Žmonių vienybė nuvedė į Nepriklausomybę

Al­gi­man­to PUO­DŽIŪ­NO nuo­tr.
Šiau­lių ra­jo­no žmo­nės Bal­ti­jos ke­ly­je Paįst­rio ruo­že, Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne.
Rugp­jū­čio 23-ąją fo­tog­ra­fas, žur­na­lis­tas Al­gi­man­tas Puo­džiū­nas vyks į Paįst­rį (Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne). Kaip ir prieš 30 me­tų. Jis ne tik sto­vė­jo gy­vo­je gran­di­nė­je, bet ir fik­sa­vo šį is­to­ri­nį įvy­kį. Šian­dien šios ne­spa­vo­tos fo­to­nuot­rau­kos – is­to­ri­nio įvy­kio do­ku­men­ti­ka.
Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.
Fo­tog­ra­fas, žur­na­lis­tas Al­gi­man­tas Puo­džiū­nas pri­me­na, kad prieš 30 me­tų fo­toa­pa­ra­tą tu­rė­jo ne­dau­ge­lis, to­dėl jo nuo­trau­kos, ku­rio­se už­fik­suo­ti Bal­ti­jos ke­ly­je sto­vė­ję Šiau­lių ra­jo­no žmo­nės, ta­po is­to­ri­nė­mis.
Al­gi­man­to PUO­DŽIŪ­NO nuo­tr.
Šiau­lių ra­jo­no žmo­nės Bal­ti­jos ke­ly­je Paįst­rio ruo­že, Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne.

Į ke­lią kvie­tė Są­jū­džio žmo­nės

Pri­si­min­da­mas Bal­ti­jos ke­lią ak­ty­vus At­gi­mi­mo lai­ko­tar­pio da­ly­vis Al­gi­man­tas Puo­džiū­nas sa­ko, jog di­džiau­sias rū­pes­tis bu­vo su­kvies­ti žmo­nes, kad tar­pas, skir­tas Šiau­lių ra­jo­nui Paįst­ry­je, bū­tų su­jung­tas. Žmo­nių su­va­žia­vo tiek, kad kai kur net dviem ei­lė­mis sto­vė­jo.

A. Puo­džiū­nas pri­si­me­na, kad prieš rugp­jū­čio 23-ią­ją vy­rai ve­žė į bū­si­mo Bal­ti­jos ke­lio vie­tą pa­sta­ty­ti kry­žius. Vie­nas bu­vo ra­jo­no Są­jū­džio kry­žius, o ki­tas – nuo Pa­ven­čių cuk­raus fab­ri­ko dar­bi­nin­kų. Tuo me­tu Gruz­džiuo­se, anot A. Puo­džiū­no, tar­na­vo pa­žan­gus ku­ni­gas Alek­sand­ras Mi­la­šius. Jis bu­vo pa­kvies­tas pa­šven­tin­ti tuos kry­žius.

Pak­laus­tas, kaip kvie­tė žmo­nes į Bal­ti­jos ke­lią, pa­šne­ko­vas pri­si­me­na, kad pa­grin­di­nis vaid­muo te­ko Są­jū­džio žmo­nėms. Ra­jo­ne dir­bo ak­ty­vi Šiau­lių ra­jo­no są­jū­džio ta­ry­ba.

"Fak­tiš­kai ne­bu­vo or­ga­ni­za­ci­jos, ko­lū­kio ar ta­ry­bi­nio ūkio, kad ne­bū­tų ten Są­jū­džio or­ga­ni­za­ci­jos. Per Są­jū­džio žmo­nes vy­ko Bal­ti­jos ke­lio or­ga­ni­za­ci­ja. Prieš iš­vyks­tant Kur­šė­nuo­se vy­ko mi­tin­gas, kur tuo­me­ti­nis ra­jo­no pir­ma­sis par­ti­jos sek­re­to­rius kvie­tė šiau­lie­čius ne­va­žiuo­ti į Bal­ti­jos ke­lią, bet jo nie­kas ne­bek­lau­sė. Žiū­rė­da­mas į sa­vo nuo­trau­kas, aš ma­tau, kad tuo­me­ti­niai par­tko­mo dar­buo­to­jai ir­gi sto­vi Bal­ti­jos ke­ly­je", – pa­sa­ko­ja A. Puo­džiū­nas.

