Pretendentai valdyti Šiaulius: žodis atsarginių suoleliui

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Savivaldos rinkimai vyks 2023 metų kovo 5 dieną. Rinkėjui proga tarti savo žodį.
Savivaldos rinkimams partijos ir politiniai komitetai baigia formuoti kandidatų sąrašus. Kas pretenduoja valdyti Šiaulius, kokie politikos veikėjai ar žvaigždės puoš sąrašus? Iš kokių klaidų mokosi norintys vėl pakilti į realią valdžią politikai, partijos? Kokias miesto problemas įžvelgia?
„Šiaulių kraštas“ pradeda rašinių ciklą „Ant rinkimų svarstyklių“. Šiandien ant svarstyklių – konservatoriai ir socialdemokratai. Šią kadenciją jie baigia sėdėdami ant opozicijos suolo.

 

Socialdemokratai pritraukė žinomą gydytoją

Šiauliai kažkada buvo laikomi socialdemokratų bastionu. Bet pastarąjį dešimtmetį per vidinius konfliktus ir išorinius skandalus išbarstė ir dalį savo narių, ir rinkėjų pasitikėjimą. Šią kadenciją baigia su vieninteliu Tarybos nariu – Edvardu Žakariu, jam suteiktas skyriaus garbės pirmininko statusas. Kai jis dar buvo Seimo nariu, jo „aklosios“ patarėjos, kuri buvo ir partijos narė, neteisėtai įgytas neįgalumas labai pakenkė socialdemokratų reputacijai.

Roma Janušonienė, Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkė, „Šiaulių kraštui“ teigė, jog per šiuos rinkimus partijos kandidatų sąraše bus 62 pretendentai.

„Sąrašas praėjo vidinį reitingavimą, – sakė R. Janušonienė. – Nereitinguotos buvo tik dvi vietos – pirma ir penkta.“

Pirmoje vietoje yra pati R. Janušonienė – sąrašo vedlė ir partijos tarybos patvirtinta kandidatė į merus. Penkta vieta skirta Valdimarui Svalbonui, žinomam gydytojui, „Senojo bokšto“ klinikos įkūrėjui, privataus medicinos centro vadovui.

„Daktaras nėra partijos narys, bet sutiko būti mūsų kandidatų sąraše“, – informavo skyriaus pirmininkė.

Ji įvardijo, jog pirmajame penketuke dar yra jos pavaduotojai Vidmantas Norvaiša bei Vytautas Butvilas. Pagal socialdemokratų nuostatas pirmajame penketuke turėtų būti dar viena moteris. Galutinai sąrašas dar nesudėliotas, tai gali būti Jolanta Žakarienė, ji yra buvusi miesto Tarybos narė. Edvardas Žakaris reitinguotas žemiau, yra pirmajame dešimtuke.

Pagal socialdemokratų nuostatas kas trečia kandidatų sąraše turėtų būti moteris, o kiekviename dešimtuke – po jaunimo atstovą.

„Mūsų sąraše daugiausia yra moterų – keturiasdešimt iš 62 kandidatų, moterys aktyvesnės, – konstatavo R. Janušonienė. – Tarp kandidatų turime švietimiečių, ikimokyklinių įstaigų direktorių, kultūros atstovų, esame pritraukę visuomenininkų, bendrijos „Bočiai“ atstovų.“

„Bus visiškai naujų veidų sąrašas, – apibūdino pirmininkė. – Norime atsiriboti nuo senų istorijų.“

Ar socialdemokratai nusiteikę mieste siekti realios valdžios? Gal tenkins ir opozicijos vieta?

„Sieksime geriausio rezultato, – atsakė R. Janušonienė. – Mūsų tikslas – pasirodyti, kiek įmanoma geriau, ir užimti geriausias pozicijas. Esame sustiprėję ir pasimokę iš savo klaidų. Norime savivaldoje visiškai kitokio požiūrio – koncentruotis į žmogų, neskirstyti žmonių pagal principą myliu-nemyliu. Esame atviri visiems.“

Iš kokių klaidų pasimokyta?

