Valdžios orkestre antrieji smuikai pretenduoja į pirmuosius

Redakcijos archyvo nuotr.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 metų kovo 5 dieną. Praeituose rinkimuose Šiaulių valdžią ėjo rinkti tik 40 procentų rinkėjų.
Kas pretenduoja valdyti Šiaulius po naujų Savivaldos rinkimų? Kokie politikos veikėjai ir žvaigždės puošia kandidatų sąrašus? Iš kokių klaidų mokosi norintys vėl pakilti į valdžią politikai, partijos? Kokias miesto problemas įžvelgia? „Šiaulių kraštas“ tęsia rašinių ciklą „Ant rinkimų svarstyklių“.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – ant svarstyklių. Šią kadenciją ir jų atstovai valdė miestą, nors ir negrojo pirmaisiais smuikais.

 

Sąraše – ir visuomenės veikėjų veidai

Šiauliuose „valstiečiai“ šią kadenciją baigia valdančiojoje koalicijoje kartu su mero Artūro Visocko sąrašo frakcija, jie turi ir vicemero poziciją. „Valstiečių“ frakcija, iš pradžių turėjusi 3 narius, prieš pusmetį padidėjo iki 6 narių, kai prie jos prisijungė buvusi opozicinė frakcija „Už Šiaulius“.

Visuomeninio judėjimo „Už Šiaulius“ lyderis Valerijus Simulik yra tapęs LVŽS nariu ir dabar yra LVŽS Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas. Jo žodžiais, „valstiečių“ frakcijos situacija „sudėtinga“: tie, kurie atėjo iš opozicinės frakcijos „Už Šiaulius“ – kritiški, o koalicijoje buvę nuo pat pradžių – lojalūs merui be diskusijų.“

„Mes apsijungėme, pritariame miestui naudingiems sprendimams, bet nepaklūstame, kai vyksta rankų laužymas dėl diktatoriškos disciplinos“, – tvirtina V. Simulik.

V. Simulik yra „valstiečių“ kandidatas į Šiaulių merus ir į rinkimus ves partijos kandidatų į miesto Tarybą sąrašą. Jame iš viso 62 kandidatai. Sąrašas dar preliminarus.

„Sąrašo bazė – LŽVS nariai, – sako skyriaus pirmininkas. – Į sąrašą buvo pakviesti ir savo atstovus delegavo judėjimas „Už Šiaulius“, Šiaulių NVO konfederacija ir bendruomenės. Iš viso 11 visuomenininkų yra sąraše, turime įvairių profesijų žmonių – nuo darbininkų iki profesorių, pedagogų, meno žmonių, kalbininkų, istorikų, viešojo administravimo ir valdymo srities atstovų.“

Tie, kurie pirmajame dvidešimtuke, buvo reitinguojami, kiti trauks burtus dėl vietos sąraše. Branduolys – esami ar buvę miesto Tarybos frakcijos nariai, aktyvūs visuomenininkai, NVO vadovai.

Skyriaus pirmininkas tikina, kad „žvaigždžių nėra“. Bet pasidžiaugia, kad sąraše yra žinomas dizaineris Vilius Puronas, šių metų miesto garbės pilietis, turintis išskirtinį požiūrį į miestą. Su „valstiečiais“ kandidatuoja ir jokioms partijoms nebepriklausantis visuomenės veikėjas Laimontas Dinius.

Sąraše antras – „valstiečių“ frakcijos miesto Taryboje seniūnas Denis Michalenko, toliau – Regina Kvedarienė, Reda Petrilionienė, Vida Pociuvienė, Juozas Pabrėža, Aurimas Žvinys, Laimontas Dinius, Giedrė Manačienė, Vilius Puronas. Antrajame dešimtuke – dar du šios kadencijos Tarybos nariai Pranciškus Trijonis, vicemeras Egidijus Elijošius.

