Neįtikėtina – palapinė Šiaulių centre

Ai­ri­do Bri­ko nuo­tr.
Šiau­lie­čiai sta­to pa­la­pi­nę Šiau­lių cent­re.
Va­sa­ros sa­vait­ga­liais jau­ni­mas bė­ga to­lyn nuo mies­to bruz­ge­sio tai prie jū­ros, tai prie eže­ro. Šiau­lie­čiai nu­spren­dė poil­sį iš­keis­ti į kur kas ekst­re­ma­les­nę pa­tir­tį – pa­si­sta­tė pa­la­pi­nę Šiau­lių bul­va­re.

Šiau­lių bul­va­ras – be­ne la­biau­siai ži­no­ma mies­to vie­ta. Čia šei­mos trau­kia pa­si­vaikš­čio­ti, gau­su par­duo­tu­vių, o po aud­rin­gų va­ka­rė­lių nak­ti­mis na­mo trau­kia įkau­šę praei­viai.

Šeš­ta­die­nį vai­ki­nai į mies­to cent­rą at­si­ne­šė vi­są rei­kia­mą įran­gą pa­la­pi­nei sta­ty­ti, šaš­ly­ki­nę ir kė­des. Pa­la­pi­nę pa­si­sta­ty­ti ant ply­te­lių ne taip jau leng­va – sun­ku pri­tvir­tin­ti.

„Pa­la­pi­nę pa­si­sta­ty­ti bu­vo daug sun­kiau ne­gu ma­nė­me. Juk kuo­liu­kų į ply­te­les neįs­meig­si! Ta­čiau pri­ri­šus pa­la­pi­nę prie kė­džių ir į pa­čią pa­la­pi­nę pri­kro­vus daik­tų, ji ga­lų ga­le sta­bi­liai sto­vė­jo“, – pa­sa­ko­jo Ai­ri­das – vie­nas iš vai­ki­nų.

Neei­li­nė iš­ky­la tu­rė­jo ir ki­tų pro­ble­mų. Nuo­lat kryps­tan­čios žmo­nių akys ir gir­tų praei­vių prie­ka­bu­mas jau­nuo­lius ver­tė jaus­tis ne­jau­kiai. Anot Ai­ri­do, nak­tį prie "sto­vyk­la­vie­tės" pri­siar­ti­no gir­ti už­sie­nie­čiai, kal­bė­ję ru­siš­kai. Gar­siai keiks­no­ję sve­tim­ša­liai pri­ver­tė vai­ki­nus su­ne­rim­ti.

Auš­tant Šiau­lių bul­va­re pri­si­sta­tė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Di­de­lių ne­ma­lo­nu­mų pa­vy­ko iš­veng­ti, po­li­ci­ja ne­tru­kus iš­va­žia­vo.

Toks įvy­kis ste­bi­no praei­vius ir dėl vai­ki­nų no­ro bend­rau­ti, ir keis­tų pa­siū­ly­mų.

„Daž­niau­siai sa­ky­da­vo­me jog „nuo­mo­ja­me kam­ba­rius pa­la­pi­nė­je po 10 eu­rų“, kar­tais net pri­dė­da­mi to­kias pa­slau­gas, kaip "įskai­čiuo­ti pus­ry­čiai ir lau­ko tua­le­tas“, – juo­ka­vo ekst­re­ma­liai va­ka­rą pra­lei­dę vai­ki­nai.

Ko­dėl vai­ki­nai su­ma­nė pa­la­pi­nę sta­ty­ti Šiau­lių bul­va­re? Paaiš­ki­no pa­pras­tai: jie to­kius ir pa­na­šius da­ly­kus da­ro jau ne pir­mą kar­tą: „Mes su drau­gu to­kius iš­šū­kius da­ro­me la­bai se­niai, o da­bar su­gal­vo­jo­me to­kį. Iš­šū­kio pra­smė – mes tai da­rė­me ir anks­čiau, jau­čia­mės ge­rai tai da­ry­da­mi. Pas­te­bė­jo­me, kad su­lau­kia­me vis skir­tin­ges­nių ir įdo­mes­nių reak­ci­jų iš žmo­nių – pa­ma­tai ne tik, kaip tu jau­tie­si, bet ir kaip rea­guo­ja ap­lin­ki­niai. Tre­čias tiks­las bu­vo įkel­ti vi­deo į „You­tu­be“.

Vai­ki­nai sa­ko, jog to­kiu akib­rokš­tu neap­si­ri­bos. Ki­tas tiks­las – jau su­gal­vo­tas.

„Esa­me su­ma­nę, kad ban­dy­si­me 24 va­lan­das iš­gy­ven­ti be pi­ni­gų. Tai jau da­rė­me Ko­pen­ha­go­je. Da­bar no­rė­tu­me tai iš­ban­dy­ti Ry­go­je. Tai bū­tų mums, kaip iš­šū­kis ir eks­pe­ri­men­tas. No­ri­me pa­ma­ty­ti, kaip rea­guo­ja žmo­nės“, – apie atei­tį kal­bė­jo Ai­ri­das.

Komentarai

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.