Devynių kandidatų į merus debatai vyko ramiai

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Platformos „Žinau, ką renku“ surengtuose kandidatų į Šiaulių merus debatuose dalyvavo (iš kairės): M. Šiurkus, Z. Medžidovas, A. Pozdniakas, D. Martinkienė, A. Visockas, A. Lesauskienė, E.B. Bilotas, R. Janušonienė ir A. Šedžius. Diskusiją moderavo žurnalistė B. Davidonytė.
Pirmadienio vakarą Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje kandidatų į miesto merus diskusiją surengė politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ jaunieji aktyvistai. Diskusiją moderavo „Laisvės TV“ tyrimų žurnalistė Birutė Davidonytė. Iš 12 Šiauliuose užsiregistravusių kandidatų į merus diskusijoje dalyvavo 9. Debatai tekėjo ramiai, be didelių emocijų ir ambicijų.

 

Šiaulių jaunimas – protingi donorai kitiems miestams

Bibliotekos salėje ant scenos susėdo Darbo partijos kandidatė į merus Danguolė Martinkienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatė Asta Lesauskienė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas į merus Edmundas Baltramiejus Bilotas, Regionų partijos kandidatas Andrius Šedžius, Socialdemokratų partijos kandidatė į merus Roma Janušonienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Martynas Šiurkus, Krikščionių sąjungos kandidatas Algimantas Pozdniakas, komiteto „Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“ kandidatas Artūras Visockas ir komiteto „Šiaulių labui!“ kandidatas Zakiras Medžidovas.

Nealyvavo diskusijoje liberaliųjų partijų kandidatai: Aurimas Lankas (Laisvės partija) ir Vilma Strupienė (Liberalų sąjūdis). Salėje nebuvo ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato į merus Valerijaus Simulik.

Visiems kandidatams buvo užduodamas tas pats klausimas, o atsakyti į juos turėjo per vieną minutę. Tai labai erzino Andrių Šedžių, kuris vis užtempdavo laiką.

Paprašyti išvardinti aktualiausias Šiaulių problemas, dauguma kandidatų kalbėjo apie gyventojų skaičiaus mažėjimą, jaunų žmonių išvažiavimą iš miesto. Kandidatai pripažino, kad mieste sukurta puiki infrastruktūra, tačiau ji neįveiklinta, o dėl išvažiuojančio iš miesto jaunimo po gero dešimtmečio gali nebūti kam ja naudotis. Pretendentai į miesto vadovo pareigas atkreipė dėmesį,kad ir šiandien dauguma gimnazistų savo ateities nesieja su Šiauliais.

M. Šiurkus informavo, kad nuo 2015 metų jaunų žmonių Šiauliuose sumažėjo nuo 11 tūkstančių iki 6 tūkstančių. Konstatavus, kad Šiauliuose yra puikios ugdymo sąlygos, neformalioji veikla, politikas apgailestavo, kad Šiauliai tampa protingų žmonių donoru kitiems miestams. Jei taip bus ir toliau, tai po 5 metų teks spręsti, ką daryti su pustuščiais darželiais ir mokyklomis.

A. Lesauskienė aiškino Šiaulius įsivaizduojanti, kaip didmiestį savo lyderyste. Jos manymu, miesto bendruomenė yra suskaldyta, nėra diskusijos, dialogo, taip pat dialogo su valstybinėmis institucijomis. Dėl bendruomenės supriešinimo pritarė ir D. Martinkienė. Ji taip pat pabrėžė energetinių išteklių kainas, nors čia ne visi sprendimai priklauso nuo miesto.

R. Janušonienė pabrėžė, kad mieste būtina įkurti bendruomenių namus, kur galėtų rinktis ir bendrauti įvairias veiklas mėgstantys miestiečiai.

Z. Medžidovas akcentavo didžiules eiles pas gydytojus. Jo manymu yra nenormalu laukti gydytojų konsultacijų po 4-6 mėnesius. Jis siūlė pasinaudoti privačių klinikų patirtimi, kaip pritraukti trūkstamus specialistus.

Senjorams reikia baseino

Kalbant apie senjorų lūkesčius kandidatai valdyti miestą vardino būtinybę pastatyti mieste baseiną, kurį galėtų lankyti vyresnio amžiaus žmonės. Buvo pasiūlymų sukurti senjoro finansinį krepšelį (kaip dabar yra su mokiniais), kurį jis galėtų panaudoti pagal savo poreikius. Pasiūlyta nustoti persekioti bendruomenines organizacijas ir tampyti jas po teismus, užuot padėjus vykdyti projektus.

Jauniausias kandidatas E. B. Bilotas prisipažino, kad jam nežinomos senjorų problemos, todėl jis daug kalbėtųsi su jais.

A. Pozdniakas aiškino, kad senjorams reikia daugiau kultūrinių pramogų.

Prisiminta apie Šiauliuose nuskambėjusią mobingo istoriją Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kalbėta apie sveikatos sistemos bėdas. Buvo pasiūlymų investuoti į sveiką mitybą, tuomet mažesnis būtų gydymo paslaugų poreikis.

