Žmonių vienybė nuvedė į Nepriklausomybę

Al­gi­man­to PUO­DŽIŪ­NO nuo­tr.
Šiau­lių ra­jo­no žmo­nės Bal­ti­jos ke­ly­je Paįst­rio ruo­že, Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne.
Rugp­jū­čio 23-ąją fo­tog­ra­fas, žur­na­lis­tas Al­gi­man­tas Puo­džiū­nas vyks į Paįst­rį (Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne). Kaip ir prieš 30 me­tų. Jis ne tik sto­vė­jo gy­vo­je gran­di­nė­je, bet ir fik­sa­vo šį is­to­ri­nį įvy­kį. Šian­dien šios ne­spa­vo­tos fo­to­nuot­rau­kos – is­to­ri­nio įvy­kio do­ku­men­ti­ka.
Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.
Fo­tog­ra­fas, žur­na­lis­tas Al­gi­man­tas Puo­džiū­nas pri­me­na, kad prieš 30 me­tų fo­toa­pa­ra­tą tu­rė­jo ne­dau­ge­lis, to­dėl jo nuo­trau­kos, ku­rio­se už­fik­suo­ti Bal­ti­jos ke­ly­je sto­vė­ję Šiau­lių ra­jo­no žmo­nės, ta­po is­to­ri­nė­mis.
Al­gi­man­to PUO­DŽIŪ­NO nuo­tr.
Šiau­lių ra­jo­no žmo­nės Bal­ti­jos ke­ly­je Paįst­rio ruo­že, Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne.

Į ke­lią kvie­tė Są­jū­džio žmo­nės

Pri­si­min­da­mas Bal­ti­jos ke­lią ak­ty­vus At­gi­mi­mo lai­ko­tar­pio da­ly­vis Al­gi­man­tas Puo­džiū­nas sa­ko, jog di­džiau­sias rū­pes­tis bu­vo su­kvies­ti žmo­nes, kad tar­pas, skir­tas Šiau­lių ra­jo­nui Paįst­ry­je, bū­tų su­jung­tas. Žmo­nių su­va­žia­vo tiek, kad kai kur net dviem ei­lė­mis sto­vė­jo.

A. Puo­džiū­nas pri­si­me­na, kad prieš rugp­jū­čio 23-ią­ją vy­rai ve­žė į bū­si­mo Bal­ti­jos ke­lio vie­tą pa­sta­ty­ti kry­žius. Vie­nas bu­vo ra­jo­no Są­jū­džio kry­žius, o ki­tas – nuo Pa­ven­čių cuk­raus fab­ri­ko dar­bi­nin­kų. Tuo me­tu Gruz­džiuo­se, anot A. Puo­džiū­no, tar­na­vo pa­žan­gus ku­ni­gas Alek­sand­ras Mi­la­šius. Jis bu­vo pa­kvies­tas pa­šven­tin­ti tuos kry­žius.

Pak­laus­tas, kaip kvie­tė žmo­nes į Bal­ti­jos ke­lią, pa­šne­ko­vas pri­si­me­na, kad pa­grin­di­nis vaid­muo te­ko Są­jū­džio žmo­nėms. Ra­jo­ne dir­bo ak­ty­vi Šiau­lių ra­jo­no są­jū­džio ta­ry­ba.

"Fak­tiš­kai ne­bu­vo or­ga­ni­za­ci­jos, ko­lū­kio ar ta­ry­bi­nio ūkio, kad ne­bū­tų ten Są­jū­džio or­ga­ni­za­ci­jos. Per Są­jū­džio žmo­nes vy­ko Bal­ti­jos ke­lio or­ga­ni­za­ci­ja. Prieš iš­vyks­tant Kur­šė­nuo­se vy­ko mi­tin­gas, kur tuo­me­ti­nis ra­jo­no pir­ma­sis par­ti­jos sek­re­to­rius kvie­tė šiau­lie­čius ne­va­žiuo­ti į Bal­ti­jos ke­lią, bet jo nie­kas ne­bek­lau­sė. Žiū­rė­da­mas į sa­vo nuo­trau­kas, aš ma­tau, kad tuo­me­ti­niai par­tko­mo dar­buo­to­jai ir­gi sto­vi Bal­ti­jos ke­ly­je", – pa­sa­ko­ja A. Puo­džiū­nas.

