Naujausios
Balsai iš opozicijos
Žvaigždžių konkurso neskelbė
Darbo partija per praeitus rinkimus laimėjo du mandatus Šiaulių miesto taryboje – per mažai, kad galėtų sudaryti savo frakciją, tam reikia bent trijų Tarybos narių. Geriausiais laikais „darbiečiai“ yra laimėję 4 mandatus, ankstesnėse kadencijose yra buvę ir valdančiojoje koalicijoje, turėjo vicemero postą. Šią visą kadenciją buvo opozcijoje.
Danguolė Martinkienė, Darbo partijos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkė, miesto Tarybos narė, veda kandidatų sąrašą į naujus savivaldos rinkimus. Ji darbiečių kandidatė į Šiaulių miesto mero poziciją. Iš viso sąraše 29 kandidatai.
Antra – Angelė Kavaliauskienė, miesto Tarybos narė, trečias – verslininkas, seniūnaitis Egidijus Raudys, ketvirtas – daugiabučių namų bendrijų pirmininkas, verslininkas Ričardas Šidlauskas, penktas – sporto atstovas nepartinis Ričardas Švickis, šešta – Elena Gedvilienė.
„Rinkimams žvaigždžių konkurso neskelbėme, – sako D. Martinkienė, apibūdindama „Šiaulių kraštui“ sąrašą. – Sąrašas natūraliai formavosi iš partijos narių senbuvių ir jaunimo. Nedėjome pastangų pritraukti garsių pavardžių, kažką įkalbinėti. Manau, žmogus pats turi norėti dalyvauti savivaldoje. Tikslas buvo, kad ateitų jauni žmonės į politiką, kad mokytųsi iš mūsų patirties. Sąraše pats jauniausias yra 21 metų partijos narys, savanoris Lukas Valiuška, o vyriausiam kandidatui dar nėra 60 metų.“
Apie daugumą ir politikų badą
Į kokius tikslus ir į kiek vietų Taryboje orientuojasi „darbiečiai“?
„Turime ambicijų augti, turėti savo frakciją, – teigia politikė. – Vienas nieko nepadarysi, turi turėti komandą.“
„Bet bendras tikslas būtų, kad niekas miesto Taryboje neturėtų daugumos, – sako ji. – Niekam nelinkėčiau būti tokioje situacijoje, kokioje buvome su Angele Kavaliauskiene šią kadenciją. Nieko negali padaryti dėl savo rinkėjo, niekam nėra svarbi tavo nuomonė ar tavo patirtis. Tikslas būtų, kad visos partijos, visi politiniai komitetai, kiekvienas išrinktas politikas jaustųsi gerai dirbdami Taryboje. Kad Taryba būtų darbinga, visi turi būti įvertinti.“
Jos nuomone, „Taryboje nebūtinai turi būti pozicija ir opozicija – galima dirbti visiems bendrai“. Ji svarsto, jog absoliučią daugumą turintys politikai valdžioje neretai „sugenda“: „Pati tokios daugumos nenorėčiau turėti.“
Iš kokių savų ir svetimų klaidų mokosi?
„Šioje kadencijoje aš jaučiausi tiesiog neįgali, – pasidalija politikė. – Esu tik mygtukų spaudytoja, kartais būdavau net atjungta nuo eterio, esą mano klausimas buvo „ne į temą“. Net svarsčiau, ar man dar kartą eiti į rinkimus? Man klaidų nė nepavyko padaryti, nes mūsų su kolege Angele Kavaliauskiene tiesiog niekas negirdėjo.“
„Neturėtume vaidinti demokratijos – demokratija arba yra, arba jos nėra, – sako D. Martinkienė.
„Man labai yra įstrigę patyrusio politiko Vaclovo Vingro dar prieš dešimtmetį, kai kartu dirbome Savivaldybėje, pasakyti žodžiai: „Šiauliuose visiškas politikų badas“, – prisimena ji. – Iš tiesų, sudominti žmones politika labai sunku. Ką aš apie darbą miesto Taryboje galiu jiems pasakyti, jeigu man ketverius metus leidžia tik mygtuką „už“, „prieš“ ar „susilaikė“ spaudyti.“
„Yra žmonių su ambicijomis badas, – mano ji. – Taryboje turime garbės piliečių, jie juk tikrai turi ką pasakyti, jų patirtis didelė, bet kai kurių nė balso negirdėjau per visą kadenciją.“
Šiauliuose pakilimas, stagnacija ar duobė?
