Fotografijos muziejuje – grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus paroda

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Fotografijos muziejuje eksponuojamoje parodoje analizuojami grafo B. H. Tiškevičiaus fotografijos ypatumai, meniniai ieškojimai ir pasiekimai.
Fotografijos muziejuje Šiauliuose, Raudondvario pilyje (Kauno r.) ir Vilniaus paveikslų galerijoje nuo liepos 13 dienos veikia grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijų paroda.

Fotografijos muziejuje eksponuojamoje parodoje „Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija. Epochų inscenizacijos“ analizuojami grafo B. H. Tiškevičiaus fotografijos ypatumai, meniniai ieškojimai ir pasiekimai, fotografinės kūrybos istoriniai ir šiuolaikiniai kontekstai.

Parodoje pristatoma Fotografijos muziejuje saugoma B. H. Tiškevičiaus kūrinių kolekcija, kitur Lietuvoje ir užsienyje pasklidę autoriaus kūriniai.

Paroda Fotografijos muziejuje veiks iki spalio 3 dienos.

Parodos kuratorė Vilija Ulinskytė-Balzienė, audiovizualinės dalies koordinatorė Sigita Kupscytė, virtualios realybės parodos koordinatorė Teklė Tomkutė-Vaičiulienė, parodos dizainas – ZET-Á-ZET.

Kauno rajono muziejaus parodoje Raudondvario pilyje „Raudondvario grafų Tyszkiewicz‘ių šeimos portretas“ pasakojama apie B. H. Tiškevičiaus ir jo šeimos gyvenimą Raudondvaryje, Vialoje ir čia leistą laiką, išvykas, šeimos kelionių po pasaulį akimirkas. Raudondvario pilyje eksponuojama 100 unikalių B. H. Tiškevičiaus fotografijų, saugomų Kauno rajono muziejuje, kolekcija, įsigyta Vilniaus ir Paryžiaus aukcionuose.

Parodoje „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Du grafo Tiškevičiaus pasauliai jo XIX a. pabaigos nuotraukose“ Vilniaus paveikslų galerijoje daugiausia pristatomos Petraičių šeimos rinkinyje saugomos anksčiau dingusiomis laikytos grafo B. H. Tiškevičiaus dokumentinės ir meninės nuotraukos, darytos Prancūzijoje, Lenkijoje, Lietuvoje bei netoli Vilniaus buvusiame Vialos dvare dabartinėje Baltarusijoje.

Piktorialinės fotografijos meistras Raudondvario grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852–1935) didžiąją gyvenimo dalį praleido kelionėse ir Prancūzijoje, bet nuolatos sugrįždavo į gimtąjį kraštą. XIX amžiaus pabaigoje jis susidomėjo menine fotografija, buvo prestižinio Paryžiaus fotoklubo narys.

Vienose nuotraukose grafas fiksavo prabangius rūmų interjerus, dvarų aplinką, aristokratų gyvenimą ir pramogas, keliones, fotografavo savo šeimos narius ir artimus žmones, kitose gėrėjosi Nalibokų girios gamta, tyrinėjo Zakopanės ir Lietuvos žmonių tipus ir buitį, kūrė menines scenas gamtoje ir savo fotostudijoje. Nuotraukos šiuolaikiniam žiūrovui įdomios ir kaip praeities liudininkės, ir kaip fotografo meninių aspiracijų rezultatas.

Ilgą laiką buvo manyta, kad visi grafo nuotraukų negatyvai ir atspaudai žuvo. Prieš kelerius metus kolekcininkas Gediminas Petraitis (1956–2021) rado ir sugrąžino į Lietuvą per 500 B. H. Tiškevičiaus fotografijų, darytų 1891–1898 m. Jos papildė Fotografijos muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Kauno rajono muziejaus ir Trakų istorijos muziejaus rinkinius, gausi kolekcijos dalis saugoma Petraičių šeimos archyve.

Parodų branduolį sudaro fotografijos ir kitos vertybės iš Petraičių šeimos, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinio – Fotografijos muziejaus ir Kauno rajono muziejaus rinkinių.