V. Simulik paneigė politikos užkulisiuose sklandančius gandus, jog „valstiečių“ sąraše yra buvęs miesto meras Genadijus Mikšys. „Jis tik išreiškė norą dalyvauti rinkimų štabe, teikė idėjų, kaip skatinti daugiabučių mažąją renovaciją, – sakė „valstiečių“ lyderis. – Rinkimų štabe kaip konsultantas yra ir buvęs Karinių oro pajėgų vadas Audronis Navickas.“

Apie įžvalgas, svorį ir klaidas

Ką darytų valdžioje kitaip, kokias miesto problemas „valstiečiai“ įžvelgia?

„Mes matome ir regioninį pjūvį – ką galima būtų nuveikti, turint regioninius pinigus, – sako V. Simulik. – Protingai reikėtų derėtis, kokias naudas gali turėti Šiaulių miestas kaip regiono centras ir regiono lyderis. Neprimetant savo nuomonės, o diskutuojant su rajonų savivaldybių merais. Į regioną ateina milžiniški pinigai, jie gali duoti didelę pridėtinę vertę.“

„Mūsų komanda mano, kad Šiauliams reikia susigrąžinti tikro, realaus universitetinio miesto statusą, – akcentuoja politikas. – Turime Klaipėdos pavyzdį, kaip reikia veikti. Su kitomis regiono savivaldybėmis reikia kalbėtis ir bendrai veikti, kad Šiauliuose studijuotų 5–7 tūkstančiai studentų iš mūsų krašto. Tada ir regionas, ir miestas atsigaus. Grąžinkime į Šiaulius bent jau 4 tūkstančius studentų ir matysime, kaip miestas keisis. Mūsų prioritetas: arba susiderėti su Vilniaus universitetu (VU), kad turėtume pilnavertę VU Šiaulių akademiją su regionui reikalingomis studijų kryptimis, arba grąžinti jai savarankiško universiteto statusą.“

Dar įvardija, jog mieste turėtų atsirasti savivaldybės išlaikomi bendruomenių namai. Apjungtų po vienu stogu visuomenines organizacijas, „išsibarsčiusios pakampiais“ .

„Pagal Akmenės rajono pavyzdį Šiauliai galėtų kurti atsinaujinančių energijos šaltinių parką, jis padėtų mums taupyti biudžeto lėšas, – dalijasi įžvalgomis V. Simulik. – Tam turėtume konsoliduoti pajėgas, ieškoti finansavimo šaltinių iš europinių pinigų ar viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo.“

Kokių klaidų politikos lauke nekartotų?

„Klaida yra užsidaryti savame rate, atrodyti gražiu pačiam sau, bendrauti tik per susikurtus internete profilius su žmonėmis, kurie tave dievina, – sako politikas. – Mes linkę bendrauti gyvai, o internetas – operatyviai informacijai rinkti, reaguoti į nelaimes. Turime su bendruomenėmis tartis, ką bendrai galime padaryti. Gatvės dabar sniegu užverstos, nevalomos, o kodėl nenupirkus mikrorajonų bendruomenėms, seniūnijoms traktoriukų, įrangos, kad bendruomenės ir pačios galėtų tvarkytis?“

„Politikoje bendravimo klaidų neturėtume kartoti, o antra – labai rimtai turime žiūrėti į investuojamus europinius pinigus. Jeigu juos pravalgysime ar paminklus statysime, ar nepasvertų projektų imsimės, bus blogai. Buvo, pavyzdžiui, siūlymas už 50 milijonų eurų statyti koncertų salę. Mes dar negyvename taip turtingai, kad galėtume tokias išlaidas sau leisti.“

Kokį „valstiečių“ svorį miesto valdžioje prognozuoja?

