A. Vi­soc­ko „Šal­kaus­kio fi­lo­so­fi­ja“

Tik­riau­siai dau­gu­ma Jū­sų yra gir­dė­ję ter­mi­ną „feng šui“ – tai ir fi­lo­so­fi­ja, ir pseu­do­moks­las, nau­do­ja­mas įvai­rio­se gy­ve­ni­mo sfe­ro­se, pvz., in­ter­je­re, dva­si­nio ir fi­zi­nio pa­sau­lių san­ty­kių de­ri­ni­me ir pan. Kaip ir nie­ko blo­go, kad žmo­gus pa­gal „fi­lo­so­fi­ją“ dė­lio­ja­si va­zas, sta­to­si lo­vą kam­ba­ry ar pa­sa­kų pi­lis sa­vo gal­vo­je, bet jei kal­ba­me apie val­džios ga­lią tu­rin­čio as­mens „fi­lo­so­fi­jos“ ma­te­ria­li­za­vi­mą vie­ša­ja­me vi­suo­me­nės gy­ve­ni­me, pra­var­tu pri­si­min­ti is­to­ri­ją. Fi­lo­so­fai ne­bū­ti­nai at­ne­ša gė­rį.
2015 m. li­ki­mas mums „do­va­no­jo“ A. Vi­soc­ką, o jis Šiau­liams „do­va­no­ja“ sa­vo „fi­lo­so­fi­ją“. Sa­vo re­to­ri­ko­je jis nau­do­ja iš tik­ro nie­ko ne­sa­kan­tį žo­džių jun­gi­nį „Šal­kaus­kio fi­lo­so­fi­ja“. Ta „Šal­kaus­kio fi­lo­so­fi­ja“ mo­ty­vuo­ja be­veik vis­ką. Taip daž­niau­siai el­gia­si žmo­nės, ku­rie per gy­ve­ni­mą per­skai­tė vos vie­ną kny­gą ir ten ra­do vie­ną fra­zę, ku­rią ki­ša vi­siems vi­so­se te­mo­se.
„Šal­kaus­kio fi­lo­so­fi­ja“ grin­džia­mi ran­gos dar­bų pir­ki­mai be kon­kur­so, skie­pi­ji­mo tem­pai ir su­si­rgi­mų kont­ro­lė mies­te, vamz­džių klo­ji­mas, vai­kų tes­ta­vi­mas ir ki­ti vie­šo­jo val­dy­mo spren­di­mai. Ir pa­si­ro­do, kad daž­nam pa­kan­ka trin­ke­lės nuo­trau­kos ir paaiš­ki­ni­mo „čia – pa­gal „Šal­kaus­kio fi­lo­so­fi­ją“.
Jei ta­vęs neį­ti­ki­no kal­bos apie „fi­lo­so­fi­ją“, tai pra­si­de­da sun­kio­ji ar­ti­le­ri­ja – lo­zun­gai „Žmo­gus yra žmo­gus“, „Šiau­liai yra Šiau­liai“, o su tuo ne­pa­si­gin­čy­si, nes tai yra tie­sa. Bet ši „tie­sa“ vis tiek nie­kaip neat­sa­ko į klau­si­mus, ku­rių pri­gim­tis nė­ra fi­lo­so­fi­nė. Nors fi­lo­so­fi­ja ir po­li­ti­ka api­ma vi­sas gy­ve­ni­mo sri­tis, bet fi­lo­so­fi­ja, šiaip, yra apie ne­pa­ma­tuo­ja­mus da­ly­kus – gy­ve­ni­mo pra­smę, gė­rį, blo­gį, gro­žį ir pan., o po­li­ti­ka yra apie pa­ma­tuo­ja­mus – apie re­zul­ta­tus, efek­ty­vu­mą, tiks­lus.
 Skai­čiai po­li­ti­ko­je pa­de­da nu­sta­ty­ti, ar tei­sin­gu ke­liu ju­da­me. O be skai­čių ne­pa­si­gin­čy­si, ne­pa­ly­gin­si, kas yra la­bai pa­to­gu – kaip no­ri, taip var­tai tą „fi­lo­so­fi­ją“. To­dėl į tų tiks­lių skai­čių paaiš­ki­ni­mą ir sten­gia­si ne­si­vel­ti mies­to gal­va, nes daž­niau­siai jie ne jo nau­dai.
