Naujausios
Atminimo kėdė
Kasmet festivalyje prisimenami miesto kūrėjai, nusipelnę žmonės, jie pagerbiami renginiais, konferencijomis, o pastaruosius jau kelerius metus Miesto aikštėje atidengiama vis nauja kalvio darbo metalo kėdė kuriai nors ryškiai krašto asmenybei. Tokie krėslai jau stovi krašto šviesuoliams Žagarės metraštininkams, monografijos „Žagarė“ rengėjams Romualdai ir Vytautui Vaitkams, operos solistui Vaclovui Daunorui, skulptoriui Romualdui Kvintui, iš Žagarės kilusiam, Airijoje išgarsėjusiam futbolininkui Luisui Bukmanui.
O šį kartą krėslas skirtas šviesuoliui, Joniškio garbės piliečiui, muziejinės ekspozicijos rinkėjui, filmuotos medžiagos apie įvairias Žagarės įstaigas, asmenybes, tautines mažumas autoriui Juozui Kazlauskui.
Pinigai bus paaukoti Ukrainai
Pagrindiniai festivalio koncertai penktadienį ir šeštadienį, kuriuose pasirodė Marijonas Mikutavičius, „Poliarizuoti stiklai“, Julijos Ritčik (4FUN) trio, „MES“, Povilas Meškėla su grupe, kraštietis Igoris Šifris, išleidęs naują albumą „Sapnas“, DJ Rubin ir kt. bei dangų nušvietė lazerių šou, jau ne pirmus metus vyko rekreacinėje zonoje prie Žvelgaičių ežero. Norint į juos patekti reikėjo įsigyti bilietus, už kuriuos surinkti pinigai bus skiriami karo niokojamos Ukrainos palaikymui. Visi kiti festivalio renginiai, taip pat ir koncertai, buvo nemokami. O juose žiūrovai galėjo išvysti ne tik rajono meno mėgėjų kolektyvus, bet ir legendinę grupę „Nerija“, ir Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus padalinyje pasirodžiusius klasikinės muzikos atstovus dainininkus Eglę, Ievą Barborą ir Vytautą Juozapaičius bei pianistą Darių Mažintą, ir jaunimui soliniu koncertu prisistačiusį Aurimą Pocių. Muziejuje taip pat veikė tatuiruočių grafikos paroda, pristatyta dvarų vaistinėlė, kurioje būdavo ne tik vaistų, bet ir gardumynų.
Buvusioje pieninėje, kurioje dabar jau antrą sezoną veikia įrengta stovyklavietė–kempingas, surengta nuotraukų iš pieninės istorijos paroda, kuriai fotografijas iš šviesaus atminimo mamos Kazimieros Norvaišienės archyvo paskolino Saulė Marija Labanauskienė, dalis nuotraukų perspausdintos iš Leono Karaliūno fotografijų knygos „Žagarė“.
Parodomis itin gausus šis festivalis. Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos Žagarės filiale savo darbus pristatė dailės skyriaus mokiniai ir mėgėjai „Atvirom akim pasaulį aš matau“ ir kvietė visus norinčius dailės terapijai nutapyti savo piešinuką ant akmenėlio, tatuiruočių grafikos paroda „Incognito“ veikė muziejaus padalinyje, Miesto aikštėje stovėjo senieji atomobiliai, Žagarės kultūros centre pristatyti stendai „Pamilk medinę Žagarę“, kuriuose – senųjų medinių namų fotografijos ir architektų Marijos ir Antano Rupeikų surinkta istorinė medžiaga apie Lietuvos ir Žagarės medinę architektūrą, gyvajame filmų stende buvo galima išvysti „Fringe“ festivalio fragmentus, atidaryta Joniškio garbės piliečio, dailininko, vieno garsiausių plakatistų ir Žagarės herbo bei Vyšnių fetivalio logotipo autoriaus Juozo Galkaus plakatų paroda. Parodas palydėjo Robertos Stonkutės čiabuko (knygos) „(ČIA) B Ū T I“ skaitymai, rodyta trumpametražių filmų programa.
Buvo ir vyšnių, ir kaliausių
Į atviras kūrybines dirbtuves kvietė tautodailininkas, medžio meistras Dalius Udrakis, veikė tautodailininkės Aušros Petrauskienės angelų dirbtuvės, kultūros centro kiemelyje vaikams ir šeimai surengtos juostų rišimo, makremė pynimo, vėjo malūnėlių gamybos edukacijos. Parko stadione rungėsi vaikai ir suaugusieji futbolininkai.
Koks festivalis be Vyšnių turgaus ir kaliausių?! Žinoma, buvo ir viena, ir kita. Gyvosios kaliausės jau kelerius metus iš eilės surengė plaukimą įvairiausiomis priemonėmis Švėtės upe, pasirodė žaidynėse, kaliausių buvo galima išvysti pasidairius po miesto sodybas, prie įstaigų. O štai vyšnių turguje visi ieškojo vyšnių ir jų uogienės.
Joniškiečiai Danutė ir Mečys Grunskiai Vyšnių festivalyje prekiavę medumi, keramikos lipdinių paveikslais, turėjo ir neįprastų vyšnių – pinjatų. Tai tuščiaviduris žaislas, dažniausiai burbulo formos, į kurį sudedami saldainiai ar kokie suvenyrai ir vaikai ar suaugusieji užrištomis akimis lazdomis turi juos sudaužyti, kad viskas pabirtų laukan. Ši tradicija atkeliavo iš Šiaurės Amerikos.
Turguje buvo pardavinėjami ir vyšnių suvenyrai, segės, indai su vyšnaitėmis, kepuraitės. Veltų vyšnių turėjo Žvelgaičių kaimo bendruomenės pirmininkė Regina Gužauskienė, Jurdaičių socialinės globos namai, Žagarės specialiosios mokyklos dienos užimtumo centras.
Ieškojo pigesnių vyšnių ir uogienės
Tikrų, ne suvenyrinių vyšnių ir matėsi, tik prekybininkai sakė, kad dėl šaltų, drėgnų orų jos dar ne visos spėjusios nunokti. Jolanta Norkienė iš Stungių kaimo, į Vyšnių festivalį važiuojanti jau gerą dešimtmetį, paaiškino, kad žagarvyšnės yra iš ankstyvesnių, tad šiemet jų priskynė apie 20 kilogramų turgui. O visos kitos vyšnios, kurių augina, dar dauguma žalios, neprinokusios.
Prekyba nesiskundė Antanas Beržinis iš Skaistgirio, atsivežęs dėžę ir krepšą žagarvyšnių, per tris valandas jis baigė jas išparduoti.
Irma Janušienė prie savo namų pastačiusi stalelį ir pastogę, pardavinėjo vyšnių uogienę, pačias uogas, taip pat raudonuosius ir geltonuosius serbentus. Vyšnių uogienės ji išvirė 36 stiklainiukus.
Sodininkė Dalia Labanauskienė iš Stungių taip pat turėjo ne tik daug įvairių medelių, vaismedžių sodinukų, bet ir arbatų su džiovintomis vyšių uogomis, vyšnių uogienės: įprastos žagarvyšnių, vyšnių su romu ir vyšnių su valerijonu.
Pirkėjai neskubėjo greitai pirkti, ieškojo pigesnių uogų ir kitų prekių. Litrą vyšnių buvo galima nusipirkti ir už du, ir už tris eurus. Puslitrinis stiklainiukas uogienės kainavo nuo 4 iki 6 eurų.
