Žagariečiai ir svečiai domėjosi žydų paveldu

Lo­re­tos RIPS­KY­TĖS nuo­tr.
Eks­kur­si­ja pa­su­ka į Pa­kal­nės gat­ve­lę, kur bu­vo įė­ji­mas į žy­dų ge­tą.
Ru­gė­jo 1-ąją Ža­ga­rės kul­tū­ros cent­ras pa­kvie­tė į Eu­ro­pos žy­dų die­nos ren­gi­nius: eks­kur­si­ją po mies­te­lį, ku­ria­me prieš šimt­me­tį žy­dai su­da­rė dau­giau nei pu­sę gy­ven­to­jų, klez­me­rių mu­zi­kos kon­cer­tą ir pa­mo­kė­lę „Lė­lių na­muo­se“, kur no­rin­tie­ji ga­lė­jo pa­si­ga­min­ti riš­ti­nę lė­lę.

Eks­kur­si­ją Ža­ga­rės žy­dų pa­vel­do ta­kais ve­dė gi­das, vie­tos gy­ven­to­jas Sau­lius Mit­ri­kas. Jis pa­pa­sa­ko­jo, kad Ža­ga­rė­je XIX am­žiaus vi­du­ry­je dau­giau nei 90 pro­cen­tų gy­ven­to­jų bu­vo žy­dai, ku­rie už­siė­mė vers­lais, pre­ky­ba. Mies­te tuo me­tu bu­vo be­veik 200 pre­ky­bos įmo­nių, vieš­bu­čių, fab­ri­kė­lių.

1916 me­tais nu­tie­sus ge­le­žin­ke­lį nuo Šiau­lių iki Jel­ga­vos, la­bai pa­spar­tė­jo Jo­niš­kio au­gi­mas, o Ža­ga­rės eko­no­mi­nė plėt­ra su­sto­jo. Tad žy­dai ėmė kel­tis į di­des­nius pra­mo­ninius mies­tus bei emig­ruo­ti. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš­va­ka­rė­se jų be­bu­vo apie 1000. Be­veik vi­si šie žmo­nės, ku­riems ne­pa­vy­ko ar­ba ku­rie net ne­ban­dė pa­bėg­ti, ir žy­dai, su­vež­ti į ge­tą iš Paš­vi­ti­nio, Lin­ku­vos, Žei­me­lio su­šau­dy­ti mies­to par­ke. Iš vi­so nu­žu­dy­ta be­veik trys tūks­tan­čiai vy­rų, mo­te­rų, vai­kų.

Eks­kur­si­ja ve­dė prie si­na­go­gų, kur da­bar vei­kia prieš­gais­ri­nė tar­ny­ba ir Spe­cia­lio­sios mo­kyk­los spor­to sa­lė, stab­tel­ta mies­to aikš­tė­je, kur prieš šimt­me­tį sto­vė­jo dvi ei­lės žy­dų krau­tu­vė­lių, prie ri­tua­li­nės sker­dyk­los Pa­kal­nės gat­vė­je, bro­lių Strulių ma­lū­no, vil­nų kar­šyk­los, Nau­jo­sios Ža­ga­rės žy­dų ka­pi­nių.

Po pa­si­vaikš­čio­ji­mo žy­dų kul­tū­ros pa­vel­do ke­liais į Kul­tū­ros cent­rą kvie­tė kon­cer­tas. Mu­zi­kan­tų ko­lek­ty­vas „Ra­ki­ja Klez­mer or­kes­tar“ gro­jo įsi­me­nan­čią, aist­rin­gą šven­ti­nę mu­zi­ką – lit­va­kų, Ru­mu­ni­jos, Ode­sos žy­dų pa­li­ki­mą. Jau­nuo­liai, su­si­bū­rę į mi­ni or­kest­rą, la­biau­siai orien­tuo­ja­si į lit­va­kiš­ką klez­me­rio mu­zi­ką, ku­ri api­ma vi­są Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės te­ri­to­ri­ją.

Po emo­cin­gų klez­me­rių rit­mų su­si­kau­pi­mo pa­rei­ka­la­vo dirb­tu­vė­lės „Lė­lių na­muo­se“, kur tau­to­dai­li­nin­kė Auš­ra Pet­raus­kie­nė mo­kė no­rin­čius pa­si­ga­min­ti riš­ti­nes lė­les su žy­diš­kais mo­ty­vais. Pa­vyz­džiu bu­vo paim­ta tau­to­dai­li­nin­kės tė­ve­lio iš Iz­rae­lio par­vež­ta lė­lė.

Šį ren­gi­nį pa­gal pro­jek­tą or­ga­ni­za­vo Ža­ga­rės kul­tū­ros cent­ras (pro­jek­to au­to­rė Dia­na Si­čio­vie­nė), Jį rė­mė Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba. Taip pat ža­ga­rie­čių lau­kia žy­dų kul­tū­ri­nės pro­gra­mos tę­si­nys. Vi­są rug­sė­jo mė­ne­sį kiek­vie­ną ant­ra­die­nį kul­tū­ros cent­re bus ro­do­mi Iz­rae­lio ki­no fil­mai (pro­jek­tas „Iz­rae­lio ki­nas ta­vo mies­te“).

Lo­re­tos RIPS­KY­TĖS nuo­tr.
Tau­to­dai­li­nin­kės Auš­ros Pet­raus­kie­nės edu­ka­ci­jų da­ly­vės pa­ga­mi­no riš­ti­nių lė­lių su žy­diš­kais ap­ran­gos mo­ty­vais.
Lo­re­tos RIPS­KY­TĖS nuo­tr.
Gi­das Sau­lius Mit­ri­kas sto­vi vie­to­je, kur ka­dai­se bu­vo žy­dų par­duo­tu­vė, o jo ran­ko­se – nuo­trau­ka su tos par­duo­tu­vės vaiz­du.