Žiū­rint į is­to­ri­nes Bal­ti­jos ke­lio nuo­trau­kas api­ma vi­sai ne­šven­tiš­ka nuo­tai­ka. Ma­tai, kaip bė­gan­tis lai­kas su sa­vi­mi nu­si­ne­ša ir ten sto­vė­ju­sius pa­žįs­ta­mus žmo­nes.

Ug­ni­nis Bal­ti­jos ke­lias

Il­ga­me­tis fo­tog­ra­fas sa­ko, kad jam ne ma­žes­nį įspū­dį pa­li­ko po me­tų pa­kar­to­tas Bal­ti­jos ke­lias, bet jis bu­vo vi­sai ki­toks, va­din­tas ug­ni­niu. Į tas pa­čias te­ri­to­ri­jas ir­gi va­žia­vo žmo­nės, tik ne­be taip gau­siai, de­gi­no lau­žus. Vi­sas Bal­ti­jos ke­lias bu­vo nu­švies­tas lau­žų.

"Ir aš ten bu­vau. Tu­rė­jau skris­ti Ak­me­nės ae­rok­lu­bo lėk­tu­vu ir fil­muo­ti iš vir­šaus. Su pi­lo­tu bu­vo su­tar­ta. Ta­čiau tuo me­tu ma­no ka­me­ra at­si­dū­rė Vil­niu­je. Šiau­liuo­se bu­vo tik trys ka­me­ros. Ma­no nau­do­ja­ma ka­me­ra bu­vo vie­nos mies­to or­ga­ni­za­ci­jos nuo­sa­vy­bė ir tuo me­tu ji bu­vo pa­sko­lin­ta. To­dėl į Paįst­rį va­žia­vau au­to­bu­su", – pri­si­me­na A. Puo­džiū­nas.

Grįž­tant na­mo per ra­di­ją iš­gir­do tra­giš­ką ži­nią – tas pa­ts lėk­tu­vas skris­da­mas da­rė po­sū­kį, nu­lei­do spar­ną ir pri­si­lie­tė prie aukš­tos įtam­pos lai­dų. Žu­vo vi­si ke­tu­ri juo skri­dę žmo­nės...

Kiek­vie­ną kad­rą rei­kė­jo pa­sver­ti

Ak­ty­vaus fo­tog­ra­fo duo­na – ne tik sto­vė­ti gy­vo­jo­je gran­di­nė­je, bet ir ją už­fik­suo­ti. Šian­dien šie kad­rai tu­ri ypa­tin­gą is­to­ri­nę ver­tę, pa­sak au­to­riaus, yra to me­to do­ku­men­tai.

Tuo­met fo­tog­ra­fuo­jan­čių te­le­fo­nų ne­bu­vo, as­me­ni­nį fo­toa­pa­ra­tą tu­rė­jo vos vie­nas ki­tas.

"Dir­bo­me su juos­ta. Kiek­vie­ną kad­rą rei­kė­jo pa­sver­ti. Nusp­ren­džiau, ne­ro­dy­ti per­so­na­li­jų, o pa­ro­dy­ti pa­čią gran­di­nę. Pa­da­riau ke­lio­li­ką kad­rų, nes fo­to­juos­ta tuo me­tu bu­vo de­fi­ci­tas, rei­kė­da­vo ją su­si­kom­bi­nuo­ti. Ne­se­niai per­žiū­rė­jau, ge­res­nius tu­riu tik ko­kius 8 kad­rus", – dės­to fo­tog­ra­fas.