Jei tau to­kio at­sa­ky­mo apie „fi­lo­so­fi­ją“ ne­ga­na, tai gau­si pro­vo­kuo­jan­tį at­sa­ky­mą – „Šiau­liai švie­čia“ ir me­ro „gar­bės sar­gy­bos“ or­ga­ni­zuo­tą ata­ką: „Tu ką, prieš Šiau­lius?“ Nors tu ne prieš Šiau­lius, o prieš Vi­soc­ko „fi­lo­so­fi­ją“ – o kas no­rės bū­ti prieš Šiau­lius? Nes at­si­ti­ko toks pa­ra­dok­sas, kad me­ras už mū­sų pa­čių pi­ni­gus ži­niask­lai­do­je pri­si­pir­ko sa­ve mums šlo­vi­nan­čių re­por­ta­žų ir straips­nių, ku­rių dė­ka ne tik su­kū­rė le­gen­dą, kad vis­kas, kas vyks­ta mies­te, yra tik jo dė­ka, bet ir su­si­ta­pa­ti­no su Šiau­liais. Me­ro „gar­bės sar­gy­ba“ kaip už­hip­no­ti­zuo­ta kar­to­ja, kad „anks­čiau tai nie­kas nie­ko ne­tvar­kė“, kad „džiau­ki­tės, kad kaž­ką da­ro“, taip tar­si le­ga­li­zuo­da­mi da­ro­mas ne­są­mo­nes.
Pir­miau­sia pri­si­min­ki­me, kad me­ro pir­ma ka­den­ci­ja su­ta­po su nau­ja vie­tos sa­vi­val­dos rin­ki­mų tvar­ka ir su Eu­ro­pos Są­jun­gos 2014–2020 m. fi­nan­sa­vi­mo lai­ko­tar­piu, kuo­met į Lie­tu­vą pra­dė­jo te­kė­ti ES lė­šų upės. Tas upes ES pa­lei­do tam, kad ga­lė­tu­me pa­si­vy­ti ES ša­lis sen­bu­ves at­ly­gi­ni­mais ir ki­to­mis ga­li­my­bė­mis. Tie su­ta­pi­mai dau­ge­liui pro­ce­sais ne­si­do­min­čių gy­ven­to­jų su­kū­rė įspū­dį, kad vis­kas vyks­ta tik ne­par­ti­nio Vi­soc­ko dė­ka.
Kad ga­lė­tu­me ob­jek­ty­viai ver­tin­ti tuos pa­sie­ki­mus, rei­kia ly­gin­ti ne tik sa­ve, kai tu­ri­me daug pi­ni­gų, su sa­vim, kai ne­tu­rė­jo­me pi­ni­gų, bet ir su ki­to­mis sa­vi­val­dy­bė­mis. Lie­tu­vo­je yra 60 sa­vi­val­dy­bių ir tik 13-oje iš jų bu­vo iš­rink­ti ne­par­ti­niai me­rai, o tai reiš­kia, kad li­kę 47 bu­vo iš­rink­ti par­ti­niai – kon­ser­va­to­riai, soc­de­mai, li­be­ra­lai ir kiti. Jei ke­liau­ja­te po Lie­tu­vą ar ki­tas ša­lis, tai tu­rė­tu­mė­te ma­ty­ti, kad kei­čia­si ir gra­žė­ja ne tik mū­sų mies­tas, o vi­si mies­tai ir mies­te­liai. Tai­gi, mies­tų „eu­ro­re­mon­tų“ ne­rei­kia sie­ti su par­tiš­ku­mu. Tie­siog gau­na­me be­pre­ce­den­tiš­kai daug pi­ni­gų, ko ne­tu­rė­jo­me iki 2015 m.
Daž­nai gir­di­me dar vie­ną „bur­ta­žo­dį“ – „re­kor­di­nis biu­dže­tas“. Ne­si­gi­li­nę žmo­nės šo­ka plo­ti, bet tarp 60-ies Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių sun­kiai ra­si­te to­kią, ku­ri ne­tu­rė­tų re­kor­di­nio biu­dže­to. Kas­met au­ga vi­sų mies­tų ir mies­te­lių biu­dže­tai. Be to, į mies­to biu­dže­tą pi­ni­gus su­ne­ša ne ait­va­rai, o mo­kes­čių mo­kė­to­jai. To­dėl yra kiek juo­kin­ga šlo­vin­ti me­rą, ku­ris dar gau­na ir so­li­dų at­ly­gi­ni­mą už tai, kad už mū­sų pi­ni­gus bu­vo įreng­ta inf­rast­ruk­tū­ra. Tai tas pa­ts, kas šlo­vin­tu­mė­te „Ka­lė­dų Se­ne­lį“, kad jis iš mai­šo trau­kia ir mums „do­va­no­ja“ už mū­sų pi­ni­gus nu­pirk­tas do­va­nė­les.