„Tokios istorijos, kaip su E. Žakario buvusia patarėja, yra skaudžiausios, jos neužmirštamos, vis mums primenamos, – apgailestavo R. Janušonienė. – Pasidarėme išvadas, jog mūsų bičiulių reputacinis lygis turi būti aukštas, turime būti sąžiningi. Jeigu prisivirėme košės, prisiimkime atsakomybę, atsistatydinkime, išstokime iš partijos. Atidžiau dabar žiūrime ir į tuos, kurie stoja į partiją ar norėtų į ją grįžti.“

Socialdemokratai, būdami miesto valdžioje, kažkada bandė tempti į miestą styginį transportą, buvo užkibę ant šios idėjos autoriaus rusų-baltarusių veikėjo meškerės. Koks dabar požiūris į panašias idėjas?

Pasak R. Janušonienės, „idėjų gali būti gražių, bet reikia atsirinkti grūdus nuo pelų“.

„Manau, reikia stovėti ant realios žemės, nes nuo tokių nesąmonių ar pažadų, kad kosmodromus statysime, žmonės tik nusivilia politikais ir politika, – teigė socialdemokratų lyderė. – Jeigu nusivilia savivalda, nusivilia ir Seimu – nusivylimas ritasi kaip sniego gniūžtė.“

Iš kokių svetimų klaidų mokosi?

„Manau, negalima perkelti gyvenimo į feisbuką, – teigia R. Janušonienė. – Su bendruomene tiesiogiai reikia bendrauti, įgalinti bedruomenes, atidaryti bendruomenių namus. Kiek tuščių neįveiklintų pastatų turime – Zubovų rūmai tušti, Verslo inkubatorius tuoj bus tuščias.“

Ką pavyko įgyvendinti iš per praeitus rinkimus žadėtų pažadų?

„Ką gali įgyvendinti, kai esi opozicijoje? – retoriškai pati klausė. – Pavyko išsaugoti Botanikos sodą, ką ir žadėjome. Tik kiek čia mūsų indėlio, kiek visų Tarybos narių?“

Ji viliasi, kad po rinkimų naujoje miesto Taryboje ne tik socialdemokratai bus socialdemokratinių pažiūrių, nes ne vienas buvęs socialdemokratas yra kitų partijų kandidatų sąrašuose.

„Bus su kuo tartis, – prognozuoja R. Janušonienė. – Savivaldos laukia labai dideli iššūkiai, energetinė krizė ateina, reikės ir diržus susiveržti. Iš kitos pusės, ateina didžiuliai regionui skirti pinigai – 300 milijonų eurų. Bet pasigendu diskusijos, ką su tais pinigais darysime? Kur jie bus panaudoti? Ar esame regione lyderystės poziciją užsiėmę? Su Šiaulių rajonu turime tartis. Miesto gyventojas, uždirbęs geras pajamas, išeina namo statytis rajone, rajone – plėtra, o miestas traukiasi.“

„Laukia iššūkis švietime – įtraukusis specialių poreikių vaikų ugdymas, ne tik mokyklos, darželiai, ar pati visuomenė tam pasiruošusi? Miestui svarbu bendradarbiauti su Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Šiaulių universitetą paradome, žiūrėkime, kad ir akademijos neprarastume,“ – vardijo iššūkius politikė.

Konservatoriai – be kviestinių žvaigždžių

Šiauliuose konservatorių aukso amžius buvo nuo Atgimimo laikų iki 2000 metų, kai jie buvo lyderiai miesto Taryboje. Bet ir po to yra dalyvavę ne vienoje valdančiojoje koalicijoje. Pastarąją kadenciją turėjo 3 vietas Taryboje iš 31-os ir dirbo opozicijoje.

Martynas Šiurkus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas, „Šiaulių kraštą“ informavo, jog partijos kandidatų į miesto Tarybą sąraše dabar yra 37 politikai.

