Šventė su įprastais ir egzotiškais augintiniais

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Bene įspūdingiausiai atrodė į šventę žirgais Zoro ir Kalistu atjoję „Žagarės kentaurų“ žirgyno savininkas Vidmantas Staškevičius su žmona Andrea Sperber.
Šeštadienį Žagarės (Joniškio rajonas) miesto aikštė amsėjo, miauksėjo pačiais įvairiausiais balsais. Tądien su keturkojais, sparnuotais ir kitokiais mažaisiais draugais į šventę buvo pakviesti gyvūnų šeimininkai. Tarp įprastų gyvūnų išskirtinai atrodė žirgai, kuriais atjojo sutuoktiniai Andrea Sperber ir Vidmantas Staškevičius, ir žalčio patelė vardu Eglė, kurią atsinešė Gustė Stenianskytė.

Palaiminimas gyvūnams

Šventės pradžios akcentas – palaiminimas gyvūnams, kurį bažnyčios šventoriuje suteikė parapijos klebonas Andrius Valčiukas. Po jo visi persikėlė į pievelę prie kultūros centro, kur teatrališkai apsirengęs režisierius Jonas Gricius pakvietė apžiūrėti Žagarės gimnazijos pirmos klasės mokinių piešinių parodą, pavaišinti augintinius Petro Giržado vaistinių tinklo skirtais skanukais, prisistatyti, minti mįsles apie gyvūnus, kartu su augintiniais nusifotografuoti prie specialiai pastatytos foto sienelės.

Bene įspūdingiausiai atrodė į šventę žirgais Zoro ir Kalistu atjoję „Žagarės kentaurų“ žirgyno savininkai sutuoktiniai Andrea Sperber ir Vidmantas Staškevičius. Patyręs raitelis, treneris, žirgų augintojas, veterinaras Vidmantas Staškevičius pasidalino ir savo patarimais, kaip prižiūrėti, kaip elgtis su gyvūnais. Apie kates papasakojo Kanados Sfinksų veislyno „LaGata“ savininkė Daiva Nechaj, o šunų ir katinų kirpimo profesionalai Romas ir Valentina Avižiniai iš Akmenės rajono pristatė savo darbo subtilybes.

Žaltys, viščiukas, triušiai

Bene egzotiškiausias renginyje buvo Gustės Stenianskytės atsineštas kukurūzinis žaltys, kurį nežinodami daugelis vadino gyvate arba pitonu. Rusvai oranžinės spalvos žalčiuko savininkė sakė, kad jį atidavė pusbrolis. 8-erių metų gyvūnas vardu Eglė maitinasi šaldytomis pelėmis.

Natūraliai kukurūziniai žalčiai aptinkami Meksikoje, JAV. Jie būna nedideli, nuo nuo 50 iki 120 centimetrų ilgio, sveria 600–900 gramų. Kūnas lieknas, į apačią platėjantis, panašus į duonos kepalo formą. Platėjanti pilvinė dalis padeda šiam žalčiui judėti medžiais, tad jis turi pranašumą prieš gyvates, kurių kūnas cilindro formos.

Elenos Matintalo anūkė Barbora pristatė savo prižiūrimus triušį Margį ir viščiuką, o visą pulką triušiukų atvežusi kultūros darbuotoja Gražina Andrašiūnienė atviravo, jog šiems pūkuotukams užleistas buvęs garažas ir iš viso jų ten laisvai laksto gal 30.

Daugiausia atsivedė šunų

Kultūros centro direktorė Aistė Tuminaitė–Orlauskė vedžiojosi mišrūnę Pupą, kurią gatvėje besiblaškančią ir papuolusią po mašina paėmė jos mama Virgita Tuminienė. Šunytė buvo pagydyta ir dabar puikiai jaučiasi naujuose namuose, šauniai sutaria su šeimininkų sūneliu.

Birutė Balčiūnienė iš Stungių vedžiojosi įspūdingai atrodančią10 metų šarpėjų veislės Tairą, kuri labai mėgstanti obuolius, agurkus, kuriuos pati nusiskina, o dėl morkų, kaip sako šeimininkė, gali iš proto išeiti.

O štai kilmingasis pekinų veislės Tufis bene geriausiai jautėsi ant šeimininkės Irenos Valuckienės, atvykusios iš Gaižaičių, rankų. Moteris sakė, kad ją ypač žavi pekinų akys, ausys, ir šį augintį prieš šventę vežė į kirpyklą apkirpti kailiuko, kad gražiai atrodytų, be to, artėjant vasarai nekaistų savo ilgame kailinių aprėde.

Kazimieras Valys atsinešė mylimą ilgaamžį 17–18 metų katiną Murkį, kurį kadaise iš tetos parsivežė kartu su mama, o Valerija Normantienė, be galo mylinti kates, kadangi negalėjo atsinešti tik kambary gyvenančio didelio katino Markučio, su savimi turėjo jo ir kitų kačių nuotraukų.

Šis renginys buvo baigiamasis akcijos „Padėk beglobiams gyvūnams“, per kurią renkama parama, akcentas, skirtas gyvūnų gerovės metams. Tiesa, paramą specialiu maistu ir kitais reikmenimis gyvūnams dar galima į kultūros centrą pristatyti ir šią savaitę. Po to viskas bus nuvežta į gyvūnų globos namus.