„Nė vieno iš šių žodžių nevartočiau – esu miesto patriotė ir man skauda dėl kiekvieno proceso, kuris vyksta mieste, – tvirtina politikė. – Tik apie atskirus fragmentus galima būtų kalbėti. Pakilimas – nes gatvių daug sutvarkyta, šaligatvių išklota. Džiaugiuosi, kad buvo galimybė miestą gražinti. Jeigu politinį darbą vertintume – duobė, jeigu apie demokratijos situaciją kalbėtume – visiška stagnacija. Bet noriu išlikti pozityvi. Labai norisi, kad keistųsi mūsų požiūris į žmogų ir į darbą. Kiekvienas žmogus turėtų būti išgirstas, ypač norintis įnešti savo indėlį į miesto gyvenimą.“
Su nauja partija, bet ne naujokai
Laisvės partija pirmą kartą dalyvauja Savivaldos rinkimuose, bet Šiaulių miesto taryboje turi savo atstovą Aurimą Lanką, Laisvės partijos Šiaulių skyriaus pirmininką. Per praeitus rinkimus A. Lankas ir Giedrė Mendoza Herrera į miesto Tarybą buvo išrinkti, kaip Liberalų sąjūdžio atstovai, bet iš šios partijos abu pasitraukė. Visą kadenciją Taryboje buvo opozicijoje, kaip ir „darbiečiai“ negalėjo sudaryti frakcijos, bet prie kitų frakcijų nesijungė.
„Mūsų sąrašas nėra gausus – 19 žmonių. Didžioji dalis – jaunimas, į jį orientavomės, į tuos, kurie nėra pavargę nuo politikos, norisi, kad miesto Taryboje būtų daugiau jauno proto, o kas kam yra žvaigždės – sunku spręsti, visi vaikščiojame ant tos pačios žemės“, – apibūdina „laisviečių“ kandidatų sąrašą „Šiaulių kraštui“ A. Lankas. Jo kolegė Taryboje G. Mendoza Herrera į šiuose rinkimus nebekandidatuoja.
Sąraše pirmas – A. Lankas, jis ir partijos kandidatas į Šiaulių miesto merus, antras – politikos mokslus studijuojantis Arminas Stočkus, trečia – Liucija Daraškaitė, Seimo narės padėjėja, ketvirtas – Šiaulių rajono vienos iš mokyklų vadovas, švietimo ekspertas Vaidas Bacys, jis ne vieną kadenciją yra buvęs miesto Tarybos nariu, penktas – olimpinis bronzininkas, baidarinininkas Edvinas Ramanauskas. Pirmajame dešimtuke yra kultūros atstovė Roberta Stankutė, profesorius Remigijus Bubnys, buvęs Šiaulių universiteto prorektorius.
„Mūsų tikslas būtų 2–3 vietos miesto Taryboje, – įvardija skyriaus pirmininkas. – Mūsų partija su savo idėjomis yra liberalių dešiniųjų pažiūrų. Bet dėl savivaldos darbų nespjaučiau nė į vieną politinį darinį, kuris galėtų susidaryti po rinkimų. Manau, į savivaldą reikėtų žiūrėti pirmiausia darbų kontekste. Ar susitariame dėl bendrų darbų miestui, ar nesusitariame? Ar kažkam svarbu tik postai, ar galime pirmiausia kalbėti apie darbus, o tik paskui apie postus.“
Apie nusivylimus ir „prarastąją kadenciją“
Ko politiniame lauke pasigenda „laisviečiai“, kokių klaidų nekartotų?
Dvi kadencijas miesto Taryboje dirbantis A. Lankas sako, jog niekam nepavydėtų tokios kadencijos, kokia pačiam buvo ši antroji kadencija.