Žiū­rint į is­to­ri­nes Bal­ti­jos ke­lio nuo­trau­kas api­ma vi­sai ne­šven­tiš­ka nuo­tai­ka. Ma­tai, kaip bė­gan­tis lai­kas su sa­vi­mi nu­si­ne­ša ir ten sto­vė­ju­sius pa­žįs­ta­mus žmo­nes.

Ug­ni­nis Bal­ti­jos ke­lias

Il­ga­me­tis fo­tog­ra­fas sa­ko, kad jam ne ma­žes­nį įspū­dį pa­li­ko po me­tų pa­kar­to­tas Bal­ti­jos ke­lias, bet jis bu­vo vi­sai ki­toks, va­din­tas ug­ni­niu. Į tas pa­čias te­ri­to­ri­jas ir­gi va­žia­vo žmo­nės, tik ne­be taip gau­siai, de­gi­no lau­žus. Vi­sas Bal­ti­jos ke­lias bu­vo nu­švies­tas lau­žų.

"Ir aš ten bu­vau. Tu­rė­jau skris­ti Ak­me­nės ae­rok­lu­bo lėk­tu­vu ir fil­muo­ti iš vir­šaus. Su pi­lo­tu bu­vo su­tar­ta. Ta­čiau tuo me­tu ma­no ka­me­ra at­si­dū­rė Vil­niu­je. Šiau­liuo­se bu­vo tik trys ka­me­ros. Ma­no nau­do­ja­ma ka­me­ra bu­vo vie­nos mies­to or­ga­ni­za­ci­jos nuo­sa­vy­bė ir tuo me­tu ji bu­vo pa­sko­lin­ta. To­dėl į Paįst­rį va­žia­vau au­to­bu­su", – pri­si­me­na A. Puo­džiū­nas.

Grįž­tant na­mo per ra­di­ją iš­gir­do tra­giš­ką ži­nią – tas pa­ts lėk­tu­vas skris­da­mas da­rė po­sū­kį, nu­lei­do spar­ną ir pri­si­lie­tė prie aukš­tos įtam­pos lai­dų. Žu­vo vi­si ke­tu­ri juo skri­dę žmo­nės...

Kiek­vie­ną kad­rą rei­kė­jo pa­sver­ti

Ak­ty­vaus fo­tog­ra­fo duo­na – ne tik sto­vė­ti gy­vo­jo­je gran­di­nė­je, bet ir ją už­fik­suo­ti. Šian­dien šie kad­rai tu­ri ypa­tin­gą is­to­ri­nę ver­tę, pa­sak au­to­riaus, yra to me­to do­ku­men­tai.

Tuo­met fo­tog­ra­fuo­jan­čių te­le­fo­nų ne­bu­vo, as­me­ni­nį fo­toa­pa­ra­tą tu­rė­jo vos vie­nas ki­tas.

"Dir­bo­me su juos­ta. Kiek­vie­ną kad­rą rei­kė­jo pa­sver­ti. Nusp­ren­džiau, ne­ro­dy­ti per­so­na­li­jų, o pa­ro­dy­ti pa­čią gran­di­nę. Pa­da­riau ke­lio­li­ką kad­rų, nes fo­to­juos­ta tuo me­tu bu­vo de­fi­ci­tas, rei­kė­da­vo ją su­si­kom­bi­nuo­ti. Ne­se­niai per­žiū­rė­jau, ge­res­nius tu­riu tik ko­kius 8 kad­rus", – dės­to fo­tog­ra­fas.

Vi­sos nuo­trau­kos – ne­spal­vo­tos. Spal­vo­tos tuo­met ga­lė­jo bū­ti tik skaid­rės, bet jos bu­vo če­kiš­kos, at­vaiz­das vos iš­si­lai­ky­da­vo.

Tuo me­tu A. Puo­džiū­nas dir­bo Šiau­lių ra­jo­no laik­raš­ty­je "Le­ni­nie­tis", bu­vo at­sa­kin­gas už kul­tū­rą, dir­bo at­sa­kin­guo­ju sek­re­to­riu­mi. Laik­raš­tis išei­da­vo 18 tūks­tan­čių ti­ra­žu. Sy­kį po pa­va­di­ni­mu "Le­ni­nie­tis" pui­ka­vo­si per pen­kias laik­raš­čio skil­tis įdė­ta Vy­čio nuo­trau­ka.

