Dangstydamasi nemokamu ukrainiečių vežimu Savivaldybė už nieką „Busturui“ moka dešimtis tūkstančių eurų?

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba pratęsė karo pabėgėlių iš Ukrainos vežimo nemokamai Šiaulių miesto reguliaraus susisiekimo autobusais terminą nuo 6 iki 9 mėnesių. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir toliau aktyviai tęsia nuo karo nukentėjusių žmonių integravimo į visuomenės gyvenimą procesą, karo pabėgėliai vis dar atvyksta į Lietuvą, taip pat ir į Šiaulius. Taip ketinama palengvinti jų gyvenimo sąlygas Šiaulių mieste. Savivaldybės duomenimis, šiuo metu čia gyvena apie 2200 nuo karo iš Ukrainos pabėgusių žmonių, iš kurių daugiau nei pusė – vaikai.

Nors už šį sprendimą balsavo visi posėdyje dalyvavę 29 Tarybos nariai, diskusijų kilo. Martynas Šiurkus teiravosi, kodėl Savivaldybė dengia už lengvatinį karo pabėgėlių pervežimą Savivaldybės įmonei „Busturas“. Kodėl mokama jiems vykstant ir tais maršrutais, kuriuose Savivaldybė ir taip sumoka įmonei už nuvažiuotus kilometrus.

M. Šiurkus pasidalino iš Savivaldybės gauta informacija, kad per dieną „Busturo“ autobusais važiuoja 58 karo pabėgėlio statusą turintys ukrainiečiai. Šiauliuose yra apie 30 maršrutų, kuriais per dieną nuvažiuojama po kelis šimtus kartų.

„Pagal gautus duomenis galima spėti, kad kas penktą maršrutą įlipa vienas ukrainietis. Aš niekaip nesuprantu, kaip nuo to padidėja „Busturo“ kaštai. Ir mes Savivaldybės įmonei iš Savivaldybės biudžeto kas mėnesį kompensuojame po 25 tūkstančius eurų, nors realiai jokių papildomų kaštų, kad į kas penktą autobusą įlipa vienas ukrainietis, „Busturas“ nepatiria. Ar mes prieisim prie teisingo skaičiavimo?“ – klausė M. Šiurkus.

Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Aistė Petkuvienė informavo, kad už karo pabėgėlių nemokamą pervežimą miesto maršrutais balandžio–rugpjūčio iš miesto biudžeto „Busturui“ sumokėjo apie 112 tūkstančių eurų. Už rugsėjį gauta 24 tūkstančių sąskaita, o karo pabėgėliai važiavo 1784 kartus.

M. Šiurkus siūlė atsisakyti neteisingos metodikos, pereiti prie mokėjimo įmonei už nuvažiuotus kilometrus, kaip yra keliuose miesto maršrutuose. Tada galėtų vežti nemokamai ir daugiau jautrių socialinių grupių žmones, kaip tai daro kitos savivaldybės, nemokėdamos jokių kompensacijų iš biudžeto.

„Tada nebūtų pinigų iš oro. Miestui kainuos, o įmonė išlaidų nepatirs. Ir tada metų gale galėsime sakyti: „Žiūrėkit, kaip mūsų įmonė pelningai dirbo“, – kritikavo tvarką politikas.

Tarybos narė Angelė Kavaliauskienė siūlė „žiūrėti sistemiškiau“ – nustatyti datas, iki kada veža karo pabėgėlius nemokamai, o ne kiekvienam atskirai nustatyti nemokamo važiavimo lengvatos galiojimo terminą.

A. Petkuvienė tikino, kad taip nebūtų teisinga, nes tokiu atveju vieni lengvata galėtų naudotis ilgiau, o kiti – trumpiau.