„Bus toks, kaip žmonės nuspręs,– atsako V. Simulik. – Jeigu žmonės palaikys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos filosofiją, kurios pagrindas – tauta, kalba, valstybė, šeima – tada bus viskas tvarkoje. Turime skleisti šiuos vertybinius dalykus. Labai svarbu rinkimų rezultatas, bet vertybių skleidimas mums svarbiausia.“

Tarp demokratų – buvusių savivaldybininkų būrys

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – rinkimų debiutantė, bet jau ir šią kadenciją turi atstovų miesto valdžioje. Tarybos narys Malik Agamalijev ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eduardas Bivainis per praeitus rinkimus ėję su mero A. Visocko nepartiniu sąrašu, dabar yra demokratų partiniame sąraše.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas, Seimo narys Domas Griškevičius „Šiaulių kraštui“ teigė: „Mūsų sąrašas yra derinys jaunatviško maksimalizmo ir patirties“.

„Manau, tai bus jauniausias pagal amžiaus vidurkį kandidatų sąrašas, bet jame yra žmonės, prisidėję prie miesto veiklų ir žino, koks darbas yra savivaldybėje, – tvirtino skyriaus pirmininkas.

Demokratų kandidatų sąrašo vedlė – Asta Lesauskienė, švietimo ekspertė ir vadybininkė, buvusi Savivaldybės departamento vadovė. Ji yra demokratų kandidatė į miesto merus.

Sąraše iš viso 54 kandidatai, iš jų 24 moterys ir 30 vyrų. Sąrašo kandidatų amžiaus vidurkis 41 metai, jauniausiai kandidatei yra 19 metų, vyriausiam 65 metai. 39 kandidatams šie savivaldos rinkimai bus pirmieji.

Sąraše antras – partijos narys Malik Agamalijev, trečias nepartinis Eduardas Bivainis. Toliau pirmajame penketuke – Diana Rupeikienė, ir Fausta Roznytė (šalies Jaunųjų demokratų sąjungos lyderė).

Tarp kandidatų yra Savivaldybės skyrių buvę vadovai Egidijus Urba, Dovilė Laužikienė, Edita Čičelienė, Savivaldybės įstaigoms vadovavę Audronė Kardašienė, Alius Valys. Pastarasis baigia kandidatų sąrašą.

Su demokratais kandidatuoja Šiaulių trečiojo universiteto rektorė Jolanta Rumbinienė. Sąraše yra ir skyriaus pirmininko žmona Irma Griškevičienė.

„Mes dabar dirbame su A. Visocko sąrašo frakcija „Dirbame Šiauliams“, per praeitus rinkimus kartu ėjome, veiklos programą patvirtinome, tai ir likome iki kadencijos pabaigos su šia frakcija, – apibūdina dabartinę situaciją D. Griškevičius. – O kaip bus po rinkimų, kokios bus koalicijos, ateitis parodys. Jeigu būsime išrinkti, spręsime po kokiais darbais pasirašyti.“

Politika – ne blogis

Šiuose rinkimuose, kaip ir praeituose, dalyvaus visuomeniniai rinkimų komitetai, tik jie pervadinti politiniais komitetais. Kodėl D. Griškevičiui ir jo bendraminčiams nebetiko ėjimas su visuomeniniu komitetu?

„Partija turi struktūrą, o rinkimų komitetas ne – pasibaigia rinkimai, tie, kuriuos išrinko, dirba, o kiti nuėjo į antrą planą ar išsiskirstė kas sau“, – palygina D. Griškevičius.

„Partija yra galimybė matyti vienas kitą, dirbti kartu ir būnant taryboje, ir dirbant kitose srityse. Vertinti, kas padaryta per ketverius metus, galų gale būti įvertintam partijos kandidatų sąraše už konkrečius darbus ir idėjas. Be to, partija neapsiriboja miestu, yra ir respublikinis lygis, o miestui reikia palaikymo ir centre“, – mano politikas.

Politiniame lauke kokių klaidų vengtų demokratai?

„Kai per daug viskas yra susikoncentravę į vieną asmenį, mūsų nuomone, nėra gerai. Pavyzdžiui, kaip bus, kai dabar yra pareikšti įtarimai merui? Jeigu toks lyderis iškrenta iš politinio lauko, tai komandai ateina ne pačios geriausios dienos“, – mano D. Griškevičius.

„Politikoje nesinori vieno asmens kulto, – sako jis. – Norisi diskusijų, nes tik diskusijose išryškėja tiesa, kaip banaliai tai skambėtų. Dabar gi, turint kitokią nuomonę, labai sunku prasimušti. Pastaruosius ketverius metus miesto Tarybos vaidmuo apskritai nunyko. Nebegirdime diskusijų, kodėl reikia tą daryti, o kodėl nereikia to daryti. Be diskusijų viskas vyksta greitai, atrodo efektyvu, bet ar teisinga?“

Jis akcentuoja, jog po šių savivaldos rinkimų keisis santykis mero su savivaldybės taryba, atsiras taryboje kolegija ir daugiau teisių opozicijai.

„Reikia sugrąžinti politinį turinį į miesto Tarybos darbotvarkę, – įsitikinęs demokratų skyriaus pirmininkas. – Devalvavome žodį politika, atrodo lyg politika būtų koks blogis. Kaip tuomet auginsime naują politikų kartą? Kaip atsiras politiniai lyderiai, jeigu nevyksta jokia politinė diskusija viešoje erdvėje? Asmens profilis feisbuke – nėra ta erdvė. Politika vyksta ne feisbuke.“

Demokrato nuomone, naują kadenciją didžiausias iššūkis bus parengti ir aštuonmetį strateginį miesto plėtros planą.

„Žmonėms tai gal ir nėra labai įdomu, bet tai bus vienas iš pagrindinių naujos kadencijos darbų, – teigia D. Griškevičius. – Bus labai svarbu susitarti dėl rodiklių, kurių siekiame, ir kur toliau judame. Miesto viešoji infrastruktūra aptvarkyta, bet dabar reikia didesnio turinio. Apie įtraukųjį miestą kalbame – kaip prisibelsti prie kiekvieno šiauliečio, kaip rasti nuomonių įvairovei vietą – tai didžiausias uždavinys. Kokius norime matyti Šiaulius? Šiauliai bus, bet uždavinys susitarti, kokie jie bus?“

„Koalicijoje reikia rasti aukso vidurį, nesusipykti, – akcentuoja politikas. – Žmonėms neįdomios politikų batalijos. Ne konfrontacija, o dialogo reikia. Kitokią nuomonę turinčio politiko nereikia daryti savo priešu. Trumpuoju laikotarpiu sprendimai be diskusijų atrodo spartinantys veiklą, bet ilguoju laikotarpiu pakerta demokratijos, viešo gyvenimo, politikos esmę. Tada nesistebėkime, kodėl mažai žmonių ateina į rinkimus, kodėl neįsitraukia į viešą miesto gyvenimą. Mes neugdome viešo bendravimo kultūros.“

Koks bus demokratų svoris ant rinkimų svarstyklių?

„Pirmiausia, reikia iškovoti mandatus, kad įgytume kažkokį svorį, – atsako D. Griškevičius. – Su kuo būsime ar nebūsime koalicijoje? Iš savo patirties žinau, kad nieko nereikia nustumti į paraštes, nes kartais tiesiog kito kelio nėra, kaip jungtis. Išankstinio pasakymo, kad su tuo nebūsiu, o su tuo būsiu, tikrai nėra. Su kuo sutarsime dėl prioritetų ir darbų, kuriuos esame išsikėlę, su tuo ir dirbsime. Tikiuosi, jog po rinkimų kalbėsime apie darbus ir idėjas, o ne apie postus.“

„Pastaruoju laiku Šiauliai gyveno ekonominio pakilimo metais, turėjome gerai surenkamą miesto biudžetą ir europinių lėšų, todėl daug gerų darbų padaryta, infrastruktūros didžiuliai darbai atlikti, bet į akis pradėjo lįsti priežiūros klausimai. Nieko nedarysime, tai po kelerių metų vėl turėsime situaciją, kad reikia tvarkyti parkus ar centrinę aikštę, nors dar vakar buvo sutvarkyti“, – sako politikas.