Ne­są­ži­nin­gi ir tie pa­ly­gi­ni­mai, kad, gir­di, 2014 me­tais bu­vo su­tvar­ky­tas koks tai ta­kas tik už 300 tūkst. eu­rų, o va da­bar – net už mi­li­jo­ną! Tik pa­mirš­ta­ma pa­mi­nė­ti, kad 2014 me­tais 300 tūkst. eu­rų bu­vo ly­gūs mi­li­jo­nui li­tų, ir už tą mi­li­jo­ną li­tų kai ku­riais at­ve­jais bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti dau­giau nei už mi­li­jo­ną eu­rų da­bar.
Pa­va­sa­rį vie­no­je „Del­fi“ lai­do­je mies­to „bo­sas“ bu­vo pa­klaus­tas, ar tu­ri įta­kos vai­kų gims­ta­mu­mui val­džios pa­ra­ma pi­ni­gais, gal rei­kia pa­di­din­ti iš­mo­kas, ku­rios pa­ska­tin­tų vai­kų gims­ta­mu­mą, ir at­sa­kė, kad, jo ma­ny­mu, ne­rei­kia, nes žmo­nės jau­čia val­džios mei­lę per su­tvar­ky­tus ta­ke­lius ir nau­jus suo­liu­kus. Tik pa­mir­šo mies­to gal­va ant tų suo­liu­kų pa­ties­ti čiu­ži­nius, kad žmo­nėms bū­tų pa­to­gu už­siim­ti mei­le. Nuo 2015 me­tų nau­ja­gi­mių skai­čius mies­te kas­met smar­kiai kren­ta, nors iki 2015 m., kai Vi­soc­kas ta­po me­ru, nau­ja­gi­mių skai­čius mies­te au­go.
 Mies­te nuo 2015 m. ne­li­ko ir sa­va­ran­kiš­ko uni­ver­si­te­to, ku­ris ge­riau­siais lai­kais pri­skai­čiuo­da­vo tūks­tan­čius stu­den­tų. Nė­ra dar­bo gat­vė­je su jau­ni­mu, ku­ris la­bai stip­riai dir­ba­mas ki­tuo­se mies­tuo­se – tai reiš­kia, kad nė­ra jau­ni­mo po­li­ti­kos.
Išanks­ti­niais Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, ma­žė­ja ir nuo­la­ti­nių gy­ven­to­jų skai­čius. Per ka­len­do­ri­nius me­tus iš­vy­ko 
1 200 šiau­lie­čių – ka­vi­nių, kir­pyk­lų, ser­vi­sų ir kt. pa­slau­gų klien­tų, mo­kes­čių mo­kė­to­jų, stu­den­tų ir kt. socialinį-ekonominį vaid­me­nį at­lie­kan­čių žmo­nių. 
Gal­būt dėl to, kad per tuos 6 me­tus ta­po dar sun­kiau pa­tek­ti pas gy­dy­to­jus ir gau­ti me­di­ci­ni­nes pa­slau­gas?
Šiuo me­tu mies­te trūks­ta apie 250 me­di­kų (2021 10 09 „Šiau­lių kraš­to“ pub­li­ka­ci­ja „Val­diš­ki pi­ni­gai gy­dy­to­jų ne­vi­lio­ja“). Dėl „Bre­xit“ ir Co­vid į Lie­tu­vą su­grį­žę tau­tie­čiai ti­kė­jo­si užuo­vė­ją ras­ti čia, bet ap­si­su­ko ir iš­va­žia­vo ki­ta kryp­ti­mi. Čia jie ne­ra­do ža­dė­tų „tūks­tan­čių nau­jų dar­bo vie­tų su vi­du­ti­niais 
2 000 eurų at­ly­gi­ni­mais“, ra­do tik Vi­soc­ko „Šal­kaus­kio fi­lo­so­fi­ją“ ir nau­jus inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros mo­kes­čius.
Vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas į ran­kas 2021 m. ant­rą ket­vir­tį Šiau­liuo­se sie­kė 880 Eur per mėn. Pa­gal šį ro­dik­lį jau ei­lę me­tų esa­me 14–18-oje vie­to­je tarp 60-ies sa­vi­val­dy­bių. At­si­lie­ka­me nuo Ak­me­nės, Jo­na­vos, Kė­dai­nių, kur žmo­nės ne tik už­dir­ba dau­giau, bet ir mo­ka ma­žes­nius ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius. To­je vie­to­je, ku­rio­je jau tu­rė­tų bū­ti pa­ža­dė­ti tūks­tan­čiai dar­bo vie­tų, vis dar be­veik ply­nas lau­kas, nors mies­tas iš sa­vo pu­sės jau in­ves­ta­vo 10 mln. eu­rų.