Laik­raš­tis pla­čiai nu­švie­tė ir Bal­ti­jos ke­lio ak­ci­ją, ir Są­jū­džio 1-ąjį su­va­žia­vi­mą.

"Kai "Le­ni­nie­čio" pa­va­di­mą sie­kė­me pa­keis­ti į "Lai­kas", man pa­sa­kė: jei ne­pa­tin­ka dirb­ti "Le­ni­nie­ty­je", eik lauk. Pa­de­dant Lie­tu­vos ra­di­jo at­vi­riems re­por­ta­žams, par­ti­jos biu­ras at­si­sa­kė laik­raš­čio, kaip sa­vo or­ga­no, ir pa­va­di­ni­mas bu­vo pa­keis­tas", – apie tuo­me­ti­nes per­ga­les pri­si­me­na bu­vęs laik­raš­čio dar­buo­to­jas.

Kiek vė­liau A. Puo­džiū­nas pe­rė­jo dirb­ti į Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją, kū­rė lai­dą "So­džius".

Bai­mės ten ne­bu­vo

Nuo 1970-ųjų jo da­ry­tos fo­tog­ra­fi­jos yra tuo­me­ti­nė Šiau­lių ra­jo­no do­ku­men­ti­ka. Ne­se­niai iš­leis­to­je kny­go­je apie Šiau­lių ra­jo­no są­jū­dį – apie 100 A. Puo­džiū­no nuo­trau­kų, tarp jų – ir iš Bal­ti­jos ke­lio. Jis sa­ko, kad ne­pa­tin­ka, kai jį va­di­na met­raš­ti­nin­ku. Tie­siog dir­bo sa­vo dar­bą.

Nuot­rau­kų ne­ga­ty­vus ati­duo­da M. Maž­vy­do bib­lio­te­kai, ten jas skait­me­ni­na. Tūks­tan­tį ir dau­giau ne­ga­ty­vų jau ati­da­vė, dar ke­li tūks­tan­čiai li­ko.

Paš­ne­ko­vą žiū­rint į is­to­ri­nes Bal­ti­jos ke­lio nuo­trau­kas api­ma vi­sai ne­šven­tiš­ka nuo­tai­ka. Ma­tai, kaip bė­gan­tis lai­kas su sa­vi­mi nu­si­ne­ša ir ten sto­vė­ju­sius pa­žįs­ta­mus žmo­nes.

"Bai­mės ten ne­bu­vo, nes sto­vė­jo mi­li­jo­nai žmo­nių. Sun­kiau bu­vo prie te­le­vi­zi­jos bokš­to 1991-ųjų sau­sį. Sto­vė­jau ten kru­vi­nų­jų įvy­kių iš­va­ka­rė­se. Lem­tin­gą die­ną bu­vau trum­pam grį­žęs į Šiau­lius. Ten sto­vė­da­mas jau esi pa­smerk­tas ir no­ri­si, kad grei­čiau vis­kas iš­si­spręs­tų – ar­ba tu, ar­ba ta­ve. Ten tvy­ro­jo grės­mės nuo­jau­ta", – ly­gi­na jaus­mus ko­le­ga.

Bal­ti­jo­je ke­ly­je grės­mės nuo­jau­tos ne­bu­vo. Fo­tog­ra­fas pri­si­me­na, kad šiau­lie­čiai iš kaž­kur ga­vo ka­ri­nį vi­liu­ką, vie­nas per­si­ren­gė Sta­li­nu, ki­tas – Hit­le­riu, dar ke­li ap­si­ren­gė "ese­si­nin­kais" ir "en­ka­vė­dis­tais" ir va­žia­vo pro ko­lo­nas prieš su­si­kim­bant ran­ko­mis. Vy­ras sa­ko, kad to­kia at­rak­ci­ja bu­vo la­bai pa­vei­ki: "Išd­rį­so pa­ro­dy­ti vie­no­je ma­ši­no­je abu­du niek­še­lius".