Vi­sos nuo­trau­kos – ne­spal­vo­tos. Spal­vo­tos tuo­met ga­lė­jo bū­ti tik skaid­rės, bet jos bu­vo če­kiš­kos, at­vaiz­das vos iš­si­lai­ky­da­vo.

Tuo me­tu A. Puo­džiū­nas dir­bo Šiau­lių ra­jo­no laik­raš­ty­je "Le­ni­nie­tis", bu­vo at­sa­kin­gas už kul­tū­rą, dir­bo at­sa­kin­guo­ju sek­re­to­riu­mi. Laik­raš­tis išei­da­vo 18 tūks­tan­čių ti­ra­žu. Sy­kį po pa­va­di­ni­mu "Le­ni­nie­tis" pui­ka­vo­si per pen­kias laik­raš­čio skil­tis įdė­ta Vy­čio nuo­trau­ka.

Laik­raš­tis pla­čiai nu­švie­tė ir Bal­ti­jos ke­lio ak­ci­ją, ir Są­jū­džio 1-ąjį su­va­žia­vi­mą.

"Kai "Le­ni­nie­čio" pa­va­di­mą sie­kė­me pa­keis­ti į "Lai­kas", man pa­sa­kė: jei ne­pa­tin­ka dirb­ti "Le­ni­nie­ty­je", eik lauk. Pa­de­dant Lie­tu­vos ra­di­jo at­vi­riems re­por­ta­žams, par­ti­jos biu­ras at­si­sa­kė laik­raš­čio, kaip sa­vo or­ga­no, ir pa­va­di­ni­mas bu­vo pa­keis­tas", – apie tuo­me­ti­nes per­ga­les pri­si­me­na bu­vęs laik­raš­čio dar­buo­to­jas.

Kiek vė­liau A. Puo­džiū­nas pe­rė­jo dirb­ti į Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją, kū­rė lai­dą "So­džius".

Bai­mės ten ne­bu­vo

Nuo 1970-ųjų jo da­ry­tos fo­tog­ra­fi­jos yra tuo­me­ti­nė Šiau­lių ra­jo­no do­ku­men­ti­ka. Ne­se­niai iš­leis­to­je kny­go­je apie Šiau­lių ra­jo­no są­jū­dį – apie 100 A. Puo­džiū­no nuo­trau­kų, tarp jų – ir iš Bal­ti­jos ke­lio. Jis sa­ko, kad ne­pa­tin­ka, kai jį va­di­na met­raš­ti­nin­ku. Tie­siog dir­bo sa­vo dar­bą.

Nuot­rau­kų ne­ga­ty­vus ati­duo­da M. Maž­vy­do bib­lio­te­kai, ten jas skait­me­ni­na. Tūks­tan­tį ir dau­giau ne­ga­ty­vų jau ati­da­vė, dar ke­li tūks­tan­čiai li­ko.

Paš­ne­ko­vą žiū­rint į is­to­ri­nes Bal­ti­jos ke­lio nuo­trau­kas api­ma vi­sai ne­šven­tiš­ka nuo­tai­ka. Ma­tai, kaip bė­gan­tis lai­kas su sa­vi­mi nu­si­ne­ša ir ten sto­vė­ju­sius pa­žįs­ta­mus žmo­nes.

"Bai­mės ten ne­bu­vo, nes sto­vė­jo mi­li­jo­nai žmo­nių. Sun­kiau bu­vo prie te­le­vi­zi­jos bokš­to 1991-ųjų sau­sį. Sto­vė­jau ten kru­vi­nų­jų įvy­kių iš­va­ka­rė­se. Lem­tin­gą die­ną bu­vau trum­pam grį­žęs į Šiau­lius. Ten sto­vė­da­mas jau esi pa­smerk­tas ir no­ri­si, kad grei­čiau vis­kas iš­si­spręs­tų – ar­ba tu, ar­ba ta­ve. Ten tvy­ro­jo grės­mės nuo­jau­ta", – ly­gi­na jaus­mus ko­le­ga.