„Pusę kadencijos buvo kovido pandemija ir vyko nuotolinis darbas, tarp Tarybos narių nebuvo jokio dialogo. Kai dirbau pirmą kadenciją, Tarybos nariai dar rinkdavosi įvairiuose formatuose pasitarti, opozicijos buvo prašoma pasiūlymų, o šią kadenciją, kai vienas politinis darinys turi daugumą, visiškai pradėta nebesiskaityti su kitais Tarybos nariais, – teigia A. Lankas. – Informacija minimaliai pateikiama arba jos nebuvo iš viso, motyvuojant kažkokiomis komercinėms paslaptimis ar esą to įstatymas nenumato.“
„Valdantieji tiesiog užsisuko savo rate, – sako politikas. – Šią kadenciją pavadinčiau prarastąja kadencija, pats buvau nusivylęs politika ir nenorėčiau, kad tokia situacija mieste pasikartotų. Kai asmuo ar asmenys, kuriems valdžia aptemdo akis, nusprendžia, kad su niekuo tartis nebereikia, kad jie patys gudriausi. Demokratijoje politika yra susitarimų, kompromisų ieškojimas, o ne vienvaldystė.“
„Norėčiau, kad miesto Taryboje vėl atrastume dialogą, kad politika nebūtų asmeninių ambicijų įgyvendinimo laukas, o būtų vieta, kur susitiktume tartis dėl miesto gerovės“, – teigia A. Lankas.
Jo nuomone, opozicijos vaidmuo yra didelis ir net gali būti lemiamas, ypač jeigu susiformuoja trapi dauguma.
„Opozicija toks darinys, kuris atstovauja daliai rinkėjų, ir į jos balsą reikia įsiklausyti. Nors opozicijos politikai negavo didžiausio pasitikėjimo mandato, tai nereiškia, kad neturi pozityvių, konstruktyvių siūlymų, – akcentuoja A. Lankas. – Valdantieji mėgsta aiškinti, kad opozicija daro destrukciją, manau, patys valdantieji daro destrukciją, kai nesugeba suburti įvairių pažiūrų politikus spręsti bendrų klausimų.“
Ar Šiauliai pakilime, stagnacijoje, duobėje?
„Pakilimo niekaip negalėčiau įžvelgti, nebent pakilimą vertintume pagal išklotų naujų trinkelių skaičių, – A. Lankas reaguoja į šį klausimą panašiai, kaip ir „darbietė“. – Ir tai tos trinkelės išklotos iš Europos Sąjungos finansuoti projektų.
„Nematau, kuo mes labiau galėtume pasigirti prieš Telšius ar Pakruojį? Jie irgi yra susitvarkę viešąsias erdves. Ar mes turime kokį traukos centrą, kad žmonės sakytų: „Noriu atvažiuoti į Šiaulius, noriu čia gyventi“? Mes iš principo praradome universitetą (aišku, ne vien dėl vietinės valdžios neveiklumo), mes praradome Šiaulių, kaip pramoninio miesto, identitetą, mes džiaugiamės, kad įmonės atsidaro LEZ-e, bet ten atsidaro dauguma tų pačių vietos įmonių, kurios tiesiog plečiasi.“
Kokių iššūkių „laisviečiai“ imtųsi pirmiausia?
„Didieji miestai visada turėjo investicijų skyrius tarptautinėms investicijoms pritraukti, tam reikia samdyti aukščiausios kvalifikacijos specialistus, kurie važiuotų ir tartųsi su užsienio investuotojais. Mes turime tik paprastą Investicijų skyrių, joks investuotojų ar protų pritraukimas nevyksta. Padarome mini programas, atvažiuoja į miestą keli pritraukti specialistai gydytojai – džiaugiamės, o tai turėtų būti sisteminiai dalykai, ne vienetinis darbas.“
„Kultūros lauke nėra menininkų rezidencijos, kur keliaujantys menininkai galėtų apsistoti ir kurti, kur galėtų vyktų plenerai“, – įvardija dar vieną aktualiją.
Mano, jog tam geriausia tiktų ištuštėję Zubovų rūmai.
„Bet mes užsivėlėme diskusijose dėl Zubovų rūmų: ar Vilniaus universitetas turėtų mums juos dovanoti, ar ne? – sako A. Lankas. – Nedovanoja – tai nieko ir nedarom. Ne taip turbūt reikėtų su universitetu kalbėtis. Galbūt reikėtų tuos rūmus bendrai įveiklinti. Daugybę kultūrinių veiklų rūmuose galima sugalvoti. Kai pasiklausau jaunų žmonių, tai išgirstu, kad jie net į Anykščius važiuoja kultūros poreikių patenkinti. Jeigu Šiauliuose kultūros reikalai būtų gerai dėliojami, tai pas mus ir iš Anykščių, ir Skuodo važiuotų.“
„Į švietimą, o ne į trinkeles, turėtume investuoti, į žmogų, į kūrybą. Tai ne per metus ar dvejus padaroma, bet, jeigu tai darysime, galime pasiekti geresnių rezultatų“, – teigia politikas.