 Šiaip aš ti­kiu, kad kaž­ka­da ir bus tų dar­bo vie­tų, ir gal jau bū­tų bu­vę, jei ne mies­to gal­va, ku­ris, kai dar ne­bu­vo mies­to gal­va, „iki pro­ku­ro­rų“ skun­dė in­ves­tuo­to­jus ir stab­dė pro­jek­tus (2021 08 16 „Šiau­lių kraš­to“ pub­li­ka­ci­ja „Šiau­lių re­gio­no plėt­ros pla­ne pa­si­kly­do tarp mi­li­jo­nų“). Rea­li pa­dė­tis nuo pro­pa­gan­dos „feis­bu­ke“ ski­ria­si kaip die­na ir nak­tis.
Nors Vi­soc­ko „fi­lo­so­fi­ja“ sa­ko, kad „Žmo­gus yra žmo­gus“, bet ji tik­riau­siai ne apie tuos žmo­nes, ku­rie pra­šė ne­par­duo­ti Pa­ba­lių tur­gaus, ne­kirs­ti me­džių, rin­ko pa­ra­šus ir pra­šė neat­leis­ti Rė­ky­vos pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus už nie­ką. Ji tik­riau­siai ir ne apie ne­for­ma­liojo švie­ti­mo mo­ky­to­jus ir tre­ne­rius, ku­riems bu­vo ma­ži­na­mas fi­nan­sa­vi­mas, dėl to nu­ken­tė­jo ug­dy­mo ap­lin­ka, mo­ty­va­ci­ja, bu­vo ma­ži­na­mas spor­ti­nin­kų už­siė­mi­mų skai­čius, kri­to pa­ja­mos, o no­rin­tiems iš­vyk­ti į var­žy­bas aiš­ki­na­ma, kad nė­ra pi­ni­gų. 2016 m., tik me­tai po Vi­soc­ko iš­rin­ki­mo, Rio olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se da­ly­va­vo 6 olim­pie­čiai ir 2 pa­ra­lim­pie­čiai iš Šiau­lių, ku­rie dar par­ve­žė ir me­da­lių, o 2021 me­tais, po 6 me­tų „fi­lo­so­fi­jos“, – 1 pa­ra­lim­pie­tis, nu­lis da­ly­vių olim­pie­čių ir olim­pi­nių me­da­lių.
Vi­soc­ko „fi­lo­so­fi­ja“ tei­gia, kad iki 2015 me­tų Šiau­liuo­se švie­tė tik kas ant­ra lem­pa, o po 2015 me­tų ne­va švie­čia vi­sos. Jei mies­to gal­va ei­tų į dar­bą tam­siu pa­ros me­tu, aiš­ku, kai iš vi­so bū­na Šiau­liuo­se, o ne sle­pia­si nuo vi­ru­so ra­jo­ne, tai pa­ma­ty­tų, kad ir da­bar daug kur įjung­ta tik kas ant­ra lem­pa.
Jei pa­klaus­tu­mėt, ko­dėl 2015 m. švie­čian­ti kas ant­ra lem­pa yra blo­giau, nei kas ant­ra švie­čian­ti lem­pa 2021 me­tais, tai jums paaiš­kin­tų „fi­lo­so­fiš­kai“ – iki 2015 m. kas ant­ra lem­pa de­gė iš „skū­pu­mo“, o po 2021 m. kas ant­ra lem­pa švie­čia iš tau­pu­mo, o čia žiau­riai di­de­lis skir­tu­mas. Bet „lo­gi­kos mi­nist­ras“ vis tiek ne­sup­ras­tų, kam rei­kia leis­ti pi­ni­gus ir sta­ty­ti 10 lem­pų, jei švie­čia tik kas ant­ra.
Anks­čiau iš Vi­soc­ko daž­nai gir­dė­jo­me „ši­lu­ma pi­giau­sia“, pa­skui „ši­lu­ma pi­giau­sia tarp did­mies­čių“, bet ir to ne­be­li­ko. Tai­gi, Vi­soc­ko „Šal­kaus­kio fi­lo­so­fi­ja“, „Žmo­gus yra žmo­gus“, „Šiau­liai yra Šiau­liai“ ir ki­ti mies­to gal­vos re­to­ri­ko­je nau­do­ja­mi lo­zun­gai at­spin­di ne rea­lius pa­sie­ki­mus, o at­lie­ka vi­du­ram­žių me­ne nau­do­tą „fi­gos la­po“ funk­ci­ją „gė­dai“ pri­deng­ti. Jei uni­ver­si­te­tas ki­ta­me mies­te, jei me­di­ci­ni­nių pa­slau­gų nuo­lat esi pri­vers­tas va­ži­nė­ti į ki­tą mies­tą, jei at­ly­gi­ni­mai ki­ta­me mies­te di­des­ni, ko­mu­na­li­niai mo­kes­čiai ma­žes­ni, tai ko­kia per­ša­si iš­va­da apie mies­to va­do­va­vi­mo „fi­lo­so­fi­ją“?