Bal­ti­jo­je ke­ly­je grės­mės nuo­jau­tos ne­bu­vo. Fo­tog­ra­fas pri­si­me­na, kad šiau­lie­čiai iš kaž­kur ga­vo ka­ri­nį vi­liu­ką, vie­nas per­si­ren­gė Sta­li­nu, ki­tas – Hit­le­riu, dar ke­li ap­si­ren­gė "ese­si­nin­kais" ir "en­ka­vė­dis­tais" ir va­žia­vo pro ko­lo­nas prieš su­si­kim­bant ran­ko­mis. Vy­ras sa­ko, kad to­kia at­rak­ci­ja bu­vo la­bai pa­vei­ki: "Išd­rį­so pa­ro­dy­ti vie­no­je ma­ši­no­je abu­du niek­še­lius".

Kal­bė­da­mas apie lie­tu­vių vie­ny­bę Bal­ti­jos ke­ly­je A. Puo­džiū­nas ja sua­be­jo­jo.

"Ab­so­liu­čios vie­ny­bės ne­bu­vo. Es­ti­jo­je prie se­no­jo bokš­to sto­vė­jo vi­sa ša­lies Vy­riau­sy­bė. O kur mū­sų Bra­zaus­kas bu­vo? Is­to­ri­ja nu­ty­li. Mū­sų ra­jo­no par­ti­jos sek­re­to­rius agi­ta­vo ne­va­žiuo­ti. O liau­dy­je vie­ny­bė bu­vo. Ir da­bar, iš­ki­lus pa­vo­jui Lie­tu­vai, šei­mai, vi­si su­si­vie­ny­tų. Gam­to­je iš­lie­ka ne pa­vie­niai, o ban­da, taip ir mes iš­lik­ti ga­li­me tik su­si­vie­ni­ję", – sa­ko fo­tog­ra­fas.

Kryp­tis – į Nep­rik­lau­so­my­bę

Pri­si­min­da­mas prieš tris­de­šimt me­tų vy­ku­sią is­to­ri­nę ke­lio­nę į Paįst­rį, pa­šne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad pra­ktiš­kai vi­sos ra­jo­no or­ga­ni­za­ci­jos, kiek tu­rė­jo vi­so­kių "pa­zi­kų, ua­zi­kų, ma­zi­kų" da­vė žmo­nėms nu­vež­ti. Tai ne­ste­bi­no, nes ra­jo­no Są­jū­dy­je net ko­lū­kių pir­mi­nin­kų bu­vo.

A. Puo­džiū­nas pri­si­mi­nė, kad Ku­žiai pir­mie­ji ra­jo­ne iš­kė­lė tris­pal­vę. Ją ne­šė ūkio ak­ty­vis­tai, ve­da­mi ko­lū­kio pir­mi­nin­ko.

At­gi­mi­mo pra­džią Šiau­lių ra­jo­ne A. Puo­džiū­nas sie­ja su Už­ga­vė­nių šven­tės at­gai­vi­ni­mu Kur­tu­vė­nuo­se 8-to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je.

"Ėjau su ka­rei­viš­kais kai­li­niais ir vel­nio kau­ke, o po kai­li­niais – fo­toa­pa­ra­tas. Iš dar­bo neiš­lei­džia iki dar­bo ga­lo. 18 va­lan­dą už re­dak­ci­jos kam­po sto­vi ma­ši­na ir ve­ža į Kur­tu­vė­nus. At­ro­do, tai ne po­li­ti­ka. Tai ir yra tik­ro­ji po­li­ti­ka, atei­nan­ti per kul­tū­rą. Tai žmo­nes ir su­jun­gia", – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Gi­ri­nin­kas, mo­ky­to­ja, fel­če­rė, sky­riaus val­dy­to­jas, ak­ty­viai įsi­jun­gę Šiau­lių skulp­to­riaus Gi­nau­to Lu­ko­šai­čio tė­vai – tų še­šių žmo­nių už­te­ko, kad Už­ga­vė­nės ta­da at­gi­mė ir gy­vos iki šiol.

