
Naujausios

Pakvietė meras
Meras Artūras Visockas inicijavo viešą Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos posėdį. Pats yra šios tarybos pirmininkas, medžių gynėjus pakvietė asmeniškai.
Dalyvavo architektai, projektuotojai, dendrologai. Specialistai, projektuotojai pristatė du projektus – Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir Aušros alėjos rekonstrukcijų. Dėl abiejų rangos sutartys jau yra pasirašytos. Rangovai jau rengia darbo projektus.
Auditorijai labiausiai rūpėjo Vilniaus gatvės bulvaro projektas. Tikėjosi išgirsti atsakymą į liepos 4 dienos piketo rezoliuciją, reikalaujančią išsaugoti bulvaro liepas.
Meras sudėliojo, kas kada iš specialistų kalbės, kada visuomenės atstovai pasisakys, kas diskusiją "vainikuos": "Į 1 valandą 40 minučių turėtume tilpti."
Žurnalistams A. Visockas pasiūlė "nefilmuoti", nes "filmas rodomas" – posėdis transliuotas internetu.
Meras įvardijo savo vaidmenį: "Prižiūriu dabar Savivaldybės administracijos direktoriaus veiklą per Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybą."
Dar merui rūpėjo, ar diskusijai užsitęsus liks tarybos kvorumas rekomendacijoms priimti. Skaičiavo, jog "tarybos narių yra 11, kvorumui turi būti bent šeši, yra aštuoni". Bet pats iš posėdžio išbėgo po valandos. Paaiškino, jog skuba į šeimos šventę, į abituriento sūnaus išleistuves.
"Gėda gėda", – palydėjo auditorija merą, nes jo pozicijos taip ir neišgirdo. O meras nebegirdėjo replikų, jog vyksta "cirkas", "spektaklis".
Jeigu priimčiau autokratinius sprendimus, įlipčiau į tribūną ir sakyčiau, jog medžiai bus išsaugoti, padaryčiau 8 milijonų eurų žalą. Ar tai miestui būtų naudinga?
Meras klauso specialistų
Išskubėjusį iš salės A. Visocką koridoriuje sustabdė žurnalistai. Jis sutiko atsakyti į "Šiaulių krašto" klausimus.
– 2017 metais viešai žadėjote, jog bulvaro liepos išliks, o jos pjaunamos. Ką dabar galite pasakyti?
– Tada mano noras buvo būtent toks, bet specialistai pasakė kitaip. Tai ką man dabar daryti: ar sakyti specialistui, jog jūsų darbas nebereikalingas? Reikia gerbti specialisto darbą.
– Bet ar ne jūs visą atsakomybę turėsite prisiimti? Žmonės ne specialisto pavardę vardins, o sakys, kad bulvarą iškirto Artūras Visockas?
– Žmonės sakys, kaip jūs suformuluosite, o teisybė yra kitokia – projektai vyksta remiantis teisės aktais ir specialistų išvadomis. Kai sergat, juk einate pas gydytoją, neinate į aikštę ir neprašote: mane pagydik. Čia situacija vienas prie vieno. Aš tikrai stengiausi ir "sirgau", kad tie medžiai galėtų likti. Tačiau yra taip, kaip yra.
Girdėjote antrojo dendrologo (Arvydo Rutkausko, atlikusio medžių ekspertizę Savivaldybės užsakymu – red. past.) ekspertizę, mano nurodymu ji buvo padaryta. Kai pirmojo dendrologo (Kęstučio Aukselio, samdyto bulvaro projektuotojų – red.past. ) išvada sukėlė žmonių rūpestį, aš nuoširdžiai reagavau.
– Dendrologas A. Rutkauskas teigė, jog medžių ištisiniam pjovimui yra alternatyva: medžius prižiūrėti, gydyti ir jie gali gyventi dar 20–30 metų.
– Galima kiekvieną šaknelę šakelę išknebinėti, bet, girdėjote, tada projektas pabrangs dvigubai. Ar miesto gyventojai to norėtų? Čia yra emocijos, o reikia racionalumo.
Nemanau, kad darant dirbtinį medžių išsaugojimą, kuomet jie yra su puviniu, dirbtinai pratęsiant gyvybę, dar jų nekeičiant, jie išlaikys 10–15 metų? Akivaizdu, jog siaubingai brangu būtų tai daryti.
– Ar žinote, kiek kainuos bulvaro želdinių persodinimas?
– Negaliu atsakyti. Yra bendra projekto suma – 7,4 milijono eurų, o rangos konkursas įvyko už nepilnus 6 milijonus eurų – tai yra didelė sėkmė. Jeigu "pavesim" šitą rangovą, o kitą turėsim už 8 milijonus eurų, tai kyla klausimas, kas už tai sumokės?
Norint atsakyti į jūsų klausimus, reikia iš naujo rengti projektą, iš naujo daryti visas pocedūras. O šitas projektas darytas ypač kantriai ir ypač atsiklausiant visuomenės. Jis pradėtas dar 2016 metų balandį. Mes nesam privatūs asmenys, mes turim vadovautis teisės aktais – tą ir darom.
– Kokio atsakymo sulauks medžių gynėjai, piketo rezoliucijos autoriai?
– Aš nežinau. Atsakymą turi duoti specialistai. Mano darbas – užtikrinti demokratinį procesą.
A. Visockas dar pasvarstė: "Jeigu priimčiau autokratinius sprendimus, įlipčiau į tribūną ir sakyčiau, jog medžiai bus išsaugoti, padaryčiau 8 milijonų eurų žalą. Ar tai miestui būtų naudinga?"
Vėliau diskusijose ir dauguma politikų mero linijos laikėsi, atmesdami galimybę projektą stabdyti.
Šiauliai – ne Kaunas
Architektė Asta Kiaunienė – Vilniaus gatvės bulvaro rekonstrukcijos projekto viena iš autorių. Ji sakė, jog yra ir Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcijos viena iš autorių ir pasidalijo Kauno praktika.
Ten senos liepos išsaugotos, prižiūrimos, pakeista tik apie 20 procentų. Naujos pasodintos tokios, kad nuo senųjų nesiskiria.
Šiaulių bulvaras – kitoks variantas. Savivaldybė iš pat pradžių buvo davusi užduotį keisti visus medžius. Orientuotis reikėjo į prieš dešimtį metų rekonstruotą bulvaro dalį.
"Tas gatvės vientisumas buvo labai svarbus, – pabrėžė architektė. – Ir želdynų, ir jų plotų požiūriu – taip pat."
Dendrologų tyrimai tik pagrindė Savivaldybės užduotį, nes parodė, kad "visi medžiai blogos būklės", "negenėti, auga, kaip auga". Tai esąs motyvas juos keisti naujais.
"Bus gražus žalias perimetras, tvarkingas medžių ritmas kylant ir leidžiantis gatve", – pasidžiaugė architektė.
Iškirs bulvare 109 medžius, pasodins 181. Turi būti sodinami medeliai 30–35 cm diametro 1 metro aukštyje, o iš viso iki 5 metrų aukščio. Pabrėžė, jog Savivaldybės užduotyje buvo nurodyta sodinti tik 20–25 cm diametro apimties medelius.
Dendrologas Kęstutis Aukselis, pagal kurio išvadas želdynų dalis projektuota, gyrė medžių gynėjus, kad jie kovoja prieš "klonų sodinimą". Bet seni medžiai nebesaugotini: sergantys, puvėsis, grybelis puola, 40 procentų šaknų pažeista, didesnis vėjas – šakos nukrenta.
Savivaldybės samdytas dendrologas Arvydas Rutkauskas, Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas, kartojo iš esmės tą patį.
Blogos būklės medžių yra 15, dauguma kitų – patenkinamos būklės. Keli geros. Iš viso medžių yra 120. Jų lajos nesuformuotos, medžiai sužaloti.
"Galite gydyti, jeigu norite, prasitęstų jų amžius 20–30 metų," – sakė ekspertas.
Bet, jo žodžiais, tuomet bus sunku pasiekti "vizualinį malonumą". Plius akcentavo, jog tokį "malonumą", "vientisą vaizdą Šiauliai turėtų už europinius pinigus".
Nenori konflikto, bet bus?
Signataras Algimantas Sėjūnas stebėjosi, jog Savivaldybė teikia prioritetą trinkelėms, bet ne medžiams.
"Oro tarša didėja, o medžius kertame, – piktinosi jis. – Ar galite pripažinti, jog padarėte rimtą klaidą? Ar bandysime tartis?"
Monika Peldavičiūtė, "Išsaugokim Šiaulių medžius" grupės narė, pabrėžė, jog nenorima stabdyti projekto per teismus. Bet tokia galimybė neatmetama. Posėdyje kalbėjo ir medžių gynimo bylomis užsiimantis advokatas Saulius Dambrauskas.
"Nenorime kraštutinimų, bet iš abiejų pusių reikia ieškoti sutarimo, – ragino M. Peldavičiūtė.– Mes kalbame apie ekologiją, ekologinę medžių vertę klimato šiltėjimo sąlygomis, apie žmonių sveikatą".
Ji pabrėžė, jog nori Savivaldybės oficialaus atsakymo į rezoliuciją. Perspėjo, jog bus kreiptasi į prokurorus dėl viešo intereso gynimo.
Medžių priežiūros problemą akcentavo architektė Rūta Stuopelienė, pirmosios bulvaro dalies rekonstrukcijos viena iš autorių.
Jos žodžiais, rekonstruotoje dalyje medžių vaizdas "apgailėtinas", nes beveik dešimtmetį jų priežiūrai neskirta dėmesio.
Jos nuomone, nereikia baimintis naujų medelių sodinimo, jeigu jie bus prižiūrimi. Tik štai Varpo gatvės pavyzdys jau apverktinas – trečdalis naujų medelių jau "numirę".
Vicemero Domo Griškevičiaus siūlymu suformuluota rekomendacija Administracijos direktoriui ir merui skirti daugiau lėšų medžių priežiūrai. Nors finansinius reikalus sprendžia miesto Taryba.
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, reziumavo, jog diskusija vyko tarp "filosofų" ir "matematikų", kurie vienas kito negirdėjo. Bet ir pats atmetė "filosofų" argumentus: "Norite mus nublokšti trejus metus atgal."
Vienintelė direktoriaus nuolaida: "Gal nereikėtų liepą kirsti liepų."
Po diskusijos M. Peldavičiūtė buvo pakviesta dalyvauti šiandien vyksiančiame pokalbyje su rangovu dėl projekto vykdymo.
Iki rugpjūčio 5 dienos architektės A. Kiaunienės paprašyta peržiūrėti gal "kokį medį" dar galima išsaugoti.
Gamtos paveldo puoselėtojas Darius Ramančionis ir dendrologas Karolis Grušas apgailestavo, jog numatyta šalinti sveiką kukmedį, kuris auga šalia "Gaidžio" laikrodžio.
"Tas kukmedis unikalus, Šiauliuose toks vienintelis ir jį reikėtų išsaugoti", – sakė "Šiaulių kraštui" K. Grušas.