Palangos „viešasis interesas“ svarbiau už netvarką Šiaulių arenos koncesijoje?

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis linkęs nesėkmingai Šiaulių arenos koncesijos konkursą vykdžiusios komisijos atsakomybę permesti Viešųjų pirkimų tarnybai.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas šios savaitės pradžioje išlėkė į Palangą gelbėti „viešojo intereso“ – Palangos miesto baseino, kurį pastatė savivaldybė, o dabar Valstybinė konkurencijos taryba esą spaudžia perduoti valdyti privatininkui. Kodėl merui parūpo Palangos reikalai? Ar tik ne tokiu būdu bandoma nukreipti dėmesį nuo netvarkos Šiaulių arenos koncesijoje? Teismai, laiku neįvykęs konkursas, didžiuliai nuostoliai ir bandymai savo atsakomybę permesti valstybinėms institucijoms... Bet ar čia kas nors naujo?

 

Palangos baseinas parūpo labiau, nei Šiaulių arena

VKT aiškina, kad Palangos savivaldybė turėjo skelbti konkursą, kurio metu būtų parinktas geriausias sąlygas pasiūlęs operatorius, o ne be konkurso pavesti baseiną valdyti biudžetinei įstaigai.

Kodėl merui Artūrui Visockui, tuo metu, kai jis turėjo, kaip žadėjęs rinkėjams, sąžiningai dirbti Šiauliams, reikėjo išvykti spręsti Palangos reikalų? Todėl, kad ne kartą socialiniuose tinkluose pabrėždavo bičiulystę su Palangos meru? Jau kelerius metus akių nerodantis Šiaulių savivaldybėje organizuojamose spaudos konferencijose meras staiga ėmė ir sudalyvavo spaudos konferencijoje Palangos savivaldybėje.

Palangos meras kritikavo Klaipėdos miesto sveikatingumo komplekso koncesijos sąlygas, tačiau Klaipėdos meras spaudos konferencijoje nedalyvavo. Šiaulių meras dalyvavo, tačiau, panašu, kad nei žodžiu neužsiminė apie liūdną Šiaulių arenos koncesijos patirtį.

Nei A. Visockas, nei kas nors iš Savivaldybės taip ir neprisiima atsakomybės ir neaiškina visuomenei, kodėl Šiaulių arenos koncesijos sutartis su konkursą laimėjusia (viena įmonė ir tedalyvavo) VšĮ „Pramogų sala“ pasirašyta 2006 metų birželio 8 dieną 15-kai metų, tačiau koncesijos mokestis šiai įmonei mokamas 16,5 metų. O dabar, pusmečiui pratęsus sutartį, nors joje buvo panaikinta galimybė tai padaryti, koncesijos mokėjimas pailgės dar pusmečiu.

Nors 2018 metais pavyko sumažinti 12 metų mokėtą mokesti nuo 215 tūkstančių eurų iki 160 tūkstančių, tačiau 2022 metais šis mokestis jau siekia 195 tūkstančius, o 2023 metais jau planuojamas per 200 tūkstančių. Mokestis kartą per metus yra koreguojamas pritaikius vidutinį metinį vartotojų kainų indeksą. Pratęsus sutartį pusmečiui, koncesijos mokestis bus koreguojamas jau kiekvieną mėnesį.

Savivaldybė turėjo visas galimybes nuo gruodžio 13 dienos areną perduoti valdyti naujam operatoriui, kuriam pagal konkurso sąlygas ne tik nebemokėtų koncesijos mokesčio, bet kažkiek dar gautų ir pati.

Iš keturių konkurso dalyvių tris „išbrokavusi“, kaip neatitinkančius konkurso sąlygų, Savivaldybė tikėjosi greitai įmonę, susijusią su verslininku Gediminu Žiemeliu, paskelbti nugalėtoja. Deja, viena iš pašalintų įmonių UAB „Sarlita“ kreipėsi į teismą ir teismus laimėjo. Tesimų metu sustabdžius konkurso organizavimą, nebespėta laiku įvykdyti procedūrų. Liko dvi išeitys – persiimti areną Savivaldybei arba pratęsti koncesijos sutartį su dabartiniu arenos operatoriumi. Ir visai nesvarbu, kad tai papildomai pareikalaus per 100 tūkstančių eurų, teismai kainavo dar apie 20 tūkstančių eurų, negauta dar kažkiek koncesijos mokesčio iš būsimo koncesininko... O finale po dviejų teismų teko pripažinti, kad „Sarlita“ atitinka konkurso sąlygas ir ją į konkursą sugrąžinti. Viliamasi naują koncesininką turėti iki kitų metų vidurio.

Kaltųjų paieškos

Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis Tarybos posėdyje pareiškė, kad dėl šių nuostolių kalčiausia Viešųjų pirkimų tarnyba, mat jiems iš pradžių komentavo vienaip, o teisme esą jau pakeitė plokštelę.