Į ją va­žiuo­da­vo tuo­me­ti­nės Že­mės ūkio aka­de­mi­jos, Dai­lės ins­ti­tu­to stu­den­tai.

"Per vi­są Lie­tu­vą trenk­da­vo­si. Tas tel­ki­ma­sis ir bu­vo tai, ko rei­kė­jo Są­jū­džiui, ko rei­kė­jo Bal­ti­jos ke­liui. Duo­ta kryp­tis ju­dė­ti į Nep­rik­lau­so­my­bę", – ver­ti­na A. Puo­džiū­nas.

Į Paįst­rį fo­tog­ra­fas va­žiuo­ja kas 5 me­tus. Va­žiuos ir šį­met.

"Su laz­da, su skė­čiu. Jau su­si­ta­riau, va­žiuo­siu. Paįst­rie­čiai la­bai ma­lo­niai prii­ma", – sa­kė fo­tog­ra­fas.

Komentarai

miestietis    Ket, 2019-08-22 / 09:59
AMB ne Baltijos kelias rūpėjo, o karšta, meilės išsiilgusi šinkorka ir naujai atsiveriančios galimybės ką nors pasiglemžiant visaliaudinio gero.
Ramus    Ket, 2019-08-22 / 10:13
Įdomu ar dar vieningesniems taivaniečiams Laisvės kelias bus sėkmingas? Tarybų Sąjungai kitokios išeities nebuvo, kaip paleisti viską į visas puses, arba galutinai sužlugti. Šiaip tai Gorbačiovas perspėjo: niekur nuo savęs nepabėgsit, ir iš tiesų juk tebeturim nė kiek ne kitokius kyšininkus, kurie būdami valdžioje darosi sau naudą? Tarybiniai kariškiai Kurtuvėnų draustinyje statėsi nelegalias pirtis, o saviškiai greit visus medžius nušnios? O koks politikų ištvirkavimas...
miestietis    Ket, 2019-08-22 / 10:14
Baltijos kelias buvo liuks idėja dainuojančiai revoliucijai, bet po dainų reikėjo labai kiekvienam susikoncentruoti, kad buityje neapgautu, nes neužilg prasidėjo pirmosios aferos, o mano patyrime, tai buvo cukraus kriminalas, kuomet į priekį sumokėjus- ilgai laukus, dar palauk, kol visai vis beplaukdamas laivas su ta saldybe, su visam nebeužsuko į Klaipėdą. O toliau buvo dar blogiau, gal reiktu pasakyti- tragiškiau. Aferos ant aferų, bankų griūtys ant griūties, gatvėje ir buityje- kriminalas baisus, gamyklos užsidarinėjo, o žmogžudysčių pasipylė kaip iš maišo, o milicija- policija pati bijo veltis. Ir taip beveik visus tuos pirmus 20 metų, kol seni bandiūgos neišsišaudė patys savus ar natūraliai paseno iki pradėjo cigaretėm prekiauti. Va tokia ta realybė buvo mūsų Šiauliuose, o ir visoje šalyje.
Nuvedis    Ket, 2019-08-22 / 14:57
je je,nuvede,ale tik in totalia bedarbyste,jaunimo emigracija irgi ubagyste,priklausant nuo Briuselio ponu nurodymu ir trypiant ta atseit neprigulminga Lietuva visokiu ten jankiu irgi natovcu branavyklams-ot tai gera nepriklausomybe.....
Ne viskas gerai     Ket, 2019-08-22 / 17:14
Vedė, bet nedavė iki galo. Ar čia nepriklausomybė, kai didžiausia atskirtis, ponija bujoja, dvasinis nuosmūkis, o kur dar narkotikai, žmogžudystės, oi geriau negalvoti apie tai, darosi skaudu

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.