Kal­bė­da­mas apie lie­tu­vių vie­ny­bę Bal­ti­jos ke­ly­je A. Puo­džiū­nas ja sua­be­jo­jo.

"Ab­so­liu­čios vie­ny­bės ne­bu­vo. Es­ti­jo­je prie se­no­jo bokš­to sto­vė­jo vi­sa ša­lies Vy­riau­sy­bė. O kur mū­sų Bra­zaus­kas bu­vo? Is­to­ri­ja nu­ty­li. Mū­sų ra­jo­no par­ti­jos sek­re­to­rius agi­ta­vo ne­va­žiuo­ti. O liau­dy­je vie­ny­bė bu­vo. Ir da­bar, iš­ki­lus pa­vo­jui Lie­tu­vai, šei­mai, vi­si su­si­vie­ny­tų. Gam­to­je iš­lie­ka ne pa­vie­niai, o ban­da, taip ir mes iš­lik­ti ga­li­me tik su­si­vie­ni­ję", – sa­ko fo­tog­ra­fas.

Kryp­tis – į Nep­rik­lau­so­my­bę

Pri­si­min­da­mas prieš tris­de­šimt me­tų vy­ku­sią is­to­ri­nę ke­lio­nę į Paįst­rį, pa­šne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad pra­ktiš­kai vi­sos ra­jo­no or­ga­ni­za­ci­jos, kiek tu­rė­jo vi­so­kių "pa­zi­kų, ua­zi­kų, ma­zi­kų" da­vė žmo­nėms nu­vež­ti. Tai ne­ste­bi­no, nes ra­jo­no Są­jū­dy­je net ko­lū­kių pir­mi­nin­kų bu­vo.

A. Puo­džiū­nas pri­si­mi­nė, kad Ku­žiai pir­mie­ji ra­jo­ne iš­kė­lė tris­pal­vę. Ją ne­šė ūkio ak­ty­vis­tai, ve­da­mi ko­lū­kio pir­mi­nin­ko.

At­gi­mi­mo pra­džią Šiau­lių ra­jo­ne A. Puo­džiū­nas sie­ja su Už­ga­vė­nių šven­tės at­gai­vi­ni­mu Kur­tu­vė­nuo­se 8-to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je.

"Ėjau su ka­rei­viš­kais kai­li­niais ir vel­nio kau­ke, o po kai­li­niais – fo­toa­pa­ra­tas. Iš dar­bo neiš­lei­džia iki dar­bo ga­lo. 18 va­lan­dą už re­dak­ci­jos kam­po sto­vi ma­ši­na ir ve­ža į Kur­tu­vė­nus. At­ro­do, tai ne po­li­ti­ka. Tai ir yra tik­ro­ji po­li­ti­ka, atei­nan­ti per kul­tū­rą. Tai žmo­nes ir su­jun­gia", – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Gi­ri­nin­kas, mo­ky­to­ja, fel­če­rė, sky­riaus val­dy­to­jas, ak­ty­viai įsi­jun­gę Šiau­lių skulp­to­riaus Gi­nau­to Lu­ko­šai­čio tė­vai – tų še­šių žmo­nių už­te­ko, kad Už­ga­vė­nės ta­da at­gi­mė ir gy­vos iki šiol.

Į ją va­žiuo­da­vo tuo­me­ti­nės Že­mės ūkio aka­de­mi­jos, Dai­lės ins­ti­tu­to stu­den­tai.

"Per vi­są Lie­tu­vą trenk­da­vo­si. Tas tel­ki­ma­sis ir bu­vo tai, ko rei­kė­jo Są­jū­džiui, ko rei­kė­jo Bal­ti­jos ke­liui. Duo­ta kryp­tis ju­dė­ti į Nep­rik­lau­so­my­bę", – ver­ti­na A. Puo­džiū­nas.

Į Paįst­rį fo­tog­ra­fas va­žiuo­ja kas 5 me­tus. Va­žiuos ir šį­met.

"Su laz­da, su skė­čiu. Jau su­si­ta­riau, va­žiuo­siu. Paįst­rie­čiai la­bai ma­lo­niai prii­ma", – sa­kė fo­tog­ra­fas.