Naujausios
"Viena daiktų kaupimo priežasčių tiesiogiai susijusi su saugumo jausmu. Saugumo jausmas yra vienas esminių žmogaus poreikių. Tai gerai atspindėta Jacko Londono apsakyme apie aukso ieškotojus – du draugus, kurių tik vienas išsigelbėjo, tačiau jam teko ilgai badauti. Vėliau, surastas kitų keliautojų ir saugiai priglaustas, jis keistu būdu pradėjo kaupti maisto atsargas: slėpė jas sau po marškiniais, po čiužiniu, po pagalve. Šis pavyzdys parodo, kad jausdamas nesaugumą ir pavojų gyvybei žmogus pradeda nevalingai kaupti atsargas", – aiškina priklausomybių srityje dirbanti psichologė D. Klovienė.
Pasak psichologės, gyvename visuomenėje, kurioje vis dar jaučiamės nesaugūs, ypač vyresnės kartos žmonės. Taip pat dar gyva tautos istorijos atmintis, kuomet ne vienas amžininkas atsimena badą, karą, nepriteklių. Psichologės mama dar prisimena laikus, kaip pirmą kartą žiūrėjo televizorių pas kaimynus – tai buvo pasaulio stebuklas, o tėtis, kuris baigė radijo inžinerijos mokslus, pirmąjį radijo imtuvą sukonstravo iš senų detalių, išardęs imtuvą, kurį išsitraukė iš kūdros.
"Iš vaikystės atmintyje išliko mamos perduodama probobutės išmintis: "Tu daiktą vieną kartą pačėdyk (pasaugok), o jis tave dešimt kartų pačėdys". Dalis šios išminties formavo manyje suvokimą, kad daiktai yra svarbūs mūsų gyvenime, jie mums padeda, mus apsaugo. Kita vertus, tai ugdė tuos bruožus, ką dabar daugelis pavadintų šykštumu, kuomet "lopas dedamas ant lopo" – tai yra kitas kraštutinumas", – pasakoja D. Klovienė.
Pasak psichologės, daiktų turėjimas užtikrina saugumo ir kontrolės poreikį. Jeigu turi atsargų, tai jautiesi saugesnis ir gali kontroliuoti situaciją. Nesaugumo jausmas – tai nebūtinai perduota tradicija, jis gali atsirasti gyvenimo eigoje, netekus sutuoktinio ar darbo. Kartais toks kaupimas yra tiesiog ydingas įprotis.
Psichologai išskiria kelias pagrindines daiktų kaupimo priežastis: perimtas tėvų elgesio modelis, saugumo pojūčio užtikrinimas, jaučiama atsakomybė už daiktą, galvojama, kad ateityje daikto prireiks, daiktas primena svarbius praeities faktus. Kai kurie žmonės gyvena uždarą gyvenimą, mėgaujasi praeitimi, prisiminimais. Dažniai jie sunkiai priima pokyčius. Šios savybės ypač paryškėja vyresnio amžiaus žmonėms. Kai kuriais atvejais kaupimas netgi gali virsti liga", – atkreipia dėmesį D. Klovienė.
Radijo imtuvų instaliaciją Juodojo kaspino dienai psichologė vadina puikiu pavyzdžiu apie antrinį daiktų panaudojimą. Daiktai šiuo atveju perteikia idėją, tampa meno kūriniu, išsakančiu tautos dvasinę patirtį. "Man asmeniškai radijo imtuvas tam tikru laikotarpiu buvo geriausias draugas. Paslėptas po antklode, paauglystėje jis buvo vienintelis ryšys su pasauliu. Virtuvėje, susėdus su šeima, buvo klausomasi burzgiančio tiesos balso iš Amerikos. Iš jo mokiausi anglų kalbos, girdėjau sovietiniais laikais uždraustos muzikos, kuri buvo atgaiva sielai", – prisimena D. Klovienė.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas sako, kad lietuvių įprotis kaupti susiformavo istoriškai, tačiau jo reikėtų atsisakyti.
"Rugpjūčio 23-ioji ir Baltijos keliui skirta instaliacija – gera paskata apmąstyti savo tautos istoriją, o sykiu ir savo tautos įpročius. Dalis jų susiformavo būtent istoriškai, per ilgalaikes skausmingas patirtis. Daugeliu laikotarpių tauta kentė nepriteklių, buvo branginamas kiekvienas daiktas: nebenaudojami kaupiami palėpėse ir sandėliukuose, tikintis, kad gali praversti. Iki šiol nemažai žmonių ten laiko senus šaldytuvus, nebenaudojamas skalbykles, kompiuterius, stalčiuose yra pasidėję po kelis senus telefono aparatus", – sako L. Ivanauskas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Europos Sąjungos politiką ir direktyvas tikimasi, kad tokie seni elektronikos prietaisai pateks į atsakingų elektronikos tvarkytojų rankas ir galiausiai taps žaliava pažangiems elektronikos prietaisams gaminti.
