokių – neįvardijo.
Vėliau gavome informaciją, kad tuomet dar vadinto Aukštabalio multifunkcinio komplekso koncesijos mokestis buvo mokamas pagal 2006 metų birželio 8 dieną pasirašytą koncesijos sutartį. 2006 metais Savivaldybė už pusmetį sumokėjo 205,6 tūkstančio litų (beveik 60 tūkstančių eurų) koncesijos mokestį. O už 2007 metus – 782386 litų (beveik 226,8 tūkstančio eurų). Už ką buvo skaičiuojamas koncesijos mokestis pusę 2006 metų ir visus 2007 metus, jei turtas „Pramogų salai“ perėjo tik pastarųjų metų gruodį, Savivaldybės atstovai nepaaiškino.
Koncesija apaugo paslaugų pirkimais
Administracijos direktorius tikino, kad Šiaulių arenos koncesijos sutartis su viešąja įstaiga „Pramogų sala“ baigiasi 2022 metų gruodį. Jis aiškino, kad rengiamasi skelbti naują konkursą, tačiau jau dabar aišku, kad procesas gali užtrukti iki pusantrų metų, nes Koncesijos įstatyme numatytos sudėtingos procedūros.
Anot A. Bartulio, potencialiems koncesijos konkurso dalyviams svarbu gauti informaciją apie Šiaulių arenos techninę būklę. Savivaldybė paskelbė konkursą arenos pastato techninės būklės įvertinimo paslaugai pirkti ir jau turi laimėtoją – vilniečių bendrovę „Kiwa Inspecta“. Ši įmonė jau šią savaitę imsis vertinti arenos pastato būklę. Ši paslauga Savivaldybei kainuos apie 5 tūkstančius eurų.
Būsimas koncesijos konkursas apauga ir daugiau pirkimų. Savivaldybė taip pat už 6 tūkstančius eurų nupirko ekonomines konsultacijas. Kaštų naudos analizės metodiką, projekto įvertinimą atliks kita Vilniaus įmonė UAB „Peritus spendimai“ už kiek daugiau nei 6 tūkstančius eurų.
Savivaldybės planuose – dar vienas pirkimas, susijęs su arenos koncesija. Tai teisinės paslaugos. Iš teisininkų bus prašoma ne tik konsultuoti, bet ir parengti visus konkursui reikalingus dokumentus.
Po visų parengiamųjų darbų, greičiausiai rugsėjo mėnesį, miesto Tarybos bus prašoma leisti skelbti Šiaulių arenos koncesijos konkursą.
Potencialūs koncesininkai
A. Bartulis priminė, kad 2018 metais miesto Taryba pakeitė koncesijos sutartį ir panaikino galimybę pratęsti ją su dabartiniu arenos operatoriumi, nes norėta „visai kito kokybiško lygmens koncesinių santykių“.
„Ar būtų galima pasiekti miestui finansinės naštos sumažinimo arba visiško panaikinimo. Iki sutarties pakeitimo mokėdavome po 215 tūkstančių eurų per metus koncesijos mokesčio, kai šiandien yra savivaldybių, kurios ne tik nemoka koncesijos mokesčio, bet jį gauną. Tokį lūkestį mes taip pat puoselėjame“, – sakė Administracijos vadovas.
Jis atskleidė, kad jau planuojama antra konsultacija su potencialiais rinkos dalyviais. Vadovas sakė, kad šalyje yra 6–8 įmonės, kurios galėtų tarp savęs konkuruoti, nes tik konkurencinėje kovoje galima tikėtis, kad bus išrinktas stipriausias, daugiausiai idėjų turintis koncesininkas.
Kaip atsirenka potencialius koncesininkus? Potencialūs dalyviai yra tie, kurie prisistatė Savivaldybei, nes juos domina Šiaulių arena. Paprašytas įvardinti A. Bartulis paminėjo Kauno arenos valdytoją, UAB „Infrastruktūra“, kuri per kitas bendroves valdo „Švyturio“ areną Klaipėdoje, kitus didelius kultūros ir sporto objektus.
Prašo bendruomenės atsiliepimų
Administracijos direktorius kreipėsi į miesto bendruomenę, prašydamas atsiliepimų, kokių lūkesčių iš Šiaulių arenos dar galima išspausti.
„Jūs matėte 15 metų arenos veiklą, koncesininko darbą. Tie, kurie mato, kad kažkas galėjo būti geriau padaryta, arba kokių lūkesčių dar galima tikėtis, prašytume teikti pasiūlymus, kaip tą pastatą būtų galima geriau įveiklinti“, – kvietė A. Bartulis.
Koncesijos laikotarpis šį kart bus sutrumpintas iki 5 metų. Administracijos vadovas mano, kad arenos pastato būklė nėra prasta, didelės investicijos jo remontui ar renovacijai nėra reikalingos, todėl nereikalingas ir ilgas laikotarpis, kad investicijos atsipirktų. Direktorius spėja, kad po 5 metų situacija jau gali būti kitokia ir tada jau bus skelbiamas konkursas ilgesniam laikui.
Pandemijos sąlygomis arena neša pelną
Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybė per metus „Pramogų salai“ moka 160 tūkstančių eurų koncesijos mokestį, prie kurio dar pridedama kelių tūkstančių indeksavimo suma. Nors jau pusantrų metų pandemijos sąlygomis kultūros ir pramogų rinkoje tvyro stagnacija, viešoji įstaiga dirba pelningai. Už 2020 metus ji uždirbo per 4 tūkstančius pelno, kuriuo pagal atnaujintą sutartį perpus pasidalijo su Savivaldybe.
A. Bartulis pastebėjo, kad „Pramogų sala“ pelningai dirbo ir itin griežtais karantino reikalavimais suvaržytą šių metų pirmąjį ketvirtį. Greičiausiai prie šių rezultatų prisidėjo ir tai, kad Savivaldybė jau kelis mėnesius Šiaulių arenoje nuomoja 900 kvadratinių metrų erdvę, kurioje įkūrė vakcinavimo centrą. Per mėnesį už šių patalpų nuomą „Pramogų salai“ sumokama po 2420 eurų.
Savivaldybei teko atkreipti dėmesį, kad koncesininkas nevykdo reikalavimų viešai pateikti informaciją apie savo veiklą bei finansinių ataskaitų rinkinius. Koncesininkas įpareigotas tai padaryti.
Per 15 veiklos metų koncesininkams teko ir stoti prieš teismą. 2016 metais Lietuvos aukščiausiasis teismas pripažino, kad „Pramogų sala“ vadovas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neteisėtai investavo į banko vertybinius popierius, taip padarymas beveik 64 tūkstančius eurų žalos Šiaulių miesto savivaldybei.