A. Visockas buvo konkretus – išėjus valandai pasivaikščioti bent kartą per savaitę, milijonas eurų vaistams būtų sutaupytas. Jis ir vėl atsiribojo nuo ligoninės problemų, pabrėždamas, kad Savivaldybės gydymo įstaigose mobingo „net kvapo neužuosi“.

Merui teks dirbti daugiau, o ne tik perkirpti juosteles

A. Visockas, atsakydamas beveik į visus klausimus, piktinosi pakeistu Vietos savivaldos įstatymu. Jis aiškino, kad naujos kadencijos meras neturės balsavimo teisės, tačiau privalės pasirašinėt apie 100 įvairių dokumentų kasdien. Be to, jis turės vykdyti Tarybos sprendimus. Dabartiniam merui čia atrodo didžiausia šių rinkimų problema.

Kitiems kandidatams taip neatrodė. Jie tikino, kad nauja mero pozicija leis jam labiau būti miesto šeimininku. Jis valdys biudžeto pinigus, galės priimti daugiau ūkiškų sprendimų, bus atsakingas už darbų kokybę. Dabar kam nors nepavykus, meras visą atsakomybę už jo sprendimų vykdymą perkelia Administracijos direktoriui.

Mero lyderystė bus sustiprinta, nes jis turės prisiimti daugiau atsakomybės.

„Meras taps popierine žiurke. Pas jį atplauks visi dokumentai, nes meras taps asignavimų valdytoju. Toks įstatymas turės būti keičiamas“, – tikino A. Visockas.

Situaciją „liaudiškai“ paaiškino kiti kandidatai. Anksčiau Savivaldybėje visą darbą atliko Administracijos direktorius, o meras karpė juosteles. Dabar visą darbą turės atlikti meras: ir juosteles karpyti, ir direktoriaus darbą atlikti. Bet tam ir einama į rinkimus, kad dirbti. Arba dirbi arba ne – toks pasirinkimas. Dabartinis meras supranta, kad jam teks daugiau dirbo ir dėlto jis priekaištauja. Bet mero pareigų atsisakyti jis nenori. Per prievartą nei vieno čia neatvarė. Nori dirbti – eini, nenori – neini.

Buvo pastebėjusių, kad merui mažiau liks laiko darbo metu lindėti feisbuke.

Tris konkrečius pažadus įvardinti pavyko ne visiems kandidatams

Kalbėta apie viešojo transporto galimus pokyčius, triukšmą, korupcijos prevenciją, pagalbą Ukrainai ir kitais klausimais. Sulaukta daug klausimų ir iš žiūrovų salėje, ir iš stebėjusių renginio transliaciją internetu. Diskusijai baigiantis žurnalistė paprašė visų kandidatų įvardinti po tris žadamus atlikti darbus, kurių įgyvendinimą būtų galima įvertinti konkrečiais skaičiais ar apčiuopiamais rezultatais.

Kandidatai vardino visos Takšos ežero pakrantės sutvarkymą ir pritaikymą turizmui, koncertų salės, dengto futbolo ir regbio stadiono pastatymą, žvyruotų gatvių asfaltavimą, parkų pritaikymą šeimų poreikiams, kvartalinės daugiabučių namų renovacijos išplėtimą. Taip pat paminėta aiški miesto strategija ir jos laikymasis, įtraukusis miestas, kurio rezultatą pamatuotų gyventojų apklausa. Šiuo metu šiauliečiai savo miestą vertina 7 balais, būtų siekiama 9 balų. 10 balų įvertinimui esą prireiktų dar vienos kadencijos. Šiauliuose būtų kuriamos inžinierių, mechanikų kalvė, bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis.

Didžiausias pažadukas pasirodė A. Šedžius: per ketverius metus išasfaltuos visas miesto žvyruotas gatves, pastatys du baseinus, bus įkurta 10 tūkstančių darbo vietų. Iš kur paims pinigų? Širvintose stovi du baseinai. Paklaus dabartinės merės Ž. Pinskuvienės, ką daryti, kad Šiauliuose atsirastų du baseinai.

Trijų pažadų neįvardijo A. Visockas. Jis aiškino, kad dabar kandidatas į merus negali turėti savo programos, ją esą gali susikurti tik mero komanda, todėl jos ir reikėtų klausti.

„Aš turiu komandą, kuri pasirengusi tęsti darbus. Kaip tai pamatuojama? Kaip tu jautiesi ištaręs žodį „šiaulietis“ požiūriu“, – pareiškė kadenciją baigiantis meras, o žurnalistei šyptelėjus pridūrė: – Jums tai yra per sudėtinga, bet šiauliečiams ne per sudėtinga“.

A. Pozdniakas taip pat nedalino pažadų, pareiškęs, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.

Paklausus, ar patekę į antrą rinkimų turą, dalyvautų kovo 14 dieną suplanuotuose debatuose, vienintelis iš kandidatų A, Visockas pareiškė, kad nežino, kiti visi dalyvautų. Savivaldos rinkimai vyks kovo 5 dieną.