Socialiniuose tinkluose jam antrino meras Artūras Visockas: „Žinote kokia VPT pozicija? Ogi, kad konkurso dalyvis gali būti su nulio balansu t.y be jokios patirties. Konkurso sąlygos kalbėjo apie patirties poreikį. Mes pralošėme labai keistą bylą! Teismas pasisakė, kas dalyvis be jokios patirties yra tinkamas! Nors mūsų sąlygose patirtis buvo akcentas! Sveiki atvykę! Mes bijome nutraukti konkursą, nes vėl atsidurtume teisme! Vyksta kosmosas! Todėl ir vykau į Palangą!“

Tačiau čia pat aiškino, kad arenas, skirtingai nei kalbėjo Palangos meras apie baseiną, neturėtų valdyti savivaldybės.

„Jūsų žiniai Savivaldybė labai rimtai norėtų areną paimti savo globon. Tačiau išlaidos būtų didesnės, negu iš pirmo žvilgsnio galima pagalvoti. Savivaldybė neturėtų operuoti arenų. Tai verslo darbas. Bet Savivalda turi būti laisva iškelti sąlygas. Dabar, mano įsitikinimu, tai už mus Teisme padarė VPT!“ – aiškino A. Visockas.

Matematikos pamoka Savivaldybei: nulis yra nulis

Paklausėme Viešųjų pirkimų tarnybos, kodėl „suvedžiojo“ Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. Bartulio sudarytą ir paties vadovaujamą komisiją. Gal tarnyba pasirengusi padengti Savivaldybės patirtus nuotolius?

Situaciją paaiškino Viešųjų pirkimų tarnybos vyresnioji patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė. Ji patvirtino, kad Savivaldybė raštu kreipėsi į VPT konsultacijos, nes vertinant dalyvių paraiškas, kilo klausimų dėl dalyvių kvalifikacijos vertinimo. Buvo prašoma pateikti nuomonę penkiais klausimais. Pažymėta, kad VPT teikė bendro pobūdžio konsultaciją tik pagal jai Savivaldybės atstovų paklausime nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, nes nebuvo įvardinta nei konkreti įmonė, nei konkurso numeris ar pavadinimas.

Patarėja pabrėžė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija sprendimą priėmė ne išimtinai pagal VPT suteiktą konsultaciją, o savarankiškai, nes iš teiktų VPT atsakymų į penkis klausimus, trimis nesivadovavo priimdama ginčijamą sprendimą.

VPT neigia, kad pakeitė savo nuomonę. Vienas iš pagrindinių ginčo objektų – koncesijos konkurso reikalavimas, kad dalyvio paskutinių penkių finansinių metų arba veiklos laiko grynojo pelno reikšmė būtų teigiama arba lygi nuliui. UAB „Sarlita“ nurodė, kad jos finansinė veikla per trejus metus yra nulinė. Konkurso komisija pagal šį faktą nusprendė, kad įmonė nevykdo veiklos. Savivaldybė VPT klausė, jei konkurso dalyvis veiklos nevykdė, ar tai yra pagrindas atmesti jo pasiūlymą. VPT, įvertinusi Savivaldybės nurodytus faktus, pareiškė mananti, kad dalyvio kvalifikacija neatitinka nustatyto reikalavimo.

E. Butkutė-Lazdauskienė komentavo, kad prasidėjus teismams paaiškėjo, kad UAB „Sarlita“ yra teisėtai įsteigta ir įregistruota, jos veikla nėra sustabdyta, todėl vertintina, kad ji yra veikianti įmonė. Dėl šių aplinkybių VPT savo išvadoje teismui nurodė, kad, jos nuomone, nėra pagrindo pritarti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimui atmesti UAB „Sarlita“ paraišką. VPT išvadą palaikė ir teismai, konstatuodami, kad koncesijos konkurso sąlygose iš dalyvių nebuvo reikalaujama nurodyti gautas veiklos pajamas ar turėtas sąnaudas.

„Kaip pagrįstai nurodyta Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje, teiktoje pirmosios instancijos teismui, jei atsakovės siekis buvo įsitikinti faktiniu dalyvių veiklos vykdymu – pajamų gavimu – tai ir turėjo būti aiškiai nurodyta Konkurso sąlygose“, – tesimo sprendime atkreipiamas dėmesys į Savivaldybės nekokybiškai parengtas konkurso sąlygas.

Koncesijos komisija pergudravo pati save, pareikalavusi nulinio finansinio rezultato. O nulis yra nulis.

Konkurse buvo reikalaujam įmonei turėti patyrusius veiklos organizatorius. „Sarlita“ konkursui pateikė sutartis su dešimtmečius patirties turinčiais veiklos organizatoriais ir taip atitiko, anot mero, „patirties akcentą“.

VPT patarėja priminė, kad Lietuvoje teisingumą vykdo Teismas. Tarnybos teikiamos išvados teismui nėra didesnę įrodomąją galią turintis dokumentas ir teismams Tarnybos pozicija nėra nei privaloma, nei kažkaip įpareigojanti. Anot patarėjos, jei konkurso komisijos netinkami veiksmai užkirto kelią laiku pasirašyti sutartį, tai atsakomybę turėtų prisiimti pati Šiaulių miesto savivaldybės administracija.