Konservatorių sąraše pirmas – Martynas Šiurkus, jis ir kandidatas į miesto merus. Jo vieta nereitinguota skyriuje. Pagal vidinį reitingavimą toliau vietas pirmajame dešimtuke užėmė Jonas Bartkus, Vladas Artūras Balsys, Jovita Vičienė, Jūratė Burakauskienė, Eligijus Stugys, Rimundas Domarkas, Aidas Dumšas, Džeraldas Žemaitis ir Martynas Stankaitis, Jaunųjų konservatorių lygos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas.

M. Šiurkus pasidžiaugė, jog su konservatoriais kandidatuoja ir miesto metų mokytoja Aušra Stonytė Margienė.

„Mes kvotų, kaip socialdemokratai, neturime ir kviestinių žvaigždžių nėra, – patikino M. Šiurkus. – Pirmiausia kvietėme partijos narius. Yra sąraše ir mokytojų, ir vadybininkų, ir IT, ir kitų specialistų, privačių įstaigų darbuotojų.“

Jis atkreipė dėmesį, jog kai kurie kalbinti kandidatuoti žmonės atsisakė, motyvuodami, kad dirbdami savivaldybės įstaigose nenori „konfliktuoti“ su dabartine savivaldybės valdžia.

„Šiaulių identiteto taip ir nesukūrėme“

M. Šiurkus tikina, jog konservatoriai pasirengę grįžti į valdžios pozicijas. O kodėl jos buvo prarastos?

„Prieš 20 metų aš dar nebuvau partijos narys, – sakė M. Šiurkus. – Bet tada ir prioritetai buvo kitokie, ir miestas buvo daug didesnis, ir jaunimo buvo daug. Mūsų rinkėjų mažėjo, bet jų apskritai mieste smarkiai sumažėjo, o į savivaldos rinkimus iš viso tik 40 procentų ateina.“

„Nuo 2015 metų jaunų žmonių nuo 18 iki 25 metų Šiauliuose sumažėjo 35 procentais, – akcentavo liūdną statistiką politikas. – O giriamės, kad pas mus labai gera auginti vaikus, kad pas mus geras švietimas. Taip – švietimas geras, bet mes tapome donorais kitiems didiesiems miestams – Vilniui, Kaunui, Klaipėdai. Mūsų demografija tragiškai blogėja, kol mes esame užmigę ant gražių fontanų.“

Jis akcentuoja, jog ir pagal darbo užmokesčio vidurkį Šiauliai yra 12 vietoje tarp 60 savivaldybių. „Mus lenkia ne tik kiti didieji miestai, bet ir mažesnės savivaldybės“.

„Ar norime grįžti į valdžią? Taip, – tvirtino M. Šiurkus. – Valdžioje nereikia nieko naujo išradinėti – turime viską daryti, kad miestas būtų patrauklus gyventi, kad atsirastų čia daugiau kvalifikuotos darbo jėgos ir aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo, tuomet atsiras ir trauka į Šiaulius. Naujoje Taryboje turėtume sutarti dėl šitų strateginių dalykų.“

„Beje, dar 2015 metais mes kartu su liberalais ir „valstiečių“ tuometiniais atstovais sudarėme koalicijos veiklos programą, nes tuomet, kiek pamenu, meru tapęs A. Visockas jokios programos neturėjo – tik vieną sakinį – „dirbsiu sąžiningai“. Daug ką dar tada galėjome padaryti, jeigu nebūtume buvę stabdomi.“

„Klaipėda, Kaunas, Vilnius turi agentūras, kurios užsiima miesto identiteto kūrimu, investicijų pritraukimu – mums to nereikia, – palygino situaciją M. Šiurkus. – Įdarbinome tiems reikalams vieną žmogų Savivaldybės administracijoje ir manome, kad to užtenka.“

„Kai neturi aiškių prioritetų ir nesupranti, kur čia yra nauda, nėra ko stebėtis, kad miesto rodikliai blogi, – teigia politikas. – Tada lieka svarstyti, kad „mes gal per aukštai kartelę sau užsikėlėme“? Gal ir per aukštai? Žiūrint su kuo norime lygintis – su didmiesčiais ar mažosiomis savivaldybėmis?“

Kokių klaidų nekartotų?

„Manau, mes per mažai šią kadenciją komunikavome su bendruomene, – teigia M. Šiurkus. – Ir opozicijos, ir kitų aktyvių miesto bendruomenės žmonių raiškos yra per mažai ir socialinėje erdvėje, ir žiniasklaidoje. Mes per mažai padarėme, kad būtų atskleista, jog Savivaldybėje nėra taip gražu ir rožėmis klota, kaip rodoma. Skaičiai ir faktai kalba apie visai ką kita.“

Jis svarsto, jog po rinkimų bus lengviau sudaryti koalicijas vertybiniu pagrindu – pagal darbus vienijantis, o ne dėl postų.

„Nes ne savivaldybės taryba skirs į postus vicemerus, pats meras skirs ir jie nebus tarybos nariai. Manau, tai geras dalykas, nes nebereikės už postą eiti į koalicijas,“ – svarstė M. Šiurkus.

Jis mano, jog savivaldoje būtini kompetentingi specialistai ir nereikia vengti kviestis ekspertų iš šalies.

„Vilniuje dirbdamas matau, kiek daug šiauliečių yra aukštose pozicijose, – akcentavo M. Šiurkus, jis yra darbo ir socialinės apsaugos viceministras. – Mes daug savo potencialo esame ištaškę po Lietuvą ir pasaulį, nesistengėme nei jų išlaikyti, nei kreiptis į juos, kai reikia kompetentingo patarimo, nei pritraukti atgal į miestą. Aš manau, kad viską žinoti ir viską suprasti gali tik kvailys. Protingas žmogus žino, kiek daug jis nežino.“

Jis pabrėžė, jog politikoje „nepripažinti jokios kritikos – didžiausia bėda, didžiausia klaida – užsidaryti virtualiame rožiniame pasaulyje, blokuoti kitokias nuomones, vadovautis sąmokslo teorijomis“.

Ar turėtų stiprėti opozicijos vaidmuo savivaldoje?

„Šią kadenciją opozicijoje buvome labai skirtingi ir surasti bendrą vardiklį buvo labai nelengva. Bet ne vien nuo pačios opozicijos jos vaidmuo priklauso – nuo įstatymų, teisės aktų, o jie nesudaro galimybių opozicijai savivaldoje turėti tiek informacijos, kiek turi valdantieji“, – teigė M. Šiurkus.

„Savivaldoje opozicija priklauso nuo valdančiųjų geranoriškumo, noro bendradarbiauti. Anksčiau nėra buvę, kad neteiktų Tarybos nariui informacijos, kurios jis prašo. O dabar dangstomasi konfidencialumo skraiste. Iki šiol, pavyzdžiui, nežinome, už ką buvo mokėta, įrengiant fontaną už milijoną eurų?“

Jis mano, jog miesto Taryboje bendras vardiklis turėtų būtų miestiečių lūkesčiai.

„Mano vaikams dabar yra 16 metų ir 9 metai ir aš labai norėčiau, kad iš Šiaulių jie neišvažiuotų. Bet gal ne visų toks yra noras? Gal kiti norėtų, kad mieste daugiau suoliukų būtų? – teikė pavyzdžius politikas. – Vilniuje vakarais pilna žmonių, kavinėse susitinka, pramogauja, pas mus – tuščia. Sako, atvažiuokite į Šiaulius gyventi, čia nėra eismo kamščių. Bet gal geriau kamščiuose pastovėti ir gyventi ten, kur man ir mano vaikams yra daugiau galimybių.“

„Šiauliuose per tris dešimtmečius taip ir nesukūrėm savo identiteto, – akcentavo M. Šiurkus. – Ar mes – pramonės miestas? Turime gamyklų, bet ir kiti miestai turi. Ar mes Saulės miestas? Gal Saulė kitur nešviečia? Ar mes – jaunimo miestas? Ne, jaunimo tragiškai mažėja. Klaipėda – jūrų uostas, Kaunas – aktyviai identifikuoja save kaip pramonės, inžinerijos centrą, Vilnius – sostinė, turi savo identitetą, o mes plevėsuojame